Pasaulio operos žvaigždė ruošiasi į Klaipėdą

Artimiausią savaitę Klaipėdos muzikiniame teatre su nekantrumu ir jauduliu laukiama pasaulinės operos žvaigždės Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos.

Tiesiai iš Amerikos

Balandžio 24-ąją ji su vyru dainininku Alfredo Nigro teatre surengs dviejų dalių koncertą. Neabejojama, kad uostamiestyje tai taps metų įvykiu. Specialiai Klaipėdai rengiama išties ypatinga programa, kurioje skambės D.Verdžio, V.Belinio, G.Donicečio, A.Ponchielio, D.Pučinio, R.Vagnerio operų arijos ir duetai.

Į Klaipėdą primadona atvyks kone tiesiai iš Amerikos, kur ji praleido penkis mėnesius ir šį teatrinį sezoną jau dabar vadina amerikietiškuoju. Rudenį Niujorko Metropoliteno operoje dainininkė atliko pagrindinį Aidos vaidmenį D.Verdžio operoje „Aida“. Spektaklis buvo tiesiogiai transliuojamas 34 pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvos, kino teatruose.

Sausio pradžioje V.Urmanavičiūtė-Urmana persikėlė į Čikagą, kur Čikagos operoje dainavo pagrindinę Toskos partiją D.Pučinio operoje „Toska“. Vasario pabaigoje dainininkė vėl grįžo į Niujorką kitam D.Verdžio pastatymui Metropoliteno operoje - pirmą kartą dainuoti sudėtingą Odabelos partiją operoje  „Attila”.

Pranešama, kad Niujorkas tiesiog tirtėjo iš nekantrumo prieš operos „Attila“ premjerą. Pirmą kartą Metropoliteno operos scenoje dirigavo legendinis Riccardo Muti. Tai buvo ir viena svarbiausių premjerų per V. Urmanavičiūtės-Urmanos karjerą.

Po spektaklio „bellissima“, „wunderbar“, „magnificent“ - komplimentus įvairiomis kalbomis bėrė Vienos ir Čikagos operų vadovai, Niujorko filharmonijos atstovai. Pas dainininkę užsuko ir vieno iškiliausių pasaulio tenorų Placido Domingo sūnus.

Operos kritikai pripažino, kad ne kiekviena solistė imtųsi Odabelos vaidmens. „Attila“ sklidina nuostabios muzikos, kurią gali atlikti tik nepaprasti balsai. Lietuvė ne tik išdrįso pasirodyti „Attiloje“, bet ir tapo pagrindine žvaigžde scenoje.

Šie metai solistei atnešė ir svarbų apdovanojimą. Neseniai už nuopelnus operos dainavimui Austrijos valstybė jai įteikė aukščiausią „Kammersängerin“ apdovanojimą, prilyginamą „Oskarui“. Žinoma, kad muzikos sferoje už V.Urmanavičiūtę-Urmaną didesnių pasiekimų joks kitas tėvynainis neturi ir niekada neturėjo.

Visada norėjo būti sopranu

V.Urmanavičiūtė-Urmana jau beveik porą dešimtmečių dainuoja garsiausiose Londono, Niujorko, Paryžiaus, Vienos ir Milano operos scenose, koncertuoja žymiausiose salėse Europoje, Amerikoje, Izraelyje, Japonijoje, Rusijoje.

Dainininkė gimė Marijampolėje, baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vėliau mokėsi profesoriaus Jozefo Loiblio klasėje Miuncheno muzikos ir teatro mokykloje. Pradėjusi operos dainininkės karjerą kaip mecosopranas, dabar ji dainuoja soprano partijas.

Viename interviu solistė pasakojo: „Iš pat pradžių Lietuvoje ketverius metus mokiausi kaip sopranas, tik penktaisiais metais perėjau į koloratūrinį mecosopraną. Paskui išvažiavau į Vokietiją ir iš karto tapau aukštu dramatiniu mecosopranu - kaip Eboli ,,Don Carlo”. Paskui sekė Kundry „Parsifalyje”. Ji gi yra sopranas. Iš tikrųjų niekada nebuvau žemas mecosopranas, pavyzdžiui, Amneris partija mane labai kankindavo „Aidoje”. Kai pabandžiau Aidą, priešingai negu Amneris, ji iš karto labai tiko mano balsui. Tada pagalvojau, kad reikia grįžti atgal į sopraną. Visada svajojau būti sopranu“.

Operą Violeta pamilo dar 16-os, kai ją užbūrė Maria Callas dainavimas. Dainininkė prisimena: „Mane net nupurtė. Tarsi įsižiebė žibintas. Net apsiverkiau! Sukrėtė jos ekpresyvumas, muzikinė išraiška. Nuo tada ir susirgau opera! Manau, svarbiausia - nebijoti svajoti. Ir kuo daugiau! Sapnuodavau, kaip dainuoju su Lučiano Pavarotti, Plačidu Domingu. Galiausiai su jais ir dainavau“.

Reikli sau ir scenos partneriams

V.Urmanavičiūtė-Urmana yra pripažinta viena geriausių šių dienų D.Verdžio ir R.Vagnerio operų atlikėja. Reikli sau, to paties nori ir iš partnerių, ypač dirigentų. Apie du iš jų - Riccardo Muti bei Claudio Abbado - primadona atsiliepia ypač palankiai. Viename interviu dainininkė yra sakiusi: „Riccardo Muti man parodė ypatingą pasitikėjimą. Kaip dainininkei, tik metus dariusiai karjerą, jis pasiūlė dainuoti ir Verdi Requiem, ir Amneris vaidmenį „Aidoje“, ir daugelį kitų projektų, kurie tais laikais buvo labai drąsūs. Jis sakydavo: aš tavo maestro, nebijok, viskas bus gerai. Labai svarbu, kad mūsų muzikinės bangos sutampa, ir nereikia per daug nieko aiškintis, nieko apie muziką kalbėti. Jis tai žino, ir aš žinau. Su R.Muti, taip pat C.Abbado ir kai kuriais kitais dirigentais dirbti yra labai įdomu ir malonu, jie įkvepia muzikuoti“.

Uostamiestyje vyksiančio operos žvaigždės V.Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro A.Nigro koncerto programą su Klaipėdos muzikinio teatro orkestru ruošia jo vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius.

Įžymybių atvykimo data buvo derinama dvejus metus. „Parengėme labai gražią programą. Dar niekada Lietuvoje nesu dainavusi „Casta Diva“ arijos iš operos „Norma“ ir paskutinės Izoldos arijos „Meilė ir mirtis“ iš „Tristano ir Izoldos“, - atskleidė V.Urmanavičiūtė-Urmana.

Uostamiestyje esama įdomių sąsajų. Teatras kiekvienais metais kviečia minėti R.Vagnerio gimtadienį gegužės 22-ąją būtent todėl, kad garsusis operos genijus Klaipėdoje pradėjo savo savarankišką muziko karjerą. V.Urmanavičiūtė-Urmana išvykusi iš Lietuvos karjerą pradėjo su R.Vagnerio muzika. Atlikdama šio kompozitoriaus veikalus solistė prisistatė pasauliui. 1993-1994 metais ji laimėjo keletą tarptautinių konkursų ir buvo pakviesta debiutuoti Miunchene ir Bairoito Vagnerio operų festivalyje, o netrukus - ir Milano „La Scaloje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Medaus kainos nenudžiugins
    Medaus kainos nenudžiugins

    Pajūrio krašto bitininkai guodžiasi, jog šiemet medaus aruodai nedžiugina, o kitų metų pavasarį medaus kainos gali gerokai šoktelėti. ...

  • Padaugės vaikų teisių sergėtojų
    Padaugės vaikų teisių sergėtojų

    Valstybė stiprina vaikų teisių sergėtojų gretas. Siekiama, kad tokius specialistus prireikus būtų galima išsikviesti ir naktimis. Tad bus organizuojami budėjimai. ...

    2
  • Politikė vėl dirbs pozicijoje
    Politikė vėl dirbs pozicijoje

    Iš Klaipėdos miesto tarybos valdančiosios koalicijos metų pradžioje pasitraukusi Lilija Petraitienė vėl dirbs pozicijoje. Tai politikė kolegoms pranešė paskutinio posėdžio metu. ...

    10
  • Sveikatos sistemos užribyje
    Sveikatos sistemos užribyje

    Beveik 800 eurų, jei nėra jokių komplikacijų, tiek kainuoja gimdymas Lietuvos ligoninėse moterims, kurios ištekėjo už Lietuvos Respublikos piliečių ir turi čia laikiną leidimą gyventi. Socialiniuose tinkluose kilo audringi ginčai dėl itin ...

    6
  • Nori Europos jaunimo sostinės titulo
    Nori Europos jaunimo sostinės titulo

    Klaipėda sieks tapti Europos jaunimo sostine 2020 metais. Tikimasi, kad tai padės ugdyti ir išlaikyti mieste jaunuosius talentus. Tačiau yra ir abejojančių tokių titulų nauda. ...

    4
  • Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas
    Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas

    Septyniose uostamiesčio progimnazijose ir gimnazijose bus įrengtos modernios ugdymo erdvės. Vienose numatoma atnaujinti sporto sales, kitose bibliotekas-skaityklas. ...

    2
  • Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“
    Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“

    Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau reprezentuoti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui &scaro...

    8
  • Sankryžos rekonstrukcija baigta
    Sankryžos rekonstrukcija baigta

    Pamario, Audros ir P.Lideikio gatvių sankryžoje jau įrengtas turbožiedas. Tereikia sutvarkyti dokumentus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti ir perduotas savivaldybei. ...

    8
  • Kultūrų centro direktorė negali nedainuoti
    Kultūrų centro direktorė negali nedainuoti

    Gyvendamas svečioje šalyje kiekvienas mūsų trokšta jaustis tarsi namie. Tuo tiki ir Jelena Butkevičienė, atlikusi didelį darbą ir Klaipėdoje subūrusi įvairių tautų atstovus – nuo žydų iki armėnų – po vienu, Tautinių k...

  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

    12
Daugiau straipsnių