Ministras R.Palaitis Klaipėdoje domėsis, kaip pasirengta potvyniui

Kitą savaitę Klaipėdoje vyks vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio vadovaujamos Valstybinės ekstremalių situacijų komisijos išvažiuojamasis posėdis, kuriame bus detaliai aptartas pasirengimas šių metų potvyniui.

„Meteorologinės sąlygos sudėtingos ir permainingos - jei atšilimas bus lėtas, neiškris daug kritulių, pavasarinis polaidis gali praeiti neatnešdamas didelių nuostolių, tačiau turime rengtis pačioms rimčiausioms situacijoms“, - teigia ministras R.Palaitis.

Pasak ministro, civilinės saugos sistema potvyniui ir jo padarinių šalinimui jau yra parengta, sudarytos mobiliosios ugniagesių gelbėtojų grupės, parengtos asmeninės apsaugos, gaisrų gesinimo, gelbėjimo ir vandeniu plaukiančios priemonės, aplankyti potvynio zonoje esančių sodybų gyventojai, jiems išdalytos atmintinės „Saugus elgesys potvynio metu“.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) visos institucijos turi sutelkti savo pajėgas padėti nukentėjusiems nuo potvynio gyventojams,  į jų pagalbos šauksmą reaguoti kuo operatyviau. Departamentas iš anksto yra parengęs galimiems potvyniams Nemuno baseine veiksmų planą, koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgas potvynių zonose, kad žmonės kuo mažiau nukentėtų nuo šios nemalonios gamtos išdaigos.

Pagal dabartines sąlygas galima prognozuoti, kad potvynis bus šiek tiek didesnis už vidutinį, tačiau jo dydį nulems kovo mėnesio orai. Jeigu vyraus giedri anticikloniniai orai, potvynis apims tik Nemuno žemupį, o apsemtos teritorijos plotas sudarys 15-18 tūkst. ha. Vyraujant lietingiems ir šiltiems orams, potvynis bus žymiai didesnis, apsemtos teritorijos plotas sieks iki 30 tūkst. ha ir apims ne tik Nemuno žemupį, Miniją, Gegę, Leitę, Tenenį, Veiviržą. Iš krantų lokaliai išsilietų Akmena-Danė, Jūra (žemupyje), Nevėžis, Lėvuo, o Nemunas ir ties Kačergine, Balbieriškiu, Birštonu.

Potvyniui Nemune turės įtakos ledų sangrūdos, kurių didžiausia susidarymo tikimybė yra Panemunės apylinkėse, upės ruožuose ties Karceviškiais, Šilininkais, Tatamiškiais, Rusne ir Uostadvariu. Dėl storo Kuršių marių ledo (dangos storis 53-63 cm) bus sunkios Nemuno ledonešio sąlygos, ypač jeigu pūs smarkūs vakarų vėjai, todėl gali būti visiškai apsemta dešinė Nemuno pakrantė nuo Žalgiriu kaimo iki žiočių.

Kasmet Nemuno žemupyje fiksuojami didelius plotus užliejantys pavasariniai potvyniai, kurie sukelia gyventojams nemažai socialinių problemų. Stichinį ar katastrofinį vandens lygį siekiantys pavojingi Nemuno deltos potvyniai kartojasi kas 12-15 metų. Nemuno potvynio užliejamose teritorijose patenka daugiau kaip 4,6 tūkst. gyventojų, užliejama per 500 kv. kilometrų Klaipėdos (Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybių) ir Tauragės (Pagėgių savivaldybės) apskričių teritorijos, visada užliejamas kelio Šilutė-Rusnė ruožas, dėl to paprastai nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2 tūkst. gyventojų.

Šilutės, Kretingos, Klaipėdos, Birštono ir Pagėgių savivaldybės yra pasirengusios techniką, įrangą, ryšio priemones gelbėjimo darbams vykdyti, sustiprinta svarbių objektų apsauga, pasirengta gyventojus įspėti apie besiartinantį potvynį, o prireikus ir juos evakuoti, sukaupta būtiniausių maisto produktų ir jie paruošti transportavimui, numatytos evakuacijos vietos.

Apsemtų kaimų gyventojams suteikti pagalbą taip pat yra pasirengę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai bei kariškiai.