Medikai: sveikatos sistemos pertvarkos Klaipėdoje nematyti

Nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas turėjo būti įgyvendintas iki liepos, šiandien uostamiestyje nėra jokių numatytos pertvarkos ženklų.

Sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija “Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos”. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų organizacijų atstovai. Priimta rezoliucija, kuria buvo siūloma Klaipėdoje įkurti trečią šalyje universiteto gydymo ir diagnostikos centrą, apjungiant visas didžiąsias Klaipėdos ligonines į vieną struktūrą – Klaipėdos ligoninių asociaciją. Jai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba, kurią sudarytų Vakarų Lietuvos specialistai, bendrosios praktikos gydytojai, administratoriai, slaugytojų atstovai. Taryba būtų atsakinga už regiono sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.

Rezoliucija išsiųsta Prezidentei, Seimo pirmininkei, Sveikatos apsaugos ministerijai. Įvyko grupės atstovų susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuri palaikė trečiojo universiteto centro idėją. Susitikimo metu gimė siūlymas organizuoti atvirą forumą šioms idėjoms viešai ir atvirai aptarti.

Iniciatyvos organizuoti tokį forumą ėmėsi parlamentarė Agnė Bilotaitė, kuri su keliais kitais Seimo nariais kreipėsi į Klaipėdos miesto merą bei į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

„Tačiau iki šiol forumas neįvyko, nes nei ministerija, nei Savivaldybė nesiėmė rengti viešos diskusijos. Ministerija, ignoruodama Klaipėdos miesto savivaldybės ir Vakarų Lietuvos medikų nuomonę, užsispyrusi bandė įgyvendinti savo planą. Formaliai ministerija pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimui, tačiau tik pagal Vilniaus ir Kauno įtakingų veikėjų siūlomą modelį. Pagal jį trečiasis centras būtų turėjęs tapti Vilniaus ar Kauno universitetų filialu“, - rašoma Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai išpaltintame pranešime.

Savivaldybė sutiko, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (buvusi Jūrininkų ligoninė) būtų jungiamos, tačiau nesutiko KUL dalininko teisių perduoti ministerijai.

Tarybos posėdžio, kurio metu ir buvo pritarta ligoninių jungimui, išvakarėse į Klaipėdą atvyko sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kuris Savivaldybės tarybai pareiškė, jog jeigu ši nevykdys SAM nutarimų, Klaipėdoje liks dvi Marijampolės lygio ligoninės.

Ministerijos pozicija, o ypač viceministro retorika kelia klausimą – ar tikrai ministerijai pirmiausiai rūpi pacientai?

Klaipėdoje kaip buvo, taip ir tebėra trys didžiosios ligoninės. Statistika byloja, kad Vakarų Lietuva – labiausiai problemiškas regionas šalyje. Visos trys Klaipėdos ligoninės turi po kardiologijos, neurologijos, ginekologijos ir bendrosios chirurgijos skyrius bei intensyviosios medicinos, radiologijos, laboratorinės medicinos ir radiologijos tarnybas. Taip pat turi savo administraciją, buhalteriją.

Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę, kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Kaip įvertinti tokius ketinimus, kai ministerija, kuri skyrė lėšų didžiosioms šalies ligoninėms III lygio traumų centrams įkurti, tokiam centrui Klaipėdos universitetinei ligoninei pinigų pritrūko? Ši įstaiga atitinka visus reikalavimus ir teikia visų reikalingų profilių paslaugas.

„Tad ar tai nėra akivaizdus ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas? O gal bandymas nubausti už iniciatyvą ir diskusiją dėl reformos įgyvendinimo priemonių. Mechaninis lovų mažinimas neįdiegiant naujų darbo organizavimo ir paslaugų teikimo metodų teigiamų rezultatų neduos. Todėl sausio 15 dienos konferencijoje ir buvo siūloma, kad viena iš Klaipėdos ligoninių asociacijos ir Vakarų Lietuvos medikų tarybos darbo krypčių būtų racionalus esamų išteklių panaudojimas, taikant naujus vadybos metodus. Palaipsninis perėjimas prie jų įgalintų gerokai sumažinti lovų ir aukščiau nurodytų tarnybų skaičių, išsaugant darbo vietas ir racionaliai jas paskirstant regione. Kita būtina sėkmingai veikiančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sąlyga – geras ir regionais paremtas šiuolaikinis gydytojų rengimas. Sunkiai suvokiamas SAM, Vilniaus ir Kauno centrų noras rezidentų rengimą išlaikyti tik savo rankose. Jaunųjų gydytojų rengimas turėtų tapti vienu iš pirmųjų siūlomos Asociacijos uždavinių. Tai patvirtina ir neseniai atlikta Kauno rezidentų apklausa, kurioje net 50 proc. rezidentų nurodė, jog rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines. Klaipėdos universitetas ėmėsi iniciatyvos rengti podiplominio gydytojų tobulinimosi kursus, tačiau ir šiai iniciatyvai SAM užkirto kelią“, teigia iniciatyvinės grupės atstovai.

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti kviečia ministeriją, didžiąsias Klaipėdos ligonines ir Klaipėdos miesto savivaldybę bei kitas suinteresuotas puses surengti viešą forumą, kuriame būtų apsvarstyta, kokiu būdu įkurti trečią universiteto centrą Lietuvoje.


Šiame straipsnyje: ligoninių pertvarka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • KU Taryba E. Juzeliūno prašymą tenkins nuo gegužės 2 dienos
    KU Taryba E. Juzeliūno prašymą tenkins nuo gegužės 2 dienos

    Balandžio 23 d. vyko paskutinis Klaipėdos universiteto (KU) Tarybos posėdis, kuriai vadovavo Arnoldas Šileika. Pagrindinis paskutiniojo posėdžio klausimas – laikinai einančio Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas asmens paskyrimas. ...

  • Rotarietės skatina vaikus savanoriauti
    Rotarietės skatina vaikus savanoriauti

    Rotary klubo "Karalienė Luizė" draugystę su vaikais praturtino dar vienas prasmingas susitikimas - globos įstaigose ir globėjų šeimose augantys paaugliai turėjo galimybę daugiau sužinoti apie savanorystės tikslus ir galimybes. ...

  • Palangos pakrantę lopys smėliu iš Šventosios
    Palangos pakrantę lopys smėliu iš Šventosios

    Trečiadienio pasėdyje vyriausybė svarstys, ar pritarti sprendimui, kad Palangos miesto savivaldybė gali paimti smėlį iš Šventosios savo paplūdimiams papildyti. ...

  • Universitetas ims bristi iš balos
    Universitetas ims bristi iš balos

    Klaipėdos universiteto rektoriaus Eimučio Juzeliūno pasitraukimą iš pareigų galėjo lemti ir atstatydinimo baimė. Pasitraukimas esą būtų neišvengiamas, jei universiteto taryba nepatvirtintų rektoriaus ataskaitos. O būtent tokios nuosta...

    1
  • Laivyno pastato statyba stabtelėjo dėl teismo
    Laivyno pastato statyba stabtelėjo dėl teismo

    Unikalus atvejis, kai uosto konkursas teismui buvo apskųstas dėl neva pateiktos pernelyg mažos darbų pirkimo kainos. ...

    1
  • Mūšiai mieste: gerai ar blogai?
    Mūšiai mieste: gerai ar blogai?

    Praėjusią savaitę klaipėdiečiai miesto gatvėse bei kai kurių daugiabučių namų kiemuose susidurdavo su ginkluotais kareiviais, matė, kaip jie kūrė įtvirtinimus ir praktikavosi ginti arba šturmuoti pastatus. Kasdien girdėdami naujienų apie...

    5
  • Šveicarijoje verslą sukūrusi klaipėdietė stebuklais netiki
    Šveicarijoje verslą sukūrusi klaipėdietė stebuklais netiki

    Šiuo metu svetur savo gyvenimą kurianti lietuvių verslininkė Ingrida Elijošiūtė buvo viena pirmųjų moterų vadovių ir valdybos narių Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ji drąsiai žengė į tokias verslo sritis kaip bankininkyst...

  • Pilies tiltą pakels kasdien
    Pilies tiltą pakels kasdien

    Navigacinio sezono metu – nuo gegužės 1-osios iki spalio 31 dienos – Pilies tiltas bus pakeliamas kasdien. Norima, kad į Dangę įplauktų laivai, kurie papuoštų miestą. ...

    5
  • Gyvybė kenčia nuo gaisrų
    Gyvybė kenčia nuo gaisrų

    Ugniagesiams pavasaris pirmiausia asocijuojasi su netramdomais pernykštės žolės padegėjais. Nors gaisrų sukėlėjai griežtai baudžiami, bausmės jų negąsdina, šiemet Klaipėdos apskrityje tokių gaisrų net padaugėjo. ...

  • Pernai daugiausiai socialinių būstų įgijo Klaipėda
    Pernai daugiausiai socialinių būstų įgijo Klaipėda

    Pernai daugiausiai socialinių būstų įsigijo Klaipėdos miesto savivaldybė, o beveik pusė savivaldybių neįsigijo iš viso. ...

Daugiau straipsnių