Klaipėdiečiai įtikinėjo E.Masiulį, jog privatizacija nenaudinga

Pasigirdus kalboms apie galima bendrovės „Smiltynės perkėla“ bei Lietuvos jūrų laivininkystės privatizavimo, sujudo jūrininkai ir klaipėdiečiai. Penktadienį ministras Eligijus Masiulis klausė jūrininkų bendruomenės nuomonę šiuo klausimu.

E.Masiulis nuramino klaipėdiečius, jog „Smiltynės perkėlą“ privatizuoti nesirengiama.

„Tai monopolinė įmonė, kuri vienintelė užtikrina susisiekimą su Kuršių nerija. Įmonė dirba pelningai, todėl ją privatizuoti nesirengiama“, - patikino ministras.

Lietuvos jūrų laivininkystės atžvilgiu E.Masiulis kol kas neįsivaizduoja kito būdo išbristi iš dešimtis milijonų litų siekiančių šios įmonės skolų, kaip privatizacija.

Jūrininkų centre su ministru E.Masiuliu susitikę Lietuvos piliečių sąjungos, jūrų kapitonų klubo, jūrininkų sąjungos, mokymo įstaigų vadovai kalbėjo apie kitas galimybes išgelbėti laivininkystę.

Kapitonas Ričardas Lučka tikino, kad sunkmetis užklupo ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio laivynus. Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža įsitikinęs, kad naujieji laivų savininkai ieškos patogesnių vėliavų savo laivams bei pigiau apmokamų darbuotojų. Jo įsitikinimu, šimtai mūsų valstybės jūrininkų taps bedarbiais.

Jūrų kapitonai ragino ieškoti ne vienkartinės naudos, o pragmatikai ir toliaregiškai mąstyti apie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės ateitį. Kalbėta apie kitų valstybių pagalbą gelbstint didžiules sunkumų slegiamas įmones.

„Vyriausybė turi suprasti - dabar blogas laikas privatizuoti. Ekonominės naudos iš to nebus. Pasikvieskite ekspertus ir išsiaiškinkite, kodėl Lietuvos jūrų laivininkystę slegia milijoninės skolos“, - tėviškai patarė kapitonas Sigitas Šileris.

Jūrininkus ruošiančių mokyklų vadovai kalbėjo apie tai, kad laivininkystės laivai mūsų studentams yra bene vienintelė vieta praktikai įgyti.

Per 5 tūkst. parašų surinkusius Lietuvos piliečių sąjungą atstovavęs klaipėdietis Dionyzas Varkalis tikino, kad kyla didžiulis nusivylimas ir pasiryžimas organizuoti visuotinį streiką.

„Sutinku, kad mūsų valstybėje pernelyg mažai daroma, kad būtų išsaugotos ir kuriamos naujos darbo vietos. Visą vakarą kalbėjomės su Lietuvos jūrų laivininkystės vadovu apie įmonės perspektyvas. Ji turi tik 11 iš 151 Lietuvos registre esančių laivų. Praėjusiais metais laivininkystė buvo skolinga bankams 74 milijonus litų. Susitarti su jais dėl mokėjimų atidėjimo vis sunkiau. Valstybė neturi pinigų paramai. Ką daryti? Nebūsiu populistu ir nežadėsiu, kad įmonė nebus privatizuota. Bet galiu tikrai pažadėti, kad svarstysime visus įmanomus variantus“, - tikino E.Masiulis. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių