Klaipėdiečių skolos už šilumą mažėja

Dalis klaipėdiečių šildymo sezoną pradėjo, būdami skolingi šilumos tiekėjui. Tokių gyventojų uostamiestyje yra beveik aštuoni tūkstančiai.

Skolininkai nėra piktybiški

Bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio teigimu, iš viso vartotojų skola už šilumą siekia apie 11 mln. litų.

Iš jų gyventojai yra nesumokėję 8,8 mln. litų. Tokią sumą skolingi yra 7 tūkst. 700 vartotojų.

Anot V.Zutkio, daugiabučių namų gyventojų, kurie skolingi už šilumą, skaičius nėra didelis. Jie daugiausia ir suvartoja energijos. Iš viso uostamiestyje yra apie 70 tūkst. gyventojų, kurie naudojasi bendrovės „Klaipėdos energija“ paslaugomis.

„Tai nėra piktybiniai skolininkai. Į šią sumą yra įtraukti ir klientai, kurie nesumokėjo, kad ir 10 litų. Žmonės stengiasi po truputį susimokėti už paslaugas“, – tvirtino vadovas.

Verslo įmonės už šilumą yra skolingos 2 mln., pramonės bendrovės – 200 tūkst., biudžetinės įstaigos – 22 tūkst. litų.

V.Zutkis pabrėžė, jog situacija dėl skolų nėra prasta: „Šildymo sezoną pradėjome su mažesnėmis skolomis nei baigėme. Per birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį jos sumažėjo apie 33 proc. – beveik 6 mln. litų. Žmonės, pasibaigus šildymo sezonui, stengiasi susimokėti už šildymą“.

Padeda kompensavimo sistema

Lyginant skolų dydį su praėjusių metų tų pačių laikotarpį, jos sumažėjo 700 tūkst. litų.

V.Zutkis tvirtino, jog sumažėjusioms skoloms įtakos turi keli dalykai. Klaipėdoje šilumos kaina yra viena mažiausių Lietuvoje. Taip Lietuvoje yra labai palanki kompensacijų už šildymą tvarka nepasiturintiems gyventojams.

Savivaldybė tam tikslui skiria ir vienkartinės pašalpas. Spalį jas gavo trys asmenys.

Anot V.Zutkio, ženkliai neauga ir socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų skolos už šilumą. Savivaldybei įkūrus įstaigą „Klaipėdos butai“, situacija stabilizavosi. Žmonės už skolas yra iškeldinami.

„Įvertinus apyvartos pokytį, skolos šios ekonominė krizės metu yra mažesnės nei buvo vadinamosios Rusijos krizės metais“, – komentavo vadovas.

Priežasčių nemokėti nėra

V.Zutkio teigimu, neplanuojama, jog skolos drastiškai didės. Anot jo, tam nėra priežasčių.

„Klaipėdos miesto, verslo įmonė ekonominė situacija nėra bloga. Masinių bankrotų nematome, kad būtų. Gyventojams taip pat nėra objektyvių priežasčių nemokėti už šilumą, nes nesipasiturintys gauna kompensacijas“, – pabrėžė vadovas.

Uostamiestyje šildymo sezonas startavo pirmadienį. Šilumos ūkio prižiūrėtojai įjungti šildymą privalo per tris dienas. V.Zutkis tvirtino, jog piktų nusiskundimų iš gyventojų, kad nešyla radiatoriai negavo.

Vadovas pabrėžė, jog svarbu, kad visi butai šiltų tolygiai ir nebūtų peršildomi. Suderinti sistemas turi namo šilumos ūkio prižiūrėtojai. Viršutinių aukštų gyventojai, juos turėtų įsileisti į butus, kad būtų nuorinta sistema.

„Blogai, kai puse namo kaista, o puse šąla. Sąskaitos priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet sunaudotos šilumos. Todėl svarbu, kad sistema būtų suderinta“, – komentavo vadovas.