N.Puteikiui – kaltinimai dėl 20 mln. litų

Klaipėdos savivaldybė negaus 20 mln. litų atkurti piliavietę, nes buvo atmesta paraiška gauti finansavimą iš ES fondų. Valdininkai pirštu rodo į Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vedėją Naglį Puteikį, kuris esą ir yra kaltas dėl šios situacijos.

Kalti paveldosaugininkai

Uostamiesčio savivaldybė šią savaitę gavo Lietuvos verslo paramos agentūros atsakymą, jog pirmą kartą yra atmestos dvi pateiktos paraiškos ir iš ES struktūrinių fondų nebus skirta 20 mln. litų atkurti piliavietę.

Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas neįvardino tokios situacijos kaltininkų pavardžių, tačiau patikino, kad tai - KPD Klaipėdos teritorinis skyrius.

Paraiškos buvo atmestos todėl, kad sykiu su jomis nebuvo pateiktas piliavietės atkūrimo techninis projektas. Jis iki šiol net nėra parengtas, nes, anot Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, KPD Klaipėdos skyrius keturis mėnesius neišdavė projektavimo sąlygų. Jas privaloma išduoti per dešimt dienų.

„Į paveldosaugininkus dėl sąlygų kreipėmės dar birželį, o sąlygas gavome lapkritį. Nuolat sulaukdavo raštų, kuriuose prašoma pateikti tai vienus, tai kitus dokumentus. Mes puolame rinkti dokumentus, rašyti atsakymus. Beje, dokumentus, kurių iš mūsų reikalavo paveldosaugininkai, jie tikrai turi patys“, - apie trikdžius pasakojo E.Jurkevičienė.

Už planuotus gauti 20 mln. litų būtų buvę atstatyti gynybiniai piliavietės įtvirtintos, atkurti kurtinai ir juose įrengtos konferencijų salės bei muziejaus patalpos. „Architektūriniu požiūriu šis projektas yra neutralus, nes statinys būtų viduje, o šlaitai tik apsodinti žole. Be to, pinigai būtų skirti apsaugoti archeologines iškasenas, nes jos praėjo irti“, - teigė R.Zulcas.

Jis pabrėžė, kad pretenduoti gauti finansavimą piliavietės atkūrimui iš Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų bus galima tik po 2013 metų.

Kalta architektė?

N.Puteikis turi savo versiją, kodėl savivaldybė negavo finansavimo piliavietę atkurti. „Projektavimo sąlygų neišdavėme, nes savivaldybė nesilaikė įstatymų. Norint atstatinėti kultūros paminklą, reikia atlikti mokslinius tyrimus, pagrįsti, kaip ir kodėl paminklas atstatomas, bei gauti visuomenės pritarimą. Šių sąlygų savivaldybė nebuvo įvykdžiusi“, - aiškino N.Puteikis.

Sąlygos esą buvo išduotos, kai savivaldybė KPD Klaipėdos skyriui pateikė mokslinius tyrimus ir sugalvojo apklausos būdą, kaip išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie piliavietės atkūrimo projektą.

„Mes tikrai nekalti, kad savivaldybė neturėjo techninio projekto. Tikroji priežastis yra ta, jog konkursą rengti techninį projektą laimėjo architektė Vida Mureikienė. Ji užsiprašė milijono litų, todėl savivaldybė ilgai derėjosi dėl kainos. Kai ji buvo suderėta, architektė pareiškė, kad per pageidaujamą laiką ji projekto parengti nesuspės, todėl sutartis ir nebuvo pasirašyta“, - savo versiją dėstė N.Puteikis.

Nederina pusę metų

Praradusi 20 mln. litų savivaldybė nuogąstauja, kad gali netekti dar 10 mln. litų, kuriuos iš struktūrinių fondų tikimasi gauti dviem projektams.

Sausį reikia pateikti paraišką gauti finansavimą Tabako fabriką rekonstruoti į Menų fabriką. Projekto vertė - 9 mln. litų.

„Bėda ta, kad iki šiol su paveldosaugininkais nėra suderintas rekonstrukcijos techninis projektas. Derinimas vyksta jau pusę metų. Jei projekto sausį nepateiksime kartu su paraiška, pinigų galime ir negauti“, - teigė E.Jurkevičienė.

N.Puteikis aiškino, kad projekto rengėjai KPD Klaipėdos skyriui nebuvo pateikė priešprojektinių pasiūlymų, todėl dabar ir negali suderinti projekto.

„Susiprojektavo milžiniškus tūrius, kurie užgriozdintų senamiestį. Jei būtų pateikę priešprojektinius pasiūlymus, būtume pasakę, kas yra negerai. Dabar pasirengė projektą, ji pradėjo derinti Nuolatinėje statybų komisijoje, o mus pastatė prieš faktą, kad jei nesuderinsime, tai nebus gauta europinių pinigų“, - rėžė N.Puteikis.

Nepatiko pavadinimas

Dar vienas milijono litų vertės projektas, dėl kurio baiminasi savivaldybė, Etnokultūros centro kiemelis. „Projektas buvo nesuderintas, nes paveldosaugininkams nepatiko pavadinimas. Jį pakeitėme, nors esmės tai nekeičia. Dabar reikia ši naujo prašyti projektavimo sąlygų, todėl viskas vėl užtruks. Jau praleidome vieną šaukimą teikti paraišką dėl finansavimo iš struktūrinių fondų. Tuoj bus antrasis šaukimas, bet vėl galime nesuspėti“, - baiminosi E.Jurkevičienė.

N.Puteikis teigė, kad savivaldybė pateikė dokumentus projekto, kurio pavadinimas „Statyba menų kiemelyje“. „Kai pasiteiravau, ką ten statys, nes statybos negalimos, atsakė, kad tik rekonstruos dangas. Todėl ir pareikalavome, kad pakeistų pavadinimą į „Kiemelio dangų rekonstrukcija“, - dėstė N.Puteikis.

KPD Klaipėdos skyriaus vedėjas tikino, kad jie tik dirba savo darbą - saugo paveldą, o savivaldybės projektai stringa todėl, kad ji nesilaiko įstatymų.

Klaipėdos priešas

Tačiau architektai N.Puteikiui taip pat negailėjo priekaištų, nes esą KPD Klaipėdos skyriuje susiderinti projektų neįmanoma.

„Jie tiesiog neprofesionaliai dirba. Kai būna projekto pradžia, koncepcijos svarstymai, jie stengiasi nusišalinti. Nesileidžia į diskusijas, kai joms yra laikas. Bet kai projektas pasiekia derinimo tiesiąją arba jau pradedamas įgyvendinti, tuomet paveldosaugininkai staiga įžvelgia problemų ir viskas prasideda nuo Adomo ir Ievos“, - neslėpė bendrovės „Cowi Lietuva“ architektė Vilija Pelakauskienė.

N.Puteikio ir jo skyriaus veiklą ji pavadino priešiška ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai, nes dėl paveldosaugininkų kaltės prarandami ES milijonai.

„N.Puteikis tikrai yra Klaipėdos priešas ir nereikia bijoti tai pasakyti. Blogiausia, kad jis visada jaučiasi teisus ir kitų nuomonės nesiklauso. Vykdai visus jo reikalavimus, o projektas vis tiek nederinamas“, - teigė V.Pelakauskienė.

Savivaldybė dar rugsėjo mėnesį Vyriausybei, Prezidentei signalizavo, jog žlunga Klaipėdos projektai, susiję su paveldosauga. Buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri tyrė tokios situacijos priežastis, aiškinosi, ar tikrai KPD Klaipėdos skyrius nepagrįstai vilkina projektų derinimo procedūras. Anot R.Zulco, komisijos išvadų iki šiol negauta. Tačiau N.Puteikis tvirtino, kad jos savivaldybę pasiekė prieš dvi savaites ir esą išvadose konstatuota, jog kalta pati savivaldybė, o ne paveldosaugininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ne savi eurai – it šiukšlės?
    Ne savi eurai – it šiukšlės?

    Sporto centre "Viesulas" vykęs sportinės gimnastikos takelio viešasis pirkimas primena auksinių šaukštų skandalą. Biudžetinė įstaiga tėškė 16 tūkst. eurų už pirkinį jau iš anksto žinodama, kad vienint...

    2
  • Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų
    Mokslininkai ieškos nepriklausomos Lietuvos nuskendusių laivų

    Dėl subjurusių orų praėjusių metų rudenį atidėjus kelionę į Taliną, Klaipėdos universiteto škuna „Brabander“ pirmadienio vakarą planuoja išplaukti į 2 savaičių ekspediciją. Estijos vandenyse mokslininkai ieškos...

  • Ekstremalai gaudė vėją ir skrodė bangas
    Ekstremalai gaudė vėją ir skrodė bangas

    Apniukusius ir vėjuotus orus pajūryje išnaudojo ekstremalai – jėgos aitvarų aistruoliai ir banglentininkai. Uostamiesčio paplūdimiuose jie pramogavo visą dieną. ...

    2
  • Kultūrinio turizmo mėgėjams – maršrutas pajūrio kraštui pažinti
    Kultūrinio turizmo mėgėjams – maršrutas pajūrio kraštui pažinti

    Mėgstantiems kultūrinį turizmą – siūlomas naujas maršrutas „Nuostabiosios žemės beieškant“. ...

    2
  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    6
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

    1
  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

Daugiau straipsnių