Klaipėdoje statys didžiausią pasaulyje dujinį keltą

Nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės jūrose įsigalėsiantys itin griežti laivų kuro kokybės ir išmetalų reikalavimai, jau dabar verčia mąstyti apie naujos kartos laivus.

Klaipėdos uostas gali būti vienas iš lyderių statant naujoviškus dujomis varomus keltus.

Internetinis tinklalapis  „MarineLog“ pranešė, kad Norvegijos keltų operatorė „Fjord1“ pasirašė kontraktą su Norvegijos kompanija „Fisker Strand BLRT AS“ dėl didžiausio pasaulyje kelto, kuris bus varomas suskystintomis dujomis, projektavimo ir statybos.

Šio laivo korpusas ir kai kuri įranga bus statoma ir montuojama Klaipėdos uoste. Tai bus daroma Vakarų laivų gamykloje. Ji kartu Norvegijos kompanija „Fiskerstrand Verft AS“ valdo po 50 proc. 2007 m. įkurtos kompanijos „Fiskerstrand BLRT AS“ akcijų. „Fiskerstrand BLRT AS“ užsiima laivų statyba ir atsinaujinančių energijos projektų vystymu.

Skandinavų kelto statybos darbai Vakarų laivų gamykloje prasidės 2010 m. rugsėjį ir truks iki 2011 m. gruodžio. Tai vienas stambiausių laivų statybos projektų Lietuvoje, kurio bendra vertė – 163,6 mln. litų.

Pirmasis dujomis varomas Klaipėdoje planuojamas statyti keltas bus 129 metrų ilgio, 18,8 metrų pločio, 4,9 metrų gramzdos. Jo greitis sieks 20 mazgų. Keltas galės priimti 242 automobilius ir 600 keleivių. Jis plaukios Norvegijoje Mortaviko – Arsvorgeno linijoje, o taip pat tarp Norvegijos Bergeno ir Stavangerio uostų.

Jau dabar keltas pristatomas kaip naujo tipo „žaliasis“ projektas. Dujomis varomų laivų anglies dioksido išmetimai yra 20 proc. mažesni palyginti su dyzeliniu kuru ir beveik 100 proc. mažesni sieros oksido išmetimai.

Europos Sąjunga jau įvedė 0,1 proc. kuro sieringumą, kuris leistinas uostuose stovintiems laivams. Nuo 2015 metų toks kuro sieringumas turės būti ne tik stovint laivams, bet ir plaukiant Baltijos ir Šiaurės jūrose.

Nepriklausomos Norvegijos laivybos ekspertų kompanijos DNV (Det Norske Veritas) prezidentas Toras Svensenas teigė, kad yra keli būdai prisitaikyti prie sumažinto kuro sieringumo problemos. Pirmas ir pats brangiausias – vietoje jūrinio mazuto laivams varyti naudoti dyzelinį kurą. Kitas būdas statyti itin brangius įrenginius, kurie sugaudo iš laivų išmetamus sieros junginius.

Pats pigiausias ir labiausiai prieinamas būdas yra statyti naujos kartos dujomis varomus laivus. Investavusi milijonus eurų į mokslinius tyrimus, kompanija DNV buvo pirmoji pasaulyje dar 2001 metais parengusi ir pristačiusi pasauliui suskystintomis dujomis varomų laivų naudojimo taisykles. Anot Toro Svenseno, per nepilną dešimtmetį DNV klasifikavimo doklumentus yra suteikusi jau dvidešimčiai dujomis varomų laivų.

Daugiausiai dujomis varomų laivų tinklas išvystytas Skandinavijos šalyse. Platesnę dujomis varomų laivų naudojimą kol kas stabdo per menkai išvystytas laivų bunkeravimo suskystintomis dujomis stočių tinklas.

Pirmuosius tris dujomis varomus keltus Norvegijos keltų operatorė „Fjord1“ užsakė pastatyti Lenkijos Gdansko laivų statykloje. Šie keltai jau plaukioja. Iki 2011 metų pabaigos „Fjord1“ Norvegijos pakrantėse planuoja naudoti 11 dujomis varomų keltų.


Šiame straipsnyje: VLGFjord1Vakarų laivų gamykla

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teismas: konteineriniai tualetai Palangoje buvo pastatyti nelegaliai
    Teismas: konteineriniai tualetai Palangoje buvo pastatyti nelegaliai

    Klaipėdos apygardos administracinis teismas paskelbė, kad konteineriniai tualetai Palangos paplūdimyje šią vasarą buvo pastatyti nelegaliai, antradienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija. ...

    7
  • Išrinktos uostamiesčio judriausios klasės
    Išrinktos uostamiesčio judriausios klasės

    Klaipėdos moksleiviai antrą kartą varžėsi dėl judriausios klasės titulo. Antradienį Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizavo moksleivių konkurso „Judriausia klasė“ finalinį etapą. Šio konkurso tikslas ne&nbs...

  • Atvers eismą Tilžės gatve
    Atvers eismą Tilžės gatve

    Rekonstruojama Tilžės gatvės dalis pagaliau bus atverta vairuotojams. Eismą šios arterijos ruože nuo Jakų žiedinės sankryžos iki geležinkelio pervažos planuojama atidaryti jau savaitgalį. ...

  • Socialdemokratų krizė: partinių skyrybų pasekmės
    Socialdemokratų krizė: partinių skyrybų pasekmės

    Socialdemokratų partijos susiskaldymas palietė ir atskilusių Seimo narių sekretorių-padėjėjų gyvenimus. Dalis jų jau neteko darbo, nes nepasekė paskui savo patronus ir liko senojoje socdemų gvardijoje. Viena tokių – klaipėdietė Lilija Petra...

  • Elektroninė sistema egzaminuoja nervus
    Elektroninė sistema egzaminuoja nervus

    Ilga meditacija, žiūrint į kompiuterio ekraną, lakstymas nuo vieno kompiuterio prie kito, neaiškus burbuliavimas ar net keiksmažodžių virtinė – tokių situacijų liudininkai pastaruoju metu tampa gydytojų pacientai ar vaistinių klientai....

    2
  • Take skaičiuos dviratininkus
    Take skaičiuos dviratininkus

    Po metų startuos pėsčiųjų-dviratininkų tako, besidriekiančio Taikos prospekte nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės, remontas. Planuojama ne tik sutvarkyti jo dangą, želdinius, bet ir įrengti suoliukus, užuovėjas, dviratininkų skaičiuotuvus. ...

    3
  • Rizikos vertė – 10 milijonų eurų
    Rizikos vertė – 10 milijonų eurų

    Prieš suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą reikšti nuogąstavimai dėl jo nepatogumų nepasitvirtino. ...

    10
  • Klaipėdiečiai aktyviai ruošiasi gripo egzaminui
    Klaipėdiečiai aktyviai ruošiasi gripo egzaminui

    Permainingi orai egzaminuoja klaipėdiečių sveikatą. Sergamumas peršalimo ligomis ir gripu kol kas uostamiestyje nepasiekė piko, bet gyventojai iš anksto pasirūpina apsauga nuo klastingos ligos. ...

    2
  • Klaipėdos universiteto mokslininkai tirs vėgėles
    Klaipėdos universiteto mokslininkai tirs vėgėles

    Maždaug po pusantrų metų sužinosime, ar Lietuvos vandenyse dar liko vėgėlių. ...

  • Uostamiestyje atnaujins mokyklų stadionus
    Uostamiestyje atnaujins mokyklų stadionus

    Per penkerius metus vaizdas miesto švietimo įstaigų sporto aikštynuose, kurių daugumos būklė prasta, kardinaliai pasikeis. Į stadionus kasmet ketinama investuoti po pusantro milijono eurų. ...

    6
Daugiau straipsnių