Pajūrio gelbėtojų sezonas: nenuskendo nė vienas žmogus (papildyta)

Saugumą paplūdimyje užtikrinę gelbėtojai trečiadienį baigia sezoną. Nors ši vasara pasižymėjo ypač karštais orais, skaudžių nelaimių Klaipėdoje ir Palangoje išvengta – nenuskendo nė vienas žmogus.

Neprisimena tokios sezono

Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki tvirtino, jog šis sezonas buvo savotiškas. Vasaros pradžia buvo vėsi, o prie jūros žmonių mažai. Vėliau prasidėjo karščiai – padaugėjo darbo ir gelbėtojams.

Nepaisant karštų orų šį sezoną, Klaipėdoje, Palangoje ir Šventojoje Baltijos jūra nepasiglemžė nė vienos aukos. Anot A.Siakki, tokio sezono, kad nenuskęstų nė vienas žmogus, nėra buvę.

Klaipėdos gelbėtojai išgelbėjo 16, Palangoje ir Šventojoje 48, Neringoje, kur vasaros sezonas baigėsi pirmadienį, 30 į nelaimę pakliuvusių žmonių, kuriems prireikė medikų pagalbos. Neringoje neišvengta skendimų. Čia nuskendo vyras, kuris maudėsi neoficialiame paplūdimyje, pasibaigus darbo valandoms.

Sudėtingiausias gelbėtojams buvo rugpjūtis, kai jūra tapo audringa. Būtent šį mėnesį išgebėta daugiausia žmonių.

Pernai Klaipėdos oficialiose paplūdimiuose nuskendo du žmonės, išgelbėti - 68. Palangoje išgelbėtas vienas žmogus prie tilto, kur maudytis draudžiama. Gelbėtojai teigia, kad pernai Palangoje ir Šventojoje išgelbėti 198 žmonės. Neringos oficialiuose pliažuose pernai nenuskendo nė vienas žmogus, o išgelbėta 17. Didžiausios tragedijos pernai vyko neoficialiuose pliažuose. Praėjusiais metais juose nuskendo apie 20 žmonių.

Pliaže griebtasi ginklo

Viena skaudžiausių nelaimių šį sezoną Klaipėdos paplūdimiuose įvyko per Jūros šventę. Neblaivus vyras maudėsi jūroje ir pradėjo skęsti. Iš vandens gelbėtojai jį ištraukė be sąmonės. Poilsiautoją ištiko koma. Jis atsigavo po mėnesio. Palangoje prie tilto skendęs vyras atsigavo tik po trijų dienų.

Netrūko ir kuriozinių situacijų, kurios galėjo baigtis skaudžia nelaime. Paplūdimyje netoli Šventosios laiką leidę poilsiautojai – tėvas su dviem vaikais atsisėdę ant pripučiamos sofos penkis kilometrus vijosi pripučiamą fotelį. Į krantą juos pargabeno gelbėtojai.

Į panašią situaciją poilsiautojai buvo patekę ir Neringoje. Sūnus maudėsi audringoje jūroje su pripučiamu čiužiniu. Bangos jį nunešė tolyn nuo kranto. Į pagalbą jam išskubėjo tėvas. Gelbėtojai parlydėjo poilsiautojus į krantą.

Moterų pliažas šią vasarą buvo virtęs karo zona. Gindamos savo zoną moterys griebėsi net dujinių pistoletų. Viena klaipėdietė į moterų pliažą Smiltynėje atsivedė sūnų – maždaug dešimties metų. Kitoms moterims tai nelabai patiko. Todėl jos paprašė berniuko mamos, kad ji pasišalintų kartu su sūnumi.

Moteris tą padaryti atsisakė. Į kovą buvo pasitelktos ne tik gerklės, bet ir pagaliai. Tačiau su sūnumi į pliažą atėjusi klaipėdietė nepasimetė. Ji išsitraukė atsineštą dujinį pistoletą ir parodė, jog nusileis.

Vaikė girtus asmenis

Kaip vieną didžiausių problemų šį sezoną gelbėtojai įvardijo alkoholinių gėrimų vartojimą pliažuose. Karštomis vasaros dienomis gelbėtojams teko gaivinti degtinės išguldytus vyrus, nešti su neštuvais į greitosios pagalbos automobilį ant kojų nepastovinčias ir rėkiančias moteris.

„Neblaivūs asmenys sukėlė daug rūpesčių. Stengdavomės tokius žmones išvesti iš pliažo arba neįleisti į jį. Girtos moterys baisiau už vyrus. Vienos neblaivios dailiosios lyties atstovės negalėjome nunešti į greitosios pagalbos automobilį, nes ši sukėlė cirką“, – komentavo vyriausiasis specialistas.

Šis sezonas buvo pirmasis, kada Klaipėdos paplūdimiuose rūkyti buvo galima tik nustatytose vietose.

Naujos tvarkos paisė tik vienas kitas poilsiautojas. Tačiau, anot A.Siakki, rūkantieji buvo tvarkingesni. Mažiau pliaže buvo ir šiukšlių.

Papildyta

Poilsiautojai – kaip vaikai

"Oras buvo puikus. Nebuvo vėjo, audrų. Tai iš dalies turėjo įtakos skendimams", – teigė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Gelbėtojai nuolat patruliavo paplūdimyje, esant audringai jūrai, vaikė poilsiautojus iš vandens.

"Paplūdimyje raudona, maudytis draudžianti vėliava iškeliama ne šiaip sau. Vadinasi, jūroje tikrai pavojinga. Dažnai būdavo, jog privažiuoji, įspėji žmones, šie išlipa iš vandens, o paskui vėl puola į jūrą. Kaip maži vaikai", – palygino J.Pirožnikas.

A.Siakki pasakojo, jog Klaipėdos gelbėtojai dėmesį skirdavo ir teritorijoms, kur jie neprivalo budėti. Gali būti, jog tai viena priežasčių, kodėl nelaimių išvengta neoficialiuose pliažuose.

Jūroje sustojo širdis

Vyraujant karštiems orams, poilsiautojai skundėsi ir negalavimais. Pagalbos jie kreipėsi ir į gelbėtojus, ir į pliaže dirbančias slaugytojas.

Vyresnio amžiaus žmonės skundėsi aukštu kraujospūdžiu, negalavo ir nėščios moterys, kurias iš pliažo teko gabenti į ligoninę.

Šventojoje nuo širdies smūgio mirė jūroje besimaudęs vyras. Problemų kilo ir dėl jūroje vienų besimaudančių paauglių, pliaže pasimetusių vaikų. Buvo atvejų, kai gelbėtojams valandą tekdavo ieškoti ne mažamečių, o jų tėvų.

Šiemet paplūdimyje būta daug vagysčių. Ilgapirščiai grobdavo poilsiautojų turtą vos tik šiems nusisukus. Daugiausia vagysčių įvykdyta Pirmojoje Melnragėje.

Gelbėtojai jau pradėjo rinkti iš pliažų savo inventorių. Artimiausiomis dienomis jo turėtų nebelikti.