Laisvosios ekonominės zonos ir pramoniniai parkai kelia neaiškumų

Valstybės kontrolė atliko laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų vystymo auditą. Auditorių teigimu, Ūkio ministerija netinkamai vykdo valstybinę laisvųjų ekonominių zonų priežiūrą ir nepakankamai domisi veiklos rodikliais ir jų efektyvumu.

Kaune ir Klaipėdoje jau septyniolika metų veikia dvi laisvosios ekonominės zonos. Nuo 2005 m. pradėti vystyti aštuoni pramoniniai parkai, iš kurių penkis, esančius Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje, 2011–2012 m. taip pat nuspręsta pertvarkyti į laisvąsias ekonomines zonas. Į šių pramoninių teritorijų vystymą valstybė investavo 160 mln. litų.

„Tokių pramoninių teritorijų vystymas neturėtų būti suprantamas kaip pagrindinis veiksnys skatinantis investicijas. Jų sėkmė priklauso ir nuo to, kaip ir kiek jos integruotos į vietos ekonomiką. Naujų laisvųjų ekonominių zonų steigimas, skatinant investicijų atėjimą papildomomis mokestinėmis lengvatomis tik į konkrečias teritorijas neturint ilgalaikės investicijų pritraukimo strategijos, gali neduoti efektyvaus rezultato“, – pristatydama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditoriai nustatė, kad nėra aiškiai reglamentuoto investicijų rizikos, įsipareigojimų ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybės ir laisvąsias ekonomines zonas valdančių privačių bendrovių, nors šiuo metu veikiančių laisvųjų ekonominių zonų vystymą didžiąja dalimi finansuoja valstybė.

Iš laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovių nereikalaujama tinkamų rezultatų bei atskaitingumo, nors joms suteikta išskirtinė teisė lengvatinėmis sąlygomis nuomotis ir valdyti teritoriją, kurioje nustatomos specialios palankios ekonominės ir teisinės veiklos sąlygos. Tai neskatina valdymo bendrovių siekti didesnių investicijų, naujų darbo vietų kūrimo ir kitų Lietuvos ekonomikai svarbių rodiklių.

Steigiant Kauno ir Klaipėdos laisvąsias ekonomines zonas organizuoti tarptautinius konkursus dėl geriausio verslo zonos plano, zonos statuto ir steigėjų grupės parinkimo buvo įpareigotos Kauno apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tačiau audito metu nei jos, nei Vyriausybė ir valstybinę laisvųjų ekonominių priežiūrą atliekanti Ūkio ministerija negalėjo pateikti konkurso dokumentų.

Taigi valstybė šiuo metu neturi visų duomenų apie šalių prisiimtus įsipareigojimus ir verslo planuose numatytus zonų vystymo planus, be kurių laisvųjų ekonominių zonų steigimo sutarčių vykdymas negali būti vertinamas. Auditorių nuomone, Ūkio ministerija netinkamai vykdo valstybinę laisvųjų ekonominių zonų priežiūrą ir nepakankamai domisi veiklos rodikliais ir jų efektyvumu.

Audito metu taip pat nustatyta, kad pastaruoju metu į laisvųjų ekonominių zonų teritoriją įtraukiami ir privatūs žemės sklypai, kurių valstybė neketina išpirkti. Teisės aktai tokio modelio nereglamentuoja.

Šiuo metu tik 13 proc. veikiančių laisvųjų ekonominių zonų ir 10 proc. pramoninių parkų teritorijos yra išnuomota investuotojams, tačiau pramoninės teritorijos toliau plečiamos neįvertinant jų realios paklausos ir investicijų efektyvumo.

Valstybės kontrolė nustatė, kad iki 2012 m. gegužės pabaigos buvo pasirašyta 16 sutarčių su investuotojais, kurie išsinuomojo 57 ha pramoninių parkų teritorijos ir numatė investuoti į ją 236 mln. litų bei sukurti 407 darbo vietas. Šiuo metu investuota tik 9 mln. litų ir sukurta 14 darbo vietų. Realią veiklą vykdo tik 2 investuotojai Šiauliuose ir Kėdainiuose.

Viena pagrindinių tokios padėties priežasčių yra ta, kad pramoninių parkų steigimas ir veikla nėra pakankamai reglamentuoti, o jų veiklą organizuojančios savivaldybės tam skyrė nepakankamai žmogiškųjų išteklių ir dėmesio.


Šiame straipsnyje: laisvoji ekonominė zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių