Kuršių nerijos vertės apraše - ir smėlio kopos, ir liaudies dainos

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pritarė parengtam Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektui.

Į vertingiausių šio regiono elementų sąrašą įtrauktos ir smėlio kopos, ir žvejų tinklai, ir jų dainos.

Projekte vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius, pranešė Neringos savivaldybė.

Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai), sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.

Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas, istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pabrėžta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai. Tarp jų yra dainos, kostiumai, padavimai, istorijos, gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais, taip pat jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai - kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai - rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai.

Vertingais siūloma pripažinti ir žvejų gyvensenos etnografinius elementus - krikštą, tradicinius drožinius (langines, lėkius, vėjalentes), menines tradicijas, savitus apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdus. Kaip išskirtinė Kuršių nerijos vertė minima ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija.

Anot savivaldybės, Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 dienos.

Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Šį dokumentą turės tvirtinti Vyriausybė.

Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, bus laikoma neleistina.

Be to, apraše numatyta, kad iki 2017 metų bus privalu parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planą.

Kuršių nerija - 98 kilometrų ilgio ir 0,4-4 kilometro pločio ištįsęs pusiasalis dviejų valstybių - Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) - teritorijoje. Lietuvai priklauso 50 kilometrų šiaurinės pusiasalio dalies. 2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.


Šiame straipsnyje: Kuršių nerijaUNESCO

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uoste – modernus narų laivas
    Uoste – modernus narų laivas

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivynas pasipildė nauju, moderniu laivu. ...

  • Iš fontano liko griaučiai
    Iš fontano liko griaučiai

    Danės skvere esančio fontano demontavimas kiek stabtelėjo. Ypač kieto betono neatlaikė statinį ardančios įmonės technika. Darbus žadama tęsti, kai bus pašalinti gedimai. ...

    11
  • Jūrininkų ligoninė – šiltesnė, gražesnė ir taupesnė
    Jūrininkų ligoninė – šiltesnė, gražesnė ir taupesnė

    Pernai prasidėję Klaipėdos jūrininkų ligoninės fasado šiltinimo ir modernizavimo darbai – jau finišo tiesiojoje. Plika akimi matoma, kaip ligoninė išgražėjo. Tačiau pagrindinis tikslas buvo kitas. Tikimasi, kad sėkmingas p...

    5
  • Užteršto grunto į jūrą negabens
    Užteršto grunto į jūrą negabens

    Uosto gilinimas yra sudėtingas procesas, kurį griežtai reglamentuoja taisyklės. ...

    1
  • Kviečia dalytis su gausiomis šeimomis
    Kviečia dalytis su gausiomis šeimomis

    Kaip ir kasmet prieš Kalėdas, klaipėdiečiai skatinami pasidalyti gerumu ir prisidėti prie prasidedančios tradicinės kalėdinės akcijos "Būk draugiškas daugiavaikei šeimai". Prasmingą iniciatyvą palaiko ir dienraš...

  • KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai
    KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai

    Uosto direkcija paskelbė konkursą kapitališkai remontuoti 7–9 krantines. ...

    4
  • Cirkininkai mieste daugiau nepageidaujami?
    Cirkininkai mieste daugiau nepageidaujami?

    Sklypą šalia Žvejų rūmų mėšlynu pavertęs cirkas tvarkytis neskuba, nors priekaištų jiems turi ir gyventojai, ir miesto valdžia. Klaikus vaizdas tarp kultūros centro ir bažnyčios iki šiol praeiviams rėžia akį. ...

    14
  • Kalėdas vagia kainos
    Kalėdas vagia kainos

    Šių metų kalėdiniai norai daugumoje šeimų neišvengiamai bus santūresni nei anksčiau, nes tiek žaislai, tiek saldumynai pastebimai pabrango, o algos, nepaisant statistikos pateikiamų duomenų, šalyje realiai kilo tik labai ma...

    16
  • Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius
    Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius

    Nebe pirmus metus Klaipėda turi dvi eglutes. Nežinia, kuri jų pagrindinė, bet faktas, kad viena nuo kitos gerokai skiriasi. Jau tapo tradicija, kad prie Dramos teatro pastatoma gyva eglė, o Atgimimo aikštę puošia dirbtinė. ...

    37
  • Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui
    Įtariamas girtas avariją sukėlęs Plungės politikas nebevadovaus LSDP skyriui

    Buvęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, įtariamas lapkričio viduryje neblaivus sukėlęs avariją, po mėnesio atsistatydino iš Socialdemokratų partijos (LSDP) Plungės skyriaus vadovo posto. ...

    2
Daugiau straipsnių