Nustatytos apvirtusio laivo avarijos priežastys

Lietuvos saugios laivybos administracija pateikė savo išvadas dėl balandžio mėnesį Klaipėdos uosto akvatorijoje nuskendusio vilkiko „Barta".

Specialistai konstatavo, jog pagrindinė priežastis sukėlusi šį incidentą yra neteisinga Velklynio paėmimo operacija iš plaukiančio laivo „Magdalena" laivapriekio į vilkiką „Bartą". Šie darbai, anot Lietuvos saugios laivybos administracijos,  buvo atliekama laivams judant nesaugiu greičiu.

Laivų įgulos vykdančios vilkimo darbus uoste nesilaikė taisyklių reikalavimų. Maksimaliu leistinu greičiu uosto akvatorijoje plaukiančio aptarnaujamo laivo „Magdalena" eiga velklynio paėmimo metu nebuvo sumažinta iki minimalios, būtinos laivo valdomumui užtikrinti.

Vilkikas „Barta" dėl vairinės kostrukcijos, neužtikrinančios visapusiško aplinkos stebėjimo, nėra pritakytas tokioje padėtyje paimti velklynio, kadangi vilkiko laivavedys, jį valdydamas iš valdymo vietos vairinėje negali tinkamai valdyti vilkiko nematydamas, kas darosi aplinkui.  

Vilkiko valdymo klaida - per arti prisiartino prie 6 mazgų greičiu judančio laivo „Magdalena" laivapriekio. Neturint pakankamai greičio atsargos, ir tinkamai nekontroliuojant atstumo iki laivo korpuso bei vilkiko judėjimo krypties aptarnaujamo laivo judėjimo atžvilgiu, buvo visiškai suvaržytos vilkiko valdymo galimybės.

Siekiant ateityje išvengti panašių nelaimių, specialistai rekomenduoja, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančių vilkikų kapitonų padėjėjams bei pamaininiams kapitonų padėjėjams kritiškai vertinti savo vilkikų valdymo gebėjimus bei pačių vilkikų technines galimybes prieš patvirtinant locmanams, ar aptarnaujamų laivų kapitonams, kad tam tikri konkretūs vilkiko veiksmai švartuojant laivus bus atlikti.

Priminsime , jo balandžio 10 d. Klaipėdos uosto akvatorijos laivybos kanale ties Danės upės žiotimis trys vilkikai „Barta", „Bizonas" ir „Stumbras" artėjo prie į uostą įplaukiančio laivo „Magdalena" (Malta), jo švartavimui prie krantinės. Laive „Magdalena" buvo locmanas, laivas į uostą plaukė be krovinio. Vilkikas „Barta" iš laivo „Magdalena" plaukiant turėjo paimti vilkimo lyną.

Laivui „Magdalena" plaukiant apie 6 mazgų greičiu, vilkikas „Barta" savo dešiniu bortu labai arti prisigretino prie „Magdalena" aukštai virš vandens iškilusio gumbinio laivo priekio kairiosios pusės. Dviem vilkiko jūrininkams paėmus žemyn nuleistą iš laivo „Magdalena" vilkimo lyno kilpą ir uždėjus ją ant vilkiko kablio, vilkikas padidino greitį norėdamas nuplaukti į darbinį atstumą, tačiau jis ne nutolo nuo aptarnaujamo laivo, bet dėl kontakto su laivo „Magdalena" korpuso gumbiniu priekiu staiga buvo apsuktas statmenai laivo judėjimo krypčiai.

Laivo „Magdalena" stumiamas pirmyn, skersai apsuktas vilkikas „Barta" pasviro ir kairįjį jo bortą ėmė semti vanduo. Grimztant kairiajam vilkiko bortui gilyn, vilkikas galiausiai vertėsi per kairįjį bortą kyliu į viršų. Apvirtusį vilkiką laivas „Magdalena" tiesiog perplaukė, o pats vilkikas buvo nublokštas į dešinę laivo „Magdalena" borto pusę.

Avarijos metu denyje buvęs jūreivis-motoristas ir vairinėje vilkiką valdęs pamaininis kapitono padėjėjas nespėjo išsigelbėti, ir abu atsidūrę po apvirtusiu vilkiku žuvo. Vienam įgulos nariui - vilkiko vyr. mechanikui - pavyko išsigelbėti. Jį nuo apvirtusio vilkiko nuėmė kateris „Žaibas".

Apvirtęs vilkikas „Barta" buvo nutemptas į Smiltynės pusę. Į aplinką iš vilkiko pateko dalis naftos produktų. Siekiant sumažinti teršalų plitimą, apie vilkiką buvo pastatytos boninės užtvaros. Avariją patyręs vilkikas po trijų dienų buvo iškeltas iš vandens.