Konferencija apie Klaipėdos miesto jūrinį savitumą

Įvairūs žmonės skirtingai supranta Klaipėdą kaip jūrinį miestą su jam būdinga melsva nuo jūros ir pilka nuo pastatų spalva, ūžiančio vėjo, krykštaujančių žuvėdrų ir tyštančių vandens purslų garsu, žuvies ar žuvies miltų kvapu, uosto keliamu triukšmu.

Iš tolimesnių šalies regionų atvykstantiems išlikęs ir toks Klaipėdos reginys - aukšti kaminai horizonte prieš Klaipėdą, kurią norisi kuo greičiau pamatyti horizonte. Apie Klaipėdą kaip jūrinį miestą, koks jis yra ir kokio norėtųsi plačiai kalbama šiomis dienomis vykstančioje konferencijoje „Jūrinio miesto tapatybės (identiteto) vystymas: patirtys ir perspektyvos“.

Šiandien, kai Danės upė Klaipėdoje yra pusiau mirusi laivybai, sunku patikėti, kad, anot Laisvūno Kavaliausko, XVIII amžiuje upėje kasdien stovėdavo po 300 tristiebių barkų, kurėnų. Pavyzdys šiandieninei Danei galėtų būti taip pat „negyvas“ 1972 metų Kopenhagos Nyhaveno kanalas. Tačiau jau po dviejų metų priėmus miesto tarybai sprendimą įrengti istorinių laivų uostas jis užsipildė ir iki šiol traukia ir džiugina turistus.

Klaipėda su nedideliu, bet gražiu senamiesčiu ir šalia jo einančia Danės upe galėtų tapti puikiu turistų traukos centru. Tereikia senamiestyje ir upėje įpūsti gyvybės susietos su miesto istorija. Mieste jau padarytos kai kurios klaidos. Šalia Biržos tilto buvusios laivų statyklėlės vietoje pastatytas retam miestiečiui suprantamas paminklas. Istorikas ir muziejininkas Romaldas Adomavičius mano, kad Danei atgaivinti daug nereikia. Netgi nereikia kaip anksčiau kasdien po tris kartus pakelti Pilies tilto. Užtektų gal kelis kartus per savaitę, kad laivai užpildytų erdvę tarp abiejų tiltų.

Klaipėdai reikėtų daugiau savitų, klaipėdietiškų ir nedidelių simbolių. Labiausiai vykęs šiandien yra kruiziname laivų terminale įrengtas praplaukiantiems laivams mojantis berniukas su šuniuku.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių