Klaipėdos uostas – ketvirtoje vietoje regione

Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose per pirmąjį šių metų pusmetį krauta 133,9 mln. tonų jūrinių krovinių.

Žemyn tempia Būtingė

Tai 6,1 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. 54,8 proc. krovinių srauto sudarė Rusijos, 21,5 proc. – Latvijos, 13,2 proc. – Estijos, 11,2 proc. – Lietuvos uostams. Bendras Lietuvos uostų pozicijas žemyn tempia Būtingės naftos terminalas. Jo krova šiemet yra 12 proc. mažesnė nei pernai. Šis terminalas naudojamas pasyviai – tik naftai, kuri reikalinga „PKN Orlen“ gamyklai aprūpinti, importuoti.

Per pusmetį Klaipėdos uoste krauta 15,012 mln. tonų krovinių. Tai 14,5 proc. daugiau nei pernai. 76,6 proc. didėjo miškininkystės produkcijos, 73,4 proc. metalo laužo, 54,6 proc. trąšų, 36,8 proc. ro ro, 32,7 proc. konteinerinių krovinių. Mažėjo naftos produktų (-6,4 proc.), geležies ir plieno gaminių (-26,4 proc.), ferolydinių (-72 proc.), žemės ūkio produktų (-11 proc.).

Pagal krovos apimtis Klaipėdos uostas regione nusileido Rusijos Primorsko ir Sankt Peterburgo uostams, taip pat jungtiniam Talino uostui. Šiame uoste daugiau krauta beveik visų rūšių krvinių. Tai reiškia, kad po „bronzinio kareivio“ istorijos Talino uostas atsigauna. Kiek tai truks neaišku?  Iš 17,898 mln. tonų Talino krovinių net 12,393 mln. tonų sudaro skysti produktai, pagrinde Rusijos nafta ir naftos produktai. Kai Rusija pradės didinti naftos produktų krovos apimtis Primorske ir atidarys naują naftos produktų terminalą Ust Lugos uoste, Taline naftos gali nebelikti. Jau dabar šio uosto administracija ieško naujų krovinių ne tik Baltarusijoje, bet ir Kazahstane, Kinijoje.

Latvių nesėkmės

Klaipėdai nežymiai pavyko aplenkti Latvijos Rygos uostą, kiek daugiau Ventspilio uostą. Toks Klaipoėdos uosto rezultatas laikomas kaip ypač palankus. Jei pavyks išlaikyti tokius pačius krovos tempus, Klaipėdos uostas gali pasiekti rekordinę metų krovą.

Visų Latvijos uostų  krovos rezultatai per pirmąjį pusmetį neigiami. Rygos uoste net 40 proc. mažiau krauta anglių ir 20 proc. – naftos produktų. Staigius šių produktų kritimus pavyko kompensuoti padidėjusia konteinerių, ypač NATO, miškininkystės produktų, trąšų krova. Rygos uoste per 80 proc. krovinių sudaro tranzitiniai. Todėl staigus vieno ar kelių rūšių krovinių gabenimo pasikeitimas staigiai atsiliepia uosto rezultatams.

Tas pats yra ir Ventspilio uoste, kur tranzitas sudaro apie 90 proc. Šis uostas taip pat nukentėjo dėl staigaus anglių, naftos ir naftos produktų kritimo. Jie susidarė todėl, kad Rusija šiuos krovinius perorientuoja į savus uostus.

Rusijoje krova didėjo

Visi Rusijos uostas per pirmąjį pusmetį krovė 258,37 mln. tonų krovinių. Palyginti su 2009 metais krova augo 9,7 proc.

Didžiausia dalis krovinių – net 111,28 mln. tonų krauta vadinamame Šiaurės Vakarų baseine. Jį sudaro net tik Baltijos jūros regione esantys uostai, bet ir Murmanskas, Arhangelskas. Šiame regione krovos augimas buvo tik 4,3 proc. didesnis. Lėmė tai, kad regione daugiausiai kraunantis Primorskas dėl remonto 3 proc. sumažino naftos krovą. Bendrą praėjusių metų lygį šiame uoste pavyko išlaikyti tik padidinus naftos produktų krovą.

Pagal krovos apimtis Rusijoje antroje vietoje yra Pietų baseino uostai Tuapsė, Kaukazas, Rostovas, Azovas, Astrahanė. Jie krovė 89,73 mln. tonų. Bendra krova padidėjo 2 proc. Net 39,4 proc. iki 57,36 mln. tonų krovė Rusijos Tolimųjų Rytų uostai. Jie ir atėmė nemažą dalį anglių krovinių iš Latvijos uostų. Buvo perorientuota logistikos grandinė ir Rusijos anglys į Kiniją pradėtos gabenti per Tolimųjų Rytų uostus.

Krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, tūkst. t

Uostas

Apimtis

Pokytis,

proc.

2009 01-06

2010 01-06

Primorskas

38 419,5

38 287,7

-0,3

Sankt-Peterburgas

22 632,4

26 350,1

+16,4

Talinas

15 357,4

17 892,3

+16,5

Klaipėda

13 107,9

15 012,3

+14,5

Ryga

14 794,2

14 579,3

-1,5

Ventspilis

14 841,0

13 608,0

-8,3

Ust-Luga

4 380,4

5 677,2

+30,0

Liepoja

2 056,9

2 026,9

-1,5

Vyborgas

541,3

491,2

-9,0


Šiame straipsnyje: uosto krova

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia
    Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia

    Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius. ...

    2
  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    6
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

    2
  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    3
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    5
  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

  • Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus
    Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus

    Klaipėdiečiams nerimą kelia pėsčiųjų perėja po Pilies tiltu. Ją jau spėjo nusiaubti chuliganai – dėl sudaužytų žibintų vaikščioti tapo nesaugu. ...

    10
Daugiau straipsnių