Klaipėdos apskrityje žemės grąžinimas nesustojo

Klaipėdos apskrities miestuose ir kaimuose žemės grąžinimo procesas artėja prie pabaigos.

Klaipėdos mieste jau grąžinta 99,6 proc., Skuodo mieste - 98,4 proc., Kretingos mieste - 89,4 proc. piliečių pageidaujamo atgauti žemės ploto. 

Šiek tiek pasyviau žemė grąžinama Palangoje, kur 1726 piliečiai pretenduoja atgauti 2389 hektarus sklypų. Kurorte sugrąžinta 54 proc. prašomos žemės ploto, nes čia norinčiųjų atkurti nuosavybę yra daugiausia, o sugrąžinti galimos žemės plotai - mažiausi.

Žemės nuosavybė Klaipėdos apskrities miestuose būtų atkuriama dar sparčiau, jei savo darbus laiku padarytų savivaldybės ir greičiau apsispręstų piliečiai, kuriems nėra galimybės grąžinti žemę natūra.

"Palangos miesto savivaldybė iki šiol nepatvirtino miesto bendrojo plano ir Nemirsetos teritorijos detaliojo plano. Savivaldybių administracijos laiku nepateikė parengtų nuosavybei grąžinti sklypų planų. Grąžinti visą žemės plotą, turėtą miestuose, nėra galimybės. Piliečiai nesutinka su siūlomais atlyginimo būdais už valstybės išperkamą žemę - vertybiniais popieriais ar lygiaverčiu žemės sklypu kaimo teritorijoje", - priežastis, stabdančias žemės grąžinimą, vardijo Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoja Raisa Minčinauskienė.

Klaipėdos apskrities rajonuose atkurta 99,05 proc. žemės nuosavybės, palyginti su piliečių prašymuose nurodytu plotu. Nuosavybės teisių Kretingos rajone atkurta 99,5 proc. prašomo ploto, Skuodo rajone - 99,6 proc., Šilutės rajone - 99,8 proc., Klaipėdos rajone - 97,3 proc.

Klaipėdos rajone nuosavybės teisių į žemę atkurta mažiau, nes iki šiol daugiausia į šį rajoną gaunama piliečių prašymų-išvadų dėl žemės sklypų perdavimo neatlygintinai. Spalio 1 d. yra gautos 259 išvados, o kituose apskrities rajonuose nuo 60 iki 100 išvadų.

Žemės grąžinimas apskrities rajonuose vyktų dar greičiau, jei aktyvesni būtų pretendentai atgauti sklypus ir teisines kolizijas išspręstų Seimas.

"Piliečiai neatvyksta į pretendentų susirinkimus, nepasirenka iš laisvo fondo žemės sklypų, vėliau nebederina suprojektuotų žemės sklypų. Patvirtinus žemėtvarkos projektus, vėliau kviečiami pretendentai neatvyksta į sklypų paženklinimą vietovėje", - nuosavybės teisių į žemę kaimo teritorijoje atkūrimo problemas nurodė R.Minčinauskienė.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar pernai liepą priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 straipsnio 7 dalies neatitikimo Lietuvos Konstitucijai" . O Seimas iki šiol nepriėmė įstatymo pataisos. Todėl piliečiai, kuriems buvo suprojektuoti lygiaverčiai sklypai saugomose teritorijose, nesutinka gauti žemės sklypus kitoje vietoje iš laisvo žemės fondo.