Medikai: sveikatos sistemos pertvarkos Klaipėdoje nematyti

Nors trečiasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas turėjo būti įgyvendintas iki liepos, šiandien uostamiestyje nėra jokių numatytos pertvarkos ženklų.

Sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija “Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos”. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų organizacijų atstovai. Priimta rezoliucija, kuria buvo siūloma Klaipėdoje įkurti trečią šalyje universiteto gydymo ir diagnostikos centrą, apjungiant visas didžiąsias Klaipėdos ligonines į vieną struktūrą – Klaipėdos ligoninių asociaciją. Jai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba, kurią sudarytų Vakarų Lietuvos specialistai, bendrosios praktikos gydytojai, administratoriai, slaugytojų atstovai. Taryba būtų atsakinga už regiono sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.

Rezoliucija išsiųsta Prezidentei, Seimo pirmininkei, Sveikatos apsaugos ministerijai. Įvyko grupės atstovų susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuri palaikė trečiojo universiteto centro idėją. Susitikimo metu gimė siūlymas organizuoti atvirą forumą šioms idėjoms viešai ir atvirai aptarti.

Iniciatyvos organizuoti tokį forumą ėmėsi parlamentarė Agnė Bilotaitė, kuri su keliais kitais Seimo nariais kreipėsi į Klaipėdos miesto merą bei į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).

„Tačiau iki šiol forumas neįvyko, nes nei ministerija, nei Savivaldybė nesiėmė rengti viešos diskusijos. Ministerija, ignoruodama Klaipėdos miesto savivaldybės ir Vakarų Lietuvos medikų nuomonę, užsispyrusi bandė įgyvendinti savo planą. Formaliai ministerija pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimui, tačiau tik pagal Vilniaus ir Kauno įtakingų veikėjų siūlomą modelį. Pagal jį trečiasis centras būtų turėjęs tapti Vilniaus ar Kauno universitetų filialu“, - rašoma Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos reformai išpaltintame pranešime.

Savivaldybė sutiko, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir Klaipėdos ligoninė (buvusi Jūrininkų ligoninė) būtų jungiamos, tačiau nesutiko KUL dalininko teisių perduoti ministerijai.

Tarybos posėdžio, kurio metu ir buvo pritarta ligoninių jungimui, išvakarėse į Klaipėdą atvyko sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis, kuris Savivaldybės tarybai pareiškė, jog jeigu ši nevykdys SAM nutarimų, Klaipėdoje liks dvi Marijampolės lygio ligoninės.

Ministerijos pozicija, o ypač viceministro retorika kelia klausimą – ar tikrai ministerijai pirmiausiai rūpi pacientai?

Klaipėdoje kaip buvo, taip ir tebėra trys didžiosios ligoninės. Statistika byloja, kad Vakarų Lietuva – labiausiai problemiškas regionas šalyje. Visos trys Klaipėdos ligoninės turi po kardiologijos, neurologijos, ginekologijos ir bendrosios chirurgijos skyrius bei intensyviosios medicinos, radiologijos, laboratorinės medicinos ir radiologijos tarnybas. Taip pat turi savo administraciją, buhalteriją.

Klaipėdos universitetinė ir Klaipėdos respublikinė ligoninės teikia ortopedijos ir traumų gydymo paslaugas. Šiuo metu ministerija svarsto galimybę investuoti 12 milijonų litų į Klaipėdos ligoninę, kurdama dar ir trečią analogišką struktūrą mieste. Kaip įvertinti tokius ketinimus, kai ministerija, kuri skyrė lėšų didžiosioms šalies ligoninėms III lygio traumų centrams įkurti, tokiam centrui Klaipėdos universitetinei ligoninei pinigų pritrūko? Ši įstaiga atitinka visus reikalavimus ir teikia visų reikalingų profilių paslaugas.

„Tad ar tai nėra akivaizdus ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas? O gal bandymas nubausti už iniciatyvą ir diskusiją dėl reformos įgyvendinimo priemonių. Mechaninis lovų mažinimas neįdiegiant naujų darbo organizavimo ir paslaugų teikimo metodų teigiamų rezultatų neduos. Todėl sausio 15 dienos konferencijoje ir buvo siūloma, kad viena iš Klaipėdos ligoninių asociacijos ir Vakarų Lietuvos medikų tarybos darbo krypčių būtų racionalus esamų išteklių panaudojimas, taikant naujus vadybos metodus. Palaipsninis perėjimas prie jų įgalintų gerokai sumažinti lovų ir aukščiau nurodytų tarnybų skaičių, išsaugant darbo vietas ir racionaliai jas paskirstant regione. Kita būtina sėkmingai veikiančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sąlyga – geras ir regionais paremtas šiuolaikinis gydytojų rengimas. Sunkiai suvokiamas SAM, Vilniaus ir Kauno centrų noras rezidentų rengimą išlaikyti tik savo rankose. Jaunųjų gydytojų rengimas turėtų tapti vienu iš pirmųjų siūlomos Asociacijos uždavinių. Tai patvirtina ir neseniai atlikta Kauno rezidentų apklausa, kurioje net 50 proc. rezidentų nurodė, jog rezidentūros baze norėtų rinktis Klaipėdos ligonines. Klaipėdos universitetas ėmėsi iniciatyvos rengti podiplominio gydytojų tobulinimosi kursus, tačiau ir šiai iniciatyvai SAM užkirto kelią“, teigia iniciatyvinės grupės atstovai.

Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti kviečia ministeriją, didžiąsias Klaipėdos ligonines ir Klaipėdos miesto savivaldybę bei kitas suinteresuotas puses surengti viešą forumą, kuriame būtų apsvarstyta, kokiu būdu įkurti trečią universiteto centrą Lietuvoje.


Šiame straipsnyje: ligoninių pertvarka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai
    V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

  • Naftininkų ginče – laikina atomazga
    Naftininkų ginče – laikina atomazga

    Pati šiauriausia uosto dalis yra tarsi karštas taškas, nes tarp bendrovių „Klaipėdos nafta“ ir Krovinių terminalas daugelį metų rusena ginčai. Į juos įtrauktas net dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. ...

  • Malkų įlankoje – rimtų pertvarkų pradžia
    Malkų įlankoje – rimtų pertvarkų pradžia

    Krovos verslo sąlygų gerinimas Malkų įlankoje apims ir Klaipėdos konteinerių terminalo pirso pertvarkymą. ...

  • Dėl elektromobilių įkrovimo – diskusija
    Dėl elektromobilių įkrovimo – diskusija

    Elektromobilius Klaipėdoje bus galima įkrauti nemokamai. Tokiam siūlymui pritarę uostamiesčio politikai nuogąstavo, kad, norint pasinaudoti miestui priklausančiomis stotelėmis, reikės turėti savivaldybės išduotą kortelę. Tai esą bus nepato...

    2
  • Amatininkus atleido nuo rinkliavos
    Amatininkus atleido nuo rinkliavos

    Kruizinius laivus pasitiksiantiems bei Joninių ir tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio "Lauksnos" mugėse prekiausiantiems amatininkams neteks mokėti vietinės rinkliavos. Viliamasi, kad tai padės į miestą pakviesti geriausius...

  • Pakeliui į pajūrį prireiks kantrybės
    Pakeliui į pajūrį prireiks kantrybės

    P.Lideikio gatvės gale, ties posūkiu į Pamario gatvę dirbantys kelininkai, vietos gyventojų manymu, pluša per lėtai. Transporto žiedą rengianti bendrovė ir jos darbą kontroliuojantys valdininkai įsitikinę – čia viskas gerai. ...

    4
  • Dėl laiptinės – į teismą
    Dėl laiptinės – į teismą

    I.Kanto gatvės name verda tylios kaimynų kovos. Nepatenkinti naujakurių sprendimu uždaryti nuo seno buvusį išėjimą į centrinę gatvę, gyventojai padavė kaimynus į teismą. Tačiau buto savininkai stebisi kaimynų įgeidžiu vaikščioti...

    20
  • Klaipėdos centre įgriuvo Danės krantinė
    Klaipėdos centre įgriuvo Danės krantinė

    Šeštadienį Danės skvere, priešais burlaivį „Meridianas“, šalia upės stop juosta atitvertas keliolikos metrų ruožas. Pėstiesiems ir dviratininkams šia krantine vaikščioti pavojinga, nes ji įgriuvo. ...

    42
  • Laikrodžių muziejuje – unikalus eksponatas
    Laikrodžių muziejuje – unikalus eksponatas

    Mediniai smagračiai, korpusas ir visos kitos detalės – taip pat iš medžio. Tai – kol kas vienintelis Lietuvoje medinis švytuoklinis veikiantis laikrodis. Jo meistras Vytautas Brazauskas – ne profesionalus laikrodininkas, bet ...

    1
  • Palanga skelbia vasaros sezono pradžią
    Palanga skelbia vasaros sezono pradžią

    Šį savaitgalį Palanga skelbia vasaros sezono pradžią. Nors oras ir ne itin šiltas, tačiau saulėtas, bet žmonių dar ne tiek, kiek norėtųsi kurorto šeimininkams. J.Basanavičiaus gatvė neperpildyta, o ir visur kitur saikingai ramu...

    3
Daugiau straipsnių