Klaipėdiečiai sulauks mažesnių sąskaitų už šilumą

Klaipėdiečiai sąskaitų už kovą sunaudotą šilumą sulauks penktadaliu mažesnių nei vasarį. Tam įtakos turėjo šiltesni orai.

Vidutinė kovo mėnesio temperatūra uostamiestyje siekė 0,6 laipsnius šilumos. Šis mėnuo buvo 4,2 laipsniais šiltesnis nei vasaris.

Todėl, anot bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, gyventojai energijos patalpų šildymui sunaudojo 24 proc. mažiau nei vasarį.

Šilumos kaina šiais mėnesiais buvo tokia pati 18,71 centai už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Lyginant su praėjusių metų kovu šiuo metu šilumos kaina yra 26 proc. mažesnė. Pernai kovą ji siekė 25,22 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio.

Kovą vieno kvadratinio metro apšildymui vidutiniškai sunaudota 18,45 kilovatvalandžių. Efektyviausiai šilumą tradiciškai naudojo pilnai renovuoti ir naujos statybos gyvenamieji namai.

Lyginant sąskaitų skirtumą kovo ir vasario mėnesiais, naujos statybos namų sąskaitos kovą sumažėjo 39 proc., pilnai renovuotų namų - 23 proc., nerenovuotų namų - 21 proc.

V.Zutkis pabrėžė, kad naujos statybos ir pilnos renovacijos namuose butų savininkai turi galimybę naudoti šilumą pagal savo poreikį, todėl labai didelis šildymo įkainių skirtumas tarp butų.

Lyginant šilumos kiekio sunaudojimą pagal namų aukštingumą, nekomiškiausiai energija vartojama 1-2 aukštų ir 3-4 aukštų gyvenamuose pastatuose. Mažiausiai šilumos energijos sunaudoja daugiau negu 5 aukštų namai.

V.Zutkio teigimu, pavasarį ypač išryškėjo šildymo sistemų ydos. Ne visi gyventojai patenkinti jų būsto šildymo sąlygomis. Jie piktinasi, kad dieną butai peršildomi, o naktį būna nekankamai šilta.

Anot jo, smarkiai svyruojant lauko temperatūrai optimaliai šilumą reguliuoja automatizuoti šilumos punktai. Tokius punktus Klaipėdoje teturi 40 proc. pastatų.

„Norint šildytis komfortiškai ir nepermokėti už šildymą būtina renovuoti namo šilumos punktą ir modernizuoti vidaus šildymo sistemą. Šildymo punktas yra gyventojų nuosavybė. Jį prižiūri ir šilumą name reguliuoja gyventojų pasirinktas šildymo sistemų prižiūrėtojas“, - pabrėžė V.Zutkis.

Prognozuojama, jog šilumos kaina nuo gegužės mažės, nes pinga dujos.

„Tai ilgametė tendencija. Žiemą dujų poreikis būna didesnis, todėl ir jų kaina didėja. Lietuvos vartotojai to nepastebėdavo, nes šis sezonas yra pirmasis, kai šilumos kaina šalyje buvo perskaičiuojama kas mėnesį. Anksčiau kaina būdavo peržiūrima kas pusę metų“, - komentavo V.Zutkis.