Klaipėdos uoste padvelkė optimizmu

Uosto direkcijos specialistai piešia ypač optimistinę Klaipėdos uosto ateitį.

Pildosi eksportuotojų pažadai

Šiemet sausį Klaipėdos uoste krauta 2,530 mln tonų arba 14,1 proc. daugiau krovinių nei tą patį mėnesį prieš metus.

Sausis, kuris dažniausiai būdavo apytuštis, per pastaruosius 12 mėnesių yra trečias po praėjusių metų lapkričio ir gruodžio.

Palyginti su praėjusių metų sausiu, 50 proc. augo trąšų krova.

„Pildosi Baltarusijos trąšų eksportuotojų pažadai. Jie teigė, kad trąšų paklausa pasaulinėje rinkoje šiemet išaugs 50 procentų“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

21,7 proc. kilo generalinių kovinių krova. 40 proc., skaičiuojant tonomis, kilo jūrų keltais gabenamų krovinių kiekiai.

Tai, anot A.Drungilo, liudija apie atsigaunantį vartojimą Lietuvoje. Jis prisiminė, kad keltų kroviniai kaip tik buvo tas lakmuso popierėlis, kuris 2008 m. viduryje jau signalizavo apie artėjančią krizę.

Netgi tai, jog konteinerių krova 32 proc. augo, vertinant pagal tonažą, o 22 proc. krito, vertinant pagal TEU, byloja, kad gabenama mažiau tuščių ir daugiau užpildytų konteinerių.

Dėl 20 proc. kritusios naftos produktų krovos nedaroma tragedijos, o vertinama tik kaip šalčio rezultatas.

„Didelės minusinės temperatūros sulėtino tamsiųjų naftos produktų išpylimą iš cisternų. Jas tekdavo ilgiau šildyti“, - aiškino A.Drungilas.

Jis tikino, kad norinčiųjų krauti naftos produktus buvo ne mažiau nei anksčiau.

Prioritetinės kryptys

Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos uostų, anot A.Drungilo, sėkmingai konkuruoja.

Sudaryta vadinamoji Bostono matrica įvertina, kaip kinta krovinių rinkos dalis. Klaipėdos uostas nekonkuruoja dėl anglių ir naftos, nes jų nekrauna.

Per laikotarpį nuo 2002 iki 2009 m. didėjo Klaipėdos uoste kraunamų trąšų, konteinerių, naftos produktų, grūdų, šaldytų produktų, medienos, metalo laužo, cukraus, jūrų keltais gabenamų krovinių dalis.

Tai, anot A.Drungilo reiškia, kad uostas vystėsi teisinga linkme.

Iš išvardintų krovinių Klaipėdos uostui tarp rytinės Baltijos uostų, įskaitant ir Sankt Peterburgo bei Kaliningrado uostus, priklauso didžiausia - net 80,7 proc. - cukraus krovos dalis.

Tačiau šis krovinys, kaip ir metalo laužas (Klaipėdai priklauso 14,9 proc. rytinės Baltijos dalies), mediena (10,08 proc.) regione yra mažėjantys kroviniai.

Trąšų (Klaipėdos uosto dalis 44,2 proc.), ro ro (41,4 proc.), šaldytų produktų (9,8 proc.) krova regione nebedidėja, bet ir nemažėja.

Tai, kad šių krovinių Klaipėdos uosto dalis pastaraisiais metais augo, reiškia, jog uostas sėkmingai konkuruoja pritraukdamas juos iš kitur.

„Būtina tą augimą išlaikyti, todėl ir investicijų strategiją turėtume koreguoti taip, kad tų krovinių neprarastume“, - svarstė A.Drungilas.

Perspektyviausi kroviniai regione yra grūdai ir pašarai (Klaipėdos uosto dalis regione 30,5 proc.), konteineriai (13,6 proc.), naftos produktai (12,1 proc.), anglys (0 proc.).

„Ne kartą esame atkreipę uosto krovos kompanijų dėmesį, kad didžiausią dalį investicijų skirtų naftos produktų, grūdų ir konteinerių krovai“, - tikino A.Drungilas.

Save pateikė gražiau

„Lietuvos geležinkelių“ bendrovės atstovai pareiškė, kad uostas nesugeba su jais žengti koja kojon.

Teigta, kad Rusija siūlo per Baltijos uostus krauti 10 mln. tonų grūdų.

Lietuvos geležinkeliečiai su mielu noru imtųsi tą kiekį atvežti, tačiau Klaipėdos uostas nepajėgtų jų krauti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mano, kad geležinkeliečiai reklaminiame straipsnyje save pateikė gražiau, o uostą - prasčiau.

Jis pripažino, kad, jei uostas dirbtų kaip laikrodis, vis tiek tų 10 mln. tonų grūdų nepajėgtų krauti.

Problema esanti ne tik dėl grūdų terminalo pajėgumų trūkumo, bet ir dėl geležinkelio pralaidumo.

Šiuo metu uoste veikia 2 mln. tonų metinio pajėgumo KLASCO grūdų terminalas. Dar šiek tiek grūdų gali krauti „Vakarų krova“ ir „Bega“.

Geriausiu atveju per metus uostas krautų iki 4 mln. tonų grūdų.

Pajėgumai bus didinami. Grūdų terminalą planuoja praplėsti KLASCO, pajėgumus didins ir „Bega“.

Kritikos uostui kliuvo ir dėl to, jog nedidinami naftos produktų krovos pajėgumai, nesiimama priemonių, kad būtų kraunamos anglys, kurios kaimyniniame Rygos uoste tapo kroviniu "numeris vienas".

„Geležinkeliečiai iš dalies yra teisūs mus kaltindami. Dėl naftos produktų ir anglių iš dalies kalta ir Uosto direkcija. Jei būtų įrengtas išorinis uostas, šiandien galėtume krauti ir didesnius kiekius naftos produktų, ir anglis. Dėl grūdų krovos pajėgumų - ne Uosto direkcijos kaltė. Yra kur statyti grūdų terminalus, tačiau iki šiol nebuvo garantijų, kad jie bus užpildyti. Tie 10 mln. tonų grūdų atsirado netikėtai. Ir nesame užtikrinti, kad tas kiekis bus nuolat“, - svarstė A.Drungilas.

Išorinio uosto statybos perspektyvos tebėra neaiškios.

Dar šį mėnesį planuojama paskelbti naujos „Baltmax“ laivų krantinės statybos, pratęsiant šiaurinį molą, studijos konkursą.

„Be naujos krantinės, skirtos naftos produktams krauti, neišsiversime. Tai jau yra ne tik Uosto direkcijos, bet ir valstybės reikalas“, - tikino A.Drungilas.