Klaipėdoje daugėja neregistruotų gyvūnų

Vis daugiau klaipėdiečiai slepia namuose auginamus gyvūnus. Uostamiestyje jų užregistruojama kasmet mažiau. Pernai oficialiai auginamų gyvūnų skaičius sumažėjo pusantro karto.

Praėjusiais metais Klaipėdos savivaldybėje užregistruota 297 naminiai gyvūnai. Daugiausia šunų - 259, aštuoni iš jų agresyvūs. Kačių užregistruota penkis kartus mažiau. Užpernai gyvūnų užregistruota 444.

„Oficialiai auginamų gyvūnų mažėja. Žmonės paprasčiausiai jų neregistruoja. Gal tam įtakos turi ekonominis sunkmetis. Gauname informacijos, kad vis daugiau klaipėdiečių nebenori laikyti gyvūnų ir išmeta juos į gatvę. Žmonės patys neturi, ko valgyti“, - tvirtino Klaipėdos  savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė.

Tačiau užregistruotų gyvūnų skaičiai neatspindi realios situacijos, kiek jų auginama uostamiestyje.

Tą parodo ir viešosios įstaigos „Gyvūnų registravimo centras“ atliekami patikrinimai. Pastarieji organizuojami per mėnesį keturis kartus, atsižvelgiant į gyventojų nusiskundimus, atrankos būdu.

Sausį patikrinti 29 gyvūnų augintojai. Rasti 7 neregistruoti gyvūnai. Jiems surašyti įspėjimai.

Gyvūnų augintojai už registravimą turi sumokėti vienkartinę rinkliavą. Šunims ji siekia 10, katėms - 5 litus. Molėti reikia ir už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose - už šunį - 5, katę - 3 litus per mėnesį.

Dažniausiai šiuos mokesčius klaipėdiečiai susimoka už ketvirtį. Galima iš karto susimokėti ir už metus.

„Asmenys, kurie registruoja gyvūnus, sąžiningai moka mokesčius. Tačiau dabar yra ekonominis sunkmetis. Tad pasitaiko visokių situacijų“, - pabrėžė vyriausioji specialistė.

Anot L.Jūrevičienės, mažėja ir pinigų surinkimas iš gyvūnų augintojų. Praėjusiais iki rugsėjo buvo surinkta 16 tūkst. 636 litai, o užpernai tuo pačiu laikotarpiu - 90 tūkst. 216 litų.

Šios lėšos patenka į miesto biudžetą. Iš jų finansuojamas lustų vadinamųjų čipų, pagal kuriuos identifikuojama gyvūnas, implantavimas.

Klaipėdiečiams, registruojantiems gyvūnus, už šią paslaugą nereikia mokėti. Už ją sumoka savivaldybė.

Surinktos lėšos panaudojamos ir šunų aikštelių įrengimui, ekskrementų dėžių valymui. Tačiau, pasak L.Jūrevičienės, iš gyvūnų augintojų surinkti pinigai tėra lašas jūroje.

„Mokesčiai nėra dideli. Mūsų nuomone, jų didinti nereikėtų, tačiau neaišku, ką nuspręs taryba. Dabar ruošiama rinkliavos tvarka. Tuo pačiu galima peržiūrėti ir tarifus“, - pabrėžė L.Jūrevičienė.