Kuršių nerijos vertės apraše - ir smėlio kopos, ir liaudies dainos

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pritarė parengtam Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektui.

Į vertingiausių šio regiono elementų sąrašą įtrauktos ir smėlio kopos, ir žvejų tinklai, ir jų dainos.

Projekte vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius, pranešė Neringos savivaldybė.

Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai), sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.

Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas, istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pabrėžta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai. Tarp jų yra dainos, kostiumai, padavimai, istorijos, gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais, taip pat jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai - kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai - rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai.

Vertingais siūloma pripažinti ir žvejų gyvensenos etnografinius elementus - krikštą, tradicinius drožinius (langines, lėkius, vėjalentes), menines tradicijas, savitus apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdus. Kaip išskirtinė Kuršių nerijos vertė minima ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija.

Anot savivaldybės, Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 dienos.

Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Šį dokumentą turės tvirtinti Vyriausybė.

Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, bus laikoma neleistina.

Be to, apraše numatyta, kad iki 2017 metų bus privalu parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planą.

Kuršių nerija - 98 kilometrų ilgio ir 0,4-4 kilometro pločio ištįsęs pusiasalis dviejų valstybių - Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) - teritorijoje. Lietuvai priklauso 50 kilometrų šiaurinės pusiasalio dalies. 2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.


Šiame straipsnyje: Kuršių nerijaUNESCO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bėgo už blaivią Lietuvą
    Bėgo už blaivią Lietuvą

    Atgimimo aikštėje penktadienio vakarą rinkosi sveiką gyvenimo būdą propaguojantys klaipėdiečiai.  Nors oras buvo žvarbus, pradėjo šalti, sveikuoliai bėgo tris kilometrus už blaivią Lietuvą. ...

  • Sankryžos laukia permainos
    Sankryžos laukia permainos

    Siekiama, kad šiuo metu itin nepatogi Kauno gatvės ir Šilutės plento sankirta kuo greičiau būtų rekonstruojama. Permainas planuojantys valdininkai iki šiol nebuvo numatę pirmenybės minėtai gatvių sankirtai. ...

  • Paplūdimyje – nauja zona
    Paplūdimyje – nauja zona

    Klaipėdos pliažų prižiūrėtojai toliau žeria staigmenas uostamiesčio gyventojams ir svečiams. Įrengta dar viena apžvalgos aikštelė. Šį kartą – Antrojoje Melnragėje, prie centrinės gelbėjimo stoties. ...

    3
  • Uostamiestyje vėl nušvis kaminas
    Uostamiestyje vėl nušvis kaminas

    Šventiniu laikotarpiu uostamiestyje sužibės ne tik žaliaskarės, bet ir miesto centre stūksantis kaminas. Tai vienas aukščiausių Klaipėdoje esančių statinių, kuris miestiečiams matomas iš toli. ...

  • Klaipėdos eglutės įžiebimas – tiesiogiai internetu
    Klaipėdos eglutės įžiebimas – tiesiogiai internetu

    Kalėdinių renginių organizatorius viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ vieną gražiausių artėjančių žiemos švenčių akcentų – Klaipėdos eglutės įžiebimą – kviečia stebėti internetu.  ...

  • Šventinis akcentas įgavo formą
    Šventinis akcentas įgavo formą

    Pagrindinis Teatro aikštės šventinis akcentas – milžiniškas sniego rutulys – jau įgavo formą ir apgaubė Taravos Anikės fontaną. ...

  • Renginiai pakoreguos eismą senamiestyje
    Renginiai pakoreguos eismą senamiestyje

    Šventiniu laikotarpiu dėl vyksiančių renginių vairuotojų laukia eismo apribojimai senamiestyje. Bus draudžiama važiuoti tam tikrais gatvelių ruožais, statyti automobilius. ...

  • Klaipėdoje mažės kairinių posūkių
    Klaipėdoje mažės kairinių posūkių

    Magistralinėse Klaipėdos gatvėse ketinama mažinti kairinių posūkių skaičių. Specialistų teigimu, šių pokyčių prireikė mieste rengiantis pereiti prie koordinuoto šviesoforinio eismo – tobulesnės vadinamosios žaliosios bangos ...

    10
  • Uostamiestyje – daugiausia sergančiųjų AIDS
    Uostamiestyje – daugiausia sergančiųjų AIDS

    Klaipėda sergančiųjų AIDS skaičiumi vis dar išlieka šalies lydere. Ketvirtadienį, minint pasaulinę šios ligos dieną, buvo atskleisti šiurpą keliantys skaičiai. ...

    1
  • V. Grubliauskui šventė – ne protokolui, o sielai
    V. Grubliauskui šventė – ne protokolui, o sielai

    Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ketvirtadienį minėjo jubiliejų – 60 metų sukaktį. Sveikinimai, linkėjimai uostamiesčio vadovui liejosi nuo pat ryto. ...

    1
Daugiau straipsnių