Kuršių nerijos vertės apraše - ir smėlio kopos, ir liaudies dainos

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pritarė parengtam Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektui.

Į vertingiausių šio regiono elementų sąrašą įtrauktos ir smėlio kopos, ir žvejų tinklai, ir jų dainos.

Projekte vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius, pranešė Neringos savivaldybė.

Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai), sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.

Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas, istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pabrėžta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai. Tarp jų yra dainos, kostiumai, padavimai, istorijos, gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais, taip pat jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai - kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai - rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai.

Vertingais siūloma pripažinti ir žvejų gyvensenos etnografinius elementus - krikštą, tradicinius drožinius (langines, lėkius, vėjalentes), menines tradicijas, savitus apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdus. Kaip išskirtinė Kuršių nerijos vertė minima ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija.

Anot savivaldybės, Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 dienos.

Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Šį dokumentą turės tvirtinti Vyriausybė.

Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, bus laikoma neleistina.

Be to, apraše numatyta, kad iki 2017 metų bus privalu parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planą.

Kuršių nerija - 98 kilometrų ilgio ir 0,4-4 kilometro pločio ištįsęs pusiasalis dviejų valstybių - Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) - teritorijoje. Lietuvai priklauso 50 kilometrų šiaurinės pusiasalio dalies. 2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.


Šiame straipsnyje: Kuršių nerijaUNESCO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ant bedalių kapų – kuklūs paminklai
    Ant bedalių kapų – kuklūs paminklai

    Lėbartų kapinėse jau galima pamatyti antkapinius paminklus, kuriais ketinama pažymėti valstybės lėšomis palaidotų žmonių kapus. ...

    1
  • Klaipėdoje – išskirtinis alergologijos dienos stacionaras
    Klaipėdoje – išskirtinis alergologijos dienos stacionaras

    Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – džiuginantys pokyčiai. Nuo šiol pacientams, sergantiems įvairiomis alerginėmis ligomis, nebereikės gaišti laiko ir vykti į kitas šalies įstaigas. Konsultacinėje poliklinikoje įkurtas ...

  • Dviračių tako tęsiniui iškilo grėsmė?
    Dviračių tako tęsiniui iškilo grėsmė?

    Siekiant nutiesti dviračių ir pėsčiųjų tako tęsinį nuo Klaipėdos gatvės tilto iki miesto ribos gali kilti nesklandumų. Per kelerius metus suaugę medžiai numatomo tako trasoje gali priversti keisti miesto planus, o galbūt jų net atsisakyti. ...

    7
  • Karklės kelyje – kantrybės išbandymas
    Karklės kelyje – kantrybės išbandymas

    Kelionė Karklės keliu vairuotojams tampa tikru kantrybės išbandymu. Dėl remonto darbų eismo sąlygos čia sudėtingos. ...

    3
  • Baigia seniau pradėtus darbus
    Baigia seniau pradėtus darbus

    Šiomis dienomis K.Donelaičio gatvėje plušėjo darbininkai. Čia buvo atliekami prieš kurį laiką pradėti ir nebaigti darbai. ...

  • Ieškos uostamiesčio baseino valdytojo
    Ieškos uostamiesčio baseino valdytojo

    Dar šią vasarą ketinama paskelbti naujojo baseino koncesijos konkursą. Jo sąlygas miesto tarybai tvirtinti ketinama pateikti liepą, o jas patvirtinus jau būtų skelbiamas konkursas. Tikimasi, kad baseino valdytojas bus išrinktas dar iki pas...

  • Jūros tiltai būna ir su užraktais
    Jūros tiltai būna ir su užraktais

    Palangoje turime nuostabų dalyką – visiems atvirą jūros tiltą ir net nepagalvojame, kad prie tos pačios Baltijos jūros tiltai gali būti mokami. ...

    6
  • Tirs laivybą Malkų įlankos prieigose
    Tirs laivybą Malkų įlankos prieigose

    Dėl Klaipėdos uoste nuolat atsirandančių naujų terminalų, gerėjančių laivybos ypatumų, kartas nuo karto koreguojamos ir Uosto laivybos taisyklės. ...

    2
  • Darnus miškas – darnaus turizmo praktika
    Darnus miškas – darnaus turizmo praktika

    Jau praėjo beveik metai kaip Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pradėjo įgyvendinti projektą „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“. ...

  • Dėl naktinio triukšmo – pyktis
    Dėl naktinio triukšmo – pyktis

    Žvejybos uosto gyventojai jau kelintą parą kenčia didelį triukšmą, sklindantį iš bendrovės "Klaipėdos Smeltė" teritorijos. Įmonės generalinis direktorius patvirtino, jog taip triukšmingai į laivą kraunamas metalo la...

    5
Daugiau straipsnių