Kuršių nerijos vertės apraše - ir smėlio kopos, ir liaudies dainos

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pritarė parengtam Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektui.

Į vertingiausių šio regiono elementų sąrašą įtrauktos ir smėlio kopos, ir žvejų tinklai, ir jų dainos.

Projekte vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius, pranešė Neringos savivaldybė.

Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai), sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.

Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas, istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pabrėžta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai. Tarp jų yra dainos, kostiumai, padavimai, istorijos, gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais, taip pat jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai - kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai - rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai.

Vertingais siūloma pripažinti ir žvejų gyvensenos etnografinius elementus - krikštą, tradicinius drožinius (langines, lėkius, vėjalentes), menines tradicijas, savitus apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdus. Kaip išskirtinė Kuršių nerijos vertė minima ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija.

Anot savivaldybės, Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 dienos.

Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Šį dokumentą turės tvirtinti Vyriausybė.

Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, bus laikoma neleistina.

Be to, apraše numatyta, kad iki 2017 metų bus privalu parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planą.

Kuršių nerija - 98 kilometrų ilgio ir 0,4-4 kilometro pločio ištįsęs pusiasalis dviejų valstybių - Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) - teritorijoje. Lietuvai priklauso 50 kilometrų šiaurinės pusiasalio dalies. 2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.


Šiame straipsnyje: Kuršių nerijaUNESCO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gyventojai renkasi etapinę renovaciją
    Gyventojai renkasi etapinę renovaciją

    Stringant valstybinei daugiabučių namų renovacijos programai, vis daugiau gyventojų atnaujinti pastatus apsisprendžia etapais – patys savo lėšomis. Įgyvendinami reikalingiausi darbai, kurie padeda sumažinti sąskaitas už šildymą. ...

  • Prisiekė būsimi Lietuvos karininkai
    Prisiekė būsimi Lietuvos karininkai

    Sekmadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija, kurios metu priesaikos žodžius ištarė 80 Lietuvos karo akademijoje ir Lietuvos ...

  • Aktorius G. Savickas: Klaipėdos kraštas man – mieliausias
    Aktorius G. Savickas: Klaipėdos kraštas man – mieliausias

    Aktorius, LRT laidų vedėjas Giedrius Savickas tvirtina, kad nėra nieko malonesnio už nuovargį, kurį patiri būdamas gamtoje, o ir čia jaučiamos laisvės mieste, kuriame tiek daug apribojimų, aptikti negali. Vis dėlto aktorius nori gyventi mieste &nda...

    2
  • A. Baroti – spalvingo gyvenimo kūrėja
    A. Baroti – spalvingo gyvenimo kūrėja

    Baroti galerijai jau ketvirtį amžiaus vadovaujanti Andželika Baroti kuria spalvingą ne tik savo pačios, savo šeimos, bet ir visos Klaipėdos kultūrinį gyvenimą. Tarp gausybės darbų garsinant galerijos ir Klaipėdos vardus Lietuvoje bei užsien...

    1
  • Neįtikėtinas įžūlumas: parama maistu – į šiukšlių dėžę
    Neįtikėtinas įžūlumas: parama maistu – į šiukšlių dėžę

    Keturis vaikus auginanti klaipėdietė nutarė nesivarginti nešdama gautą paramą maisto produktais namo. Dalį jų ji vidury dienos išmetė į čia pat esančios autobusų stotelės šiukšlių dėžę. Toks moters elgesys šo...

    29
  • Minią „Palangos stintos“ lankytojų šokiravo kainos
    Minią „Palangos stintos“ lankytojų šokiravo kainos

    Žmonės masiškai plūsta į pajūrį, kur vyksta žiemos šventė „Palangos stinta“. Dėl eismo apribojimų prie kurorto nusidriekė automobilių eilės. Tiesa, šiemet verslininkai skundžiasi stintų stygiumi, o pirkėjai &nda...

    20
  • Užuomaršos ilgina eiles „Regitroje“
    Užuomaršos ilgina eiles „Regitroje“

    Uostamiestyje vis dar tįsta senojo tipo vairuotojų pažymėjimus atnaujinti norinčiųjų eilės. Nors „Regitros“ Klaipėdos padalinyje dirbama visu pajėgumu, laukiantiesiems tenka apsišarvuoti kantrybe, mat eilė dažną įkalina ne vien...

  • Planuose – dar vienas sąvartynas
    Planuose – dar vienas sąvartynas

    Klaipėdos pašonėje norima įrengti naują sąvartyną, kuriame būtų laikomos nepavojingos degiosios atliekos. Ši žinia sudomino miesto valdžios atstovus. Paaiškinti situacijos bus kviečiami atsakingi asmenys. ...

    6
  • Nakvynės namų laukia permainos
    Nakvynės namų laukia permainos

    Uostamiesčio valdžia rengiasi permainoms, paliesiančioms Klaipėdos nakvynės namus. Žadama iš šios biudžetinės įstaigos patalpų iškelti laikino apnakvindinimo paslaugas ir imtis pastato pirmojo aukšto remonto. ...

    2
  • Per kelerius metus stintos pabrango keturis kartus?
    Per kelerius metus stintos pabrango keturis kartus?

    Žvejai į krantą jau beveik savaitę grįžta pustuštėmis dėžėmis stintų, turgavietėse šių žuvų kaina šoka į viršų. Prognozuojama, kad savaitgalį vyksiančioje „Palangos stintos“ šventėje šio...

    12
Daugiau straipsnių