Klaipėdos arenoje vis dar neveikia kubas ir varteliai

Nors miesto valdžia visiškai atsiskaitė su arenos statytoju, problemų neišvengiama. Vis dar neveikia informacinis kubas, žmonių srautus reguliuojantys varteliai. Rūpesčių kyla ir dėl nesandarių langų.

Klaipėdos savivaldybė su „Švyturio areną“ stačiusi bendrove „Vėtrūna“ baigė atsiskaityti metų pradžioje. Paskutinis mokėjimas padarytas vasarį.

Tačiau valdytojui vis dar kyla problemų dėl įvairių defektų, neveikiančios įrangos.

„Su rangovu atsiskaitėme, bet tarp jo ir subrangovų vyksta teisminiai procesai. Arenos koncesininkas ir savivaldybė yra tarsi įkaitai. Defektų yra ir smulkių, ir stambių. Vienus rangovas pripažįsta, o dėl kai kurių kyla ginčai“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Iki šiol arenoje, kaip buvo numatyta, nėra sumontuota ledo įranga. Tačiau šie darbai jau vyksta. Ledo įranga nupirkta ir montuojama. Darbai turėtų būti užbaigti gruodžio viduryje.

Ledo įranga savivaldybei atsiėjo 600 tūkst. litų. Tačiau teigiama, kad įmonė „Vėtrūna“ iš karto pasakė, kad ledo įrangos nesumontuos. Jai už šiuos darbus ir nebuvo sumokėta.

Arenoje vis dar neveikia informacinis kubas. Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, dėl jo tebevyksta teisminiai ginčai tarp rangovo ir kubo tiekėjų. Pastarasis detalę, kuri valdo kubą, išsivežė, nes turėjo pretenzijų rangovui.

Pasak R.Zulco, pirmos instancijos teismas nustatė, kad subrangovas turi grąžinti detalę. Tačiau šį sprendimą kubo tiekėjai apskundė. Kubą valdantis procesorius šiuo metu areštuotas ir laikomas pas antstolį Kaune. Arenos valdytojas skaičiuoja, kiek patiria žalos dėl to, kad neveikia kubas.

Panaši situacija yra dėl besisukančių vartelių, kurie reguliuoja žmonių srautus. Kai buvo priimama arena, šie veikė, o dabar ne.

Problemų kyla ir dėl langų. Jie yra nesandarūs. Apie tai pranešta rangovui ir paprašyta pateikti priemonių planą, kaip šis defektas bus šalinamas, tačiau šis nieko neatsakė.

Dėl langų kreiptasi į Lietuvos sertifikacijos centrą prie Aplinkos ministerijos. R.Zulco teigimu, ji gali vykdyti arbitro vaidmenį šiame ginče.

Pabrėžiama, kad, esant tokiai situacijai, savivaldybė gal nebūtų rangovui iš karto mokėjusi visų lėšų. Tačiau didžioji dalis jų buvo iš ES. Jos turi būti įsisavinamos labai greitai.

Arenos statybos kainavo 71 mln. litų. 36,5 mln. litų – ES lėšos, 14,5 mln. litų – savivaldybės, 20 mln. litų – valstybės.