Klaipėdiečiai Joninių naktį šėlo ir prie jūros, ir senamiestyje

Dangus pasigailėjo trumpiausią metų naktį šventusių klaipėdiečių. Šilta buvo ir prie jūros, ir ant tradiciškai daugybę miestiečių sutraukusio Jono kalnelio.

Joninės, Kupolinės, Rasos, kad ir kaip vadinsi nuo seniausių laikų švenčiamą ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventę, kasmet jos laukia ne tik kaimų, bet ir linksmybių išlepinti miestų žmonės.

Šiemet Klaipėdoje antrus metus galima buvo pasirinkti, ar iki paryčių linksmintis pajūryje, ar ieškoti pramogų miesto širdyje.

Nuo pusiaudienio nusigiedrijęs dangus ir švelnus vėjas nebaugino miestiečių ir svečių. Net pajūryje nesijautė žvarbos. Liaudiškos muzikos ansamblis „Jonis“ įsuko į linksmybių sūkurį II Melnragėje susirinkusius žmones.

Moterų ansamblis „Vakaro žaros“ savo dainomis virpino vyresniųjų Jonų bei Janinų širdis, o folkloro ansambliai neleido ilsinti kojų ir kvietė susirinkusiuosius į ratą.

Vakarinis dangus buvo spalvingesnis nei Joninių laužas, o vedėjų šmaikštumas vertė nusišypsoti net tvarkos prižiūrėti atsiųstus policininkus.

Ant Jono kalno, kaip įprasta, vainikais apvainikuoti Klaipėdos Jonai ir Janinos. Jauniausiajam jų buvo vos 11 mėnesių, o vyriausiojo metų vakaro vedėja etnologė Gražina Kadžytė nė neklausė. Pasak jos, Lietuvoje gyvena apie 80 tūkstančių Jonų.

Iki sutemų netrūko linksmybių. Rateliai ir žaidimai įsuko netik varduvininkus. Net orūs vyrai bandė rankos tvirtumą varžydamiesi, kuris ilgiau ištiestoje rankoje išlaikys pilnutėlį bokalą alaus. Būrėjos spėjo ateitį iš puokščių, o merginos pynė įvairiaspalvius vainikus. Liūdna buvo nebent tiems, kas norėjo ramybės.

Kai pasislėpė saulė, vandenyje sumirgėjo vainikai su žvakelėmis, Joninių laužas šildė ir kūnus ir širdis.

Šiemet Joninių linksmybės įsilingavo kiek vėliau nei kitais metais, mat didesnė dalis vyrų užtruko prie televizorių ekranų, stebėdami pasaulio futbolo čempionatą. 


Šiame straipsnyje: joninėsKlaipėda

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių