Klaipėdiečius egzaminuoja skersvėjai

Per karščius daugeliį gelbėja patalpose sudaryti skersvėjai ar kondicionieriai. Tačiau jie gali tapti rimtų ligų priežastimi, įspėja gydytojai.

Išprovokuoja ligų paūmėjimą

Įvairiose įstaigose reikalų turintys klaipėdiečiai skundžiasi, kad šiomis karštomis dienomis kartais tenka atlaikyti ne vieną išbandymą skersvėju.

Iš karčiu alsuojančio miesto įėjus į patalpą pirmiausia pasitinka skersvėjų sandūra. Gal įstaigų darbuotojus jie gelbėja nuo kaitros, tačiau interesantai ar klientai nėra garantuoti, kad namo negrįš su liga ar susuktu veidu, skundėsi gyventojai.  

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros bendrosios praktikos gydytoja Julija Sviribenko pastebi, kad skersvėjų labiau bijoti reikėtų ne trumpam į patalpas užsukantiems žmonėms, o nuolat ten sėdintiems darbuotojams. Jiems skersvėjis daug pavojingesnis.

Daugiau laiko tokioje patalpoje praleidžiantį žmogų gali perpūsti ar prasidėti neuralginiai skausmai.

Pasak J.Sviribenko, skersvėjai taip pat pavojingi sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (bronchitu, astma) ar turintiems nusilpusį imunitetą  dėl cukrinio diabeto. Jiems išprovokuoti ligų paūmėjimą gali ir trumpalaikis skersvėjis.

Su kondicionieriais nepersistengti

Kai kurie vairuotojai mėgsta automobilyje atsidaryti visus langus. Ilgalaikis, trunkantis kelias valandas, toks vėdinimasis kelionėje gali baigtis ausų uždegimu.

Gydytoja apgailestavo, kad ne visose patalpose įrengti kondicionieriai. Tačiau net ir naudojantis jais nereikėtų persistengti – ryškus temperatūrų pokytis lauke ir viduje taip pat kenkia sveikatai.

Jei už lango laikosi 30 laipsnių karštis, o patalpoje – plius 21, dėl susidariusių temperatūrų skirtumo gali prikibti virusinė infekcija, bronchitas ar net plaučių uždegimas. Naujosios kartos kondicionieriai nėra tokie pavojingi.  

Pasak J.Sviribenko, puikiai vėsina orą pučiantys ventiliatoriai, ypač pakabinti arčiau lubų, kur susitelkia karštas oras.

Širdininkams – sunkus metas

Bendrosios praktikos gydytoja sulaukia karščių kamuojamų pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis. Tarp jų daugiausia – kardiologinių ligonių. Jie sunkiai pakelia karštį. Aukšta oro temperatūra jiems dar labiau sukelia kraujospūdį.

"Kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina reikalingi mikroelementai, tarp kurių yra ir širdžiai naudingas kalis", – aiškino gydytoja.

Tad šiems ligoniams ypač patariama paisyti rekomendacijų: vidurdienį būti pavėsyje, gerti daug vandens, vartoti tirpius maisto papildus su mikroelementais.   

Gydytoja primena, kad daug skysčių turėtų vartoti ne tik ligoniai. Tačiau reikėtų atsisakyti gazuotų ir spalvotų gėrimų. Geriausia atgaivina paprastas vanduo (be ledukų) arba atvėsinta žalioji arbata su griežinėliu citrinos.