Klaipėdoje gelbėjamas mazutuotas ruoniukas

Antradienį ryte į Lietuvos jūrų muziejų iš Juodkrantės buvo atvežtas mazutuotas ruoniukas.

Šį jauniklį nusilpusį pakrantėje pastebėjo gyventojai ir paskambinę muziejaus darbuotojams, patys sugebėjo atgabenti jį specialistams.

Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, pirmą kartą į jo rankas patenka mazutu išteptas ruoniukas.

„Ši medžiaga mirtinai sužaloja gyvūnus. Jau praeitą savaitę pastebėjom Smiltynėje mazutuotus jūrinius paukščius. Kragą bandėm gelbėti, išvalėm, bet jis nugaišo. Prie molo radom tris leisgyves nuodėgules, joms jau niekuo negalėjom padėti, taip pat pajūryje matėm negyvas mazutuotas ledines antis. Mazutuotų vandens paukščių pasitaikydavo kiekvieną pavasarį: jie giliai nardo ir patys gali užkabinti ir išjudinti ant dugno nusėdusį seną mazutą. Tačiau ruoniukas nenardo, jis plaukioja tik paviršiuje. Tai, kad jis išsitepęs mazutu, reiškia, kad ši medžiaga plūduriuoja vandens paviršiuje, kitaip tariant, neseniai išlieta“, - teigia Arūnas Grušas.

Specialistai teigia dar negalintys pasakyti, kokia lemtis laukia šio mažylio, kuris  pavadintas Juodkrante. Muziejuje jau susiklostė tokia tradicija, kad ruoniai-rastinukai vardus gauna pagal jų radimvietę.

„Jau dabar matosi, kad mazutas pakenkė akytėms. Prasidėjęs uždegimas. Nežinia kiek to brudo ruoniukas spėjo prisivalgyti. Jeigu mazuto yra pakliuvę į skrandį, mes galėsim tik laukti, ar gyvūnėlio organizmui pavyks pašalinti šį nuodą“, - sako A. Grušas.

Juodkrantė yra apie trijų savaičių amžiaus, bet nespėjusi gauti maisto ir mamos šilumos tiek, kad sugebėtų saugiai išgyventi pati. Ji sveria tik 15 kilogramų, nors jos bendraamžiai - apie 40 kilogramų.

Kiekvienais metais į muziejų patenka nusilpę maži arba nukentėję žvejų tinkluose ar nuo laukinių gyvūnų ruoniukai. Vieno laukinio ruonio reabilitacija Jūrų muziejui kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Pernai pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė lėšų - 10 tūkstančių litų. Tačiau jie gydomi tam nepritaikytose patalpose - muziejaus administracijos pastate, viename iš kabinetų, kuriame specialiai gyvūnų priežiūrai įrengtos dvi vonios.

Pernai taip buvo išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas - padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Susitikime kalbėta apie kvapų kontrolę
    Susitikime kalbėta apie kvapų kontrolę

    Noriu tikėti, kad šiandien taryboje patvirtinta mėlynojo proveržio strategija įkvėps proveržiui ir kvapų bei taršos suvaldymo kontekste – po susitikimo su „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi Mindaugu Jusiumi teig...

    3
  • Direktoriaus konkursas – pabaigos link
    Direktoriaus konkursas – pabaigos link

    Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursas, kaip buvo tikėtasi, didelio susidomėjimo nesulaukė. Kultūros ministerijoje į šį postą buvo sulaukta tik dviejų pretendentų dokumentų, abu kandidatai – ne klaipėdiečiai. Kuris j...

  • Pavasaris eina pėsčias
    Pavasaris eina pėsčias

    Vilnius jau džiaugiasi žydinčiomis sakuromis, o Klaipėdoje kantriai lūkuriuojama augalų "sprogimo". Kol kas uostamiesčio universiteto Botanikos sode nedrąsiai skleidžiasi tik magnolijos ir narcizai. Žydėjimo piko pajūryje veikiausiai sula...

  • Dėl naujų adresų – sąmyšis
    Dėl naujų adresų – sąmyšis

    Dalis Klaipėdos rajono gyventojų netrukus taps miestiečiais. Tačiau vienus ši žinia džiugina, o kitiems Gargždų miesto ribų pasikeitimai atnešė nepatogumų – paaiškėjo, kad žmonės negali parduoti nuosavybės, kol savival...

    1
  • Aistruolių zonai – dideli reikalavimai
    Aistruolių zonai – dideli reikalavimai

    Nuo birželio 14-osios visą mėnesį Rusijoje kunkuliuos pasaulio futbolo čempionato aistros. Klaipėdiečiai siekia, kad tomis dienomis futbolo dvasia sklandytų ir uostamiestyje. ...

  • Dėl Klaipėdos paplūdimių – diskusijos
    Dėl Klaipėdos paplūdimių – diskusijos

    Uostamiesčio paplūdimiuose atsiras vietos, kur bus galima lankytis su gyvūnais. Tam pritarė miesto taryba. Po diskusijų patvirtintos ir elgesio paplūdimiuose taisyklės. ...

    1
  • Gyventojus žada ir importuoti?
    Gyventojus žada ir importuoti?

    Miesto taryba patvirtino Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją iki 2030-ųjų ir jos veiksmų planą. Pabrėžta, kad dabar laukia didelis iššūkis – įgyvendinimas, prie kurio turės prisidėti visi partneriai. ...

    12
  • Išrinkta Vitės pagrindinės mokyklos vadovė
    Išrinkta Vitės pagrindinės mokyklos vadovė

    Nuo kito ketvirtadienio Vitės pagrindinei mokyklai pradės vadovauti naujoji jos direktorė Renata Venckienė. Šioje įstaigoje moteris išdirbo apie aštuoniolika metų, keturiolika iš jų – kaip direktoriaus pavaduotoja ugdym...

    5
  • Ligoninėje – praktikantų desantas iš Amerikos
    Ligoninėje – praktikantų desantas iš Amerikos

    Klaipėdos universitetinėje ligoninėje netrukus gerokai dažniau skambės anglų kalba. Čia stažuotis atvyksta medicinos studentai iš Jungtinių Valstijų. ...

    3
  • Klaipėdiečiai namuose pasigenda šilumos
    Klaipėdiečiai namuose pasigenda šilumos

    Subjurus ir atvėsus orams, uostamiesčio gyventojai pradėjo svarstyti, ar mieste laiku baigtas šildymo sezonas. Daugelis neslepia, kad šiluma namuose kaulų nelaužytų. Dabar tenka kęsti vėsą ir drėgmę. ...

    7
Daugiau straipsnių