Klaipėdoje statys didžiausią pasaulyje dujinį keltą

Nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės jūrose įsigalėsiantys itin griežti laivų kuro kokybės ir išmetalų reikalavimai, jau dabar verčia mąstyti apie naujos kartos laivus.

Klaipėdos uostas gali būti vienas iš lyderių statant naujoviškus dujomis varomus keltus.

Internetinis tinklalapis  „MarineLog“ pranešė, kad Norvegijos keltų operatorė „Fjord1“ pasirašė kontraktą su Norvegijos kompanija „Fisker Strand BLRT AS“ dėl didžiausio pasaulyje kelto, kuris bus varomas suskystintomis dujomis, projektavimo ir statybos.

Šio laivo korpusas ir kai kuri įranga bus statoma ir montuojama Klaipėdos uoste. Tai bus daroma Vakarų laivų gamykloje. Ji kartu Norvegijos kompanija „Fiskerstrand Verft AS“ valdo po 50 proc. 2007 m. įkurtos kompanijos „Fiskerstrand BLRT AS“ akcijų. „Fiskerstrand BLRT AS“ užsiima laivų statyba ir atsinaujinančių energijos projektų vystymu.

Skandinavų kelto statybos darbai Vakarų laivų gamykloje prasidės 2010 m. rugsėjį ir truks iki 2011 m. gruodžio. Tai vienas stambiausių laivų statybos projektų Lietuvoje, kurio bendra vertė – 163,6 mln. litų.

Pirmasis dujomis varomas Klaipėdoje planuojamas statyti keltas bus 129 metrų ilgio, 18,8 metrų pločio, 4,9 metrų gramzdos. Jo greitis sieks 20 mazgų. Keltas galės priimti 242 automobilius ir 600 keleivių. Jis plaukios Norvegijoje Mortaviko – Arsvorgeno linijoje, o taip pat tarp Norvegijos Bergeno ir Stavangerio uostų.

Jau dabar keltas pristatomas kaip naujo tipo „žaliasis“ projektas. Dujomis varomų laivų anglies dioksido išmetimai yra 20 proc. mažesni palyginti su dyzeliniu kuru ir beveik 100 proc. mažesni sieros oksido išmetimai.

Europos Sąjunga jau įvedė 0,1 proc. kuro sieringumą, kuris leistinas uostuose stovintiems laivams. Nuo 2015 metų toks kuro sieringumas turės būti ne tik stovint laivams, bet ir plaukiant Baltijos ir Šiaurės jūrose.

Nepriklausomos Norvegijos laivybos ekspertų kompanijos DNV (Det Norske Veritas) prezidentas Toras Svensenas teigė, kad yra keli būdai prisitaikyti prie sumažinto kuro sieringumo problemos. Pirmas ir pats brangiausias – vietoje jūrinio mazuto laivams varyti naudoti dyzelinį kurą. Kitas būdas statyti itin brangius įrenginius, kurie sugaudo iš laivų išmetamus sieros junginius.

Pats pigiausias ir labiausiai prieinamas būdas yra statyti naujos kartos dujomis varomus laivus. Investavusi milijonus eurų į mokslinius tyrimus, kompanija DNV buvo pirmoji pasaulyje dar 2001 metais parengusi ir pristačiusi pasauliui suskystintomis dujomis varomų laivų naudojimo taisykles. Anot Toro Svenseno, per nepilną dešimtmetį DNV klasifikavimo doklumentus yra suteikusi jau dvidešimčiai dujomis varomų laivų.

Daugiausiai dujomis varomų laivų tinklas išvystytas Skandinavijos šalyse. Platesnę dujomis varomų laivų naudojimą kol kas stabdo per menkai išvystytas laivų bunkeravimo suskystintomis dujomis stočių tinklas.

Pirmuosius tris dujomis varomus keltus Norvegijos keltų operatorė „Fjord1“ užsakė pastatyti Lenkijos Gdansko laivų statykloje. Šie keltai jau plaukioja. Iki 2011 metų pabaigos „Fjord1“ Norvegijos pakrantėse planuoja naudoti 11 dujomis varomų keltų.