Klaipėdos gėlynai - ilgapirščių grobis

Iš Lietuvos miestų gėlynų vagiantys ir kitaip juos niokojantys asmenys per metus pridaro žalos, kuri siekia nuo keleto iki dešimties tūkstančių litų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigia, jog ilgapirščiai pradangina net gėles iš važiuojamose gatvės juostose esančių salelių.

„Po veduku iš vienos vazos buvo bene pusė našlaičių išrauta, kitose vietose šiek tiek mažiau. Stacionarūs miesto gėlynai retinami ir retinami – gėlės vagiamos ir iš Atgimimo aikštės, ir iš Danės skvero, ir iš visur kitur. Mums niekaip nepavyksta su šia problema susidoroti“, – kalbėjo I.Šakalienė.

Ji pastebėjo, kad vienintelis kovos su gėlių vagišiais būdas yra jiems išrovus augalus prašyti rangovų, kad atsodintų tuščias likusias vietas.

Jeigu rangovai neatsodintų nuniokotų gėlynų, anot I.Šakalienės, „nebebūtų padoraus vaizdo mieste, nes gėlynuose po jų išpuolių telieka pusė visų gėlių“.

„Kad mūsų kovos būdas yra atsodinti gėlynus, sakau todėl, kad nėra buvę, jog ilgapirščius nutvertų už rankos. Sakysime, kartais teritorijų tvarkytojai perduoda informaciją, kad mato, jog štai nešasi nuo Neringos skvero išrautas gėles koks bomželis į turgų, bet tu niekaip negali įrodyti, kad gėlės vogtos, kadangi nusikaltimo vietoje jis nebuvo pagautas. Man netgi pačiai važiuojant yra tekę matyti atrodytų visiškai padorią močiutę, sustojusią ant senojo turgaus žiedo ir besidedančią į savo rankinę pelargonijas. Taigi vagia įvairus kontingentas“, – pasakojo I.Šakalienė.

Moteris atviravo, kad „su kolege juokauja, kad ne taip būtų pikta, jeigu tos vogtos gėlės pražystų miestų balkonuose, bet juose jų nematyti.“

„Aš manau, kad jas į kapines veža, gal į sodus, į savo kažkokias valdas“, – svarstė pašnekovė.


Šiame straipsnyje: gėlynai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių