N.Puteikiui – kaltinimai dėl 20 mln. litų

Klaipėdos savivaldybė negaus 20 mln. litų atkurti piliavietę, nes buvo atmesta paraiška gauti finansavimą iš ES fondų. Valdininkai pirštu rodo į Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vedėją Naglį Puteikį, kuris esą ir yra kaltas dėl šios situacijos.

Kalti paveldosaugininkai

Uostamiesčio savivaldybė šią savaitę gavo Lietuvos verslo paramos agentūros atsakymą, jog pirmą kartą yra atmestos dvi pateiktos paraiškos ir iš ES struktūrinių fondų nebus skirta 20 mln. litų atkurti piliavietę.

Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas neįvardino tokios situacijos kaltininkų pavardžių, tačiau patikino, kad tai - KPD Klaipėdos teritorinis skyrius.

Paraiškos buvo atmestos todėl, kad sykiu su jomis nebuvo pateiktas piliavietės atkūrimo techninis projektas. Jis iki šiol net nėra parengtas, nes, anot Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, KPD Klaipėdos skyrius keturis mėnesius neišdavė projektavimo sąlygų. Jas privaloma išduoti per dešimt dienų.

„Į paveldosaugininkus dėl sąlygų kreipėmės dar birželį, o sąlygas gavome lapkritį. Nuolat sulaukdavo raštų, kuriuose prašoma pateikti tai vienus, tai kitus dokumentus. Mes puolame rinkti dokumentus, rašyti atsakymus. Beje, dokumentus, kurių iš mūsų reikalavo paveldosaugininkai, jie tikrai turi patys“, - apie trikdžius pasakojo E.Jurkevičienė.

Už planuotus gauti 20 mln. litų būtų buvę atstatyti gynybiniai piliavietės įtvirtintos, atkurti kurtinai ir juose įrengtos konferencijų salės bei muziejaus patalpos. „Architektūriniu požiūriu šis projektas yra neutralus, nes statinys būtų viduje, o šlaitai tik apsodinti žole. Be to, pinigai būtų skirti apsaugoti archeologines iškasenas, nes jos praėjo irti“, - teigė R.Zulcas.

Jis pabrėžė, kad pretenduoti gauti finansavimą piliavietės atkūrimui iš Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų bus galima tik po 2013 metų.

Kalta architektė?

N.Puteikis turi savo versiją, kodėl savivaldybė negavo finansavimo piliavietę atkurti. „Projektavimo sąlygų neišdavėme, nes savivaldybė nesilaikė įstatymų. Norint atstatinėti kultūros paminklą, reikia atlikti mokslinius tyrimus, pagrįsti, kaip ir kodėl paminklas atstatomas, bei gauti visuomenės pritarimą. Šių sąlygų savivaldybė nebuvo įvykdžiusi“, - aiškino N.Puteikis.

Sąlygos esą buvo išduotos, kai savivaldybė KPD Klaipėdos skyriui pateikė mokslinius tyrimus ir sugalvojo apklausos būdą, kaip išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie piliavietės atkūrimo projektą.

„Mes tikrai nekalti, kad savivaldybė neturėjo techninio projekto. Tikroji priežastis yra ta, jog konkursą rengti techninį projektą laimėjo architektė Vida Mureikienė. Ji užsiprašė milijono litų, todėl savivaldybė ilgai derėjosi dėl kainos. Kai ji buvo suderėta, architektė pareiškė, kad per pageidaujamą laiką ji projekto parengti nesuspės, todėl sutartis ir nebuvo pasirašyta“, - savo versiją dėstė N.Puteikis.

Nederina pusę metų

Praradusi 20 mln. litų savivaldybė nuogąstauja, kad gali netekti dar 10 mln. litų, kuriuos iš struktūrinių fondų tikimasi gauti dviem projektams.

Sausį reikia pateikti paraišką gauti finansavimą Tabako fabriką rekonstruoti į Menų fabriką. Projekto vertė - 9 mln. litų.

„Bėda ta, kad iki šiol su paveldosaugininkais nėra suderintas rekonstrukcijos techninis projektas. Derinimas vyksta jau pusę metų. Jei projekto sausį nepateiksime kartu su paraiška, pinigų galime ir negauti“, - teigė E.Jurkevičienė.

N.Puteikis aiškino, kad projekto rengėjai KPD Klaipėdos skyriui nebuvo pateikė priešprojektinių pasiūlymų, todėl dabar ir negali suderinti projekto.

„Susiprojektavo milžiniškus tūrius, kurie užgriozdintų senamiestį. Jei būtų pateikę priešprojektinius pasiūlymus, būtume pasakę, kas yra negerai. Dabar pasirengė projektą, ji pradėjo derinti Nuolatinėje statybų komisijoje, o mus pastatė prieš faktą, kad jei nesuderinsime, tai nebus gauta europinių pinigų“, - rėžė N.Puteikis.

Nepatiko pavadinimas

Dar vienas milijono litų vertės projektas, dėl kurio baiminasi savivaldybė, Etnokultūros centro kiemelis. „Projektas buvo nesuderintas, nes paveldosaugininkams nepatiko pavadinimas. Jį pakeitėme, nors esmės tai nekeičia. Dabar reikia ši naujo prašyti projektavimo sąlygų, todėl viskas vėl užtruks. Jau praleidome vieną šaukimą teikti paraišką dėl finansavimo iš struktūrinių fondų. Tuoj bus antrasis šaukimas, bet vėl galime nesuspėti“, - baiminosi E.Jurkevičienė.

N.Puteikis teigė, kad savivaldybė pateikė dokumentus projekto, kurio pavadinimas „Statyba menų kiemelyje“. „Kai pasiteiravau, ką ten statys, nes statybos negalimos, atsakė, kad tik rekonstruos dangas. Todėl ir pareikalavome, kad pakeistų pavadinimą į „Kiemelio dangų rekonstrukcija“, - dėstė N.Puteikis.

KPD Klaipėdos skyriaus vedėjas tikino, kad jie tik dirba savo darbą - saugo paveldą, o savivaldybės projektai stringa todėl, kad ji nesilaiko įstatymų.

Klaipėdos priešas

Tačiau architektai N.Puteikiui taip pat negailėjo priekaištų, nes esą KPD Klaipėdos skyriuje susiderinti projektų neįmanoma.

„Jie tiesiog neprofesionaliai dirba. Kai būna projekto pradžia, koncepcijos svarstymai, jie stengiasi nusišalinti. Nesileidžia į diskusijas, kai joms yra laikas. Bet kai projektas pasiekia derinimo tiesiąją arba jau pradedamas įgyvendinti, tuomet paveldosaugininkai staiga įžvelgia problemų ir viskas prasideda nuo Adomo ir Ievos“, - neslėpė bendrovės „Cowi Lietuva“ architektė Vilija Pelakauskienė.

N.Puteikio ir jo skyriaus veiklą ji pavadino priešiška ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai, nes dėl paveldosaugininkų kaltės prarandami ES milijonai.

„N.Puteikis tikrai yra Klaipėdos priešas ir nereikia bijoti tai pasakyti. Blogiausia, kad jis visada jaučiasi teisus ir kitų nuomonės nesiklauso. Vykdai visus jo reikalavimus, o projektas vis tiek nederinamas“, - teigė V.Pelakauskienė.

Savivaldybė dar rugsėjo mėnesį Vyriausybei, Prezidentei signalizavo, jog žlunga Klaipėdos projektai, susiję su paveldosauga. Buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri tyrė tokios situacijos priežastis, aiškinosi, ar tikrai KPD Klaipėdos skyrius nepagrįstai vilkina projektų derinimo procedūras. Anot R.Zulco, komisijos išvadų iki šiol negauta. Tačiau N.Puteikis tvirtino, kad jos savivaldybę pasiekė prieš dvi savaites ir esą išvadose konstatuota, jog kalta pati savivaldybė, o ne paveldosaugininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lauko kavinės mieste – kur joms vieta?
    Lauko kavinės mieste – kur joms vieta?

    Uostamiestyje vasarą, kur pažvelgsi, mirga lauko kavinių skėčiai. Kur kavines reikėtų statyti,o kur nederėtų tokių laikinų aptarnavimo vietų įkurdinti? Vieni klaipėdiečiai džiaugiasi vakarodami lauko kavinėse, kiti aiškino, kad jos uži...

  • Šimtai klaipėdiečių prie uosto vartų pasitiko jūrų milžiną
    Šimtai klaipėdiečių prie uosto vartų pasitiko jūrų milžiną

    Sekmadienio pavakarę Klaipėdoje sulaukta paties didžiausio ligi šiol į uostamiestį atplaukusio laivo. 363 metrų ilgio konteinerius atplukdžiusio jūrų milžino neoficialios sutiktuvės tapo savotiška atrakcija. Prie uosto vartų laivą pa...

    15
  • Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai
    Neringos miškus puola naktinių drugių verpikų vikšrai

    Smiltynės miškus užpuolė lapus ir spyglius graužiantys kenkėjai – naktinių drugių verpikų vikšrai. Šių kenkėjų invazijas Lietuvos miškuose girininkai stebi kone kasmet, tačiau šiemet – ypatingas antpl...

  • Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines
    Klaipėdiečiai pirmieji atšventė Jonines

    Didieji trumpiausios metų nakties renginiai visoje Lietuvoje prasidės tik šeštadienį, Joninių išvakarėse, tačiau klaipėdiečiai buvo pirmieji ir šią šventą atšventė jau penktadienio vakarą. ...

    12
  • Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus
    Neringoje atsiradę mielos išvaizdos gyvūnai žmonėms krečia nemielus pokštus

    Poilsiautojai ir vietiniai gyventojai Neringoje jau ne kartą yra susidūrę su šernais, lapėmis, briedžiais. Kai kurie juos mėgsta šerti ir tai tampa savotiškai tradicine, nors ir nelabai skatintina, poilsio dalimi. ...

    5
  • G. Burbulis rado kelią į laimę
    G. Burbulis rado kelią į laimę

    Prieš kelis dešimtmečius buvęs vienas įtakingiausių Rusijos žmonių, pirmojo Rusijos Federacijos prezidento Boriso Jelcino pavaduotojas Genadijus Burbulis nebedalyvauja tiesioginiame savo valstybės valdyme. Tačiau jis nesėdi sudėjęs ran...

  • Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus
    Kariniuose įtvirtinimuose – naujas muziejus

    Giruliuose esantys kariniai įtvirtinimai netrukus gali padovanoti dar daugiau istorijos žinių apie Antrojo pasaulinio karo mūšius pajūryje. Šeštadienį būrys Pasieniečių klubo vyrų rankomis atkasinės pietinės gynybinių įtvirti...

    2
  • Vyrų pliaže – mažos mergaitės
    Vyrų pliaže – mažos mergaitės

    Pajūriu ėjusį klaipėdietį šokiravo vyrų pliaže tarp nuogalių laigančios dvi nuogos mažametės mergaitės. Jos esą čia veikiausiai atėjo su tėčiu. Tačiau kilo klausimas, ar šis paplūdimys išties tinkama ir saugi vieta ma...

    22
  • Vaikystę pavogė karas
    Vaikystę pavogė karas

    Smurtas, išdavystės, nuolatinė baimė ir šiurpios kasdienės mirtys. Tokia buvo tada penkiametės Marijos Rėklaitytės vaikystė. Dabar Klaipėdoje gyvenanti moteris gimė ir augo Kaune, kur ji išgyveno ir karą. Šiandien 77-eri...

    13
  • Per Jonines pajūryje lis
    Per Jonines pajūryje lis

    Vasarvidžio savaitgalis nenudžiugins geru oru. Lis ir bus vėjuota, užtat kitą savaitę oras pamažu rims, po kelių dienų sugrįš tradicinė lietuviška vasara. ...

    5
Daugiau straipsnių