Klaipėdiečiai išbandys aparatą, nustatantį nikotino kiekį organizme

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kviečia išbandyti naujovę – specialų aparatą, kuris padeda nustatyti nikotino kiekį organizme.

Pasak visuomenės sveikatos biuro specialistų, neretai rūkantys žmonės neįsivaizduoja, kokias pasekmės jų organizme palieka kiekviena surūkyta cigaretė. Šis aparatas parodys, kiek rūkančiojo organizme yra užsilikę nikotino. Taip pat bus galima išvysti, kaip atrodo rūkalių plaučiai – tai specialus muliažas, kuris atskleidžia, kiek dervų susikaupia rūkančio žmogaus organizme.

Norintys išbandyti nikotino kiekį diagnozuojantį aparatą, kviečiami į Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biurą (Taikos pr. 76, Klaipėda) lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 13 val.

Dervomis užterštų plaučių muliažas naudojamas kaip prevencinė priemonė Klaipėdos m. bendrojo lavinimo mokyklose. Jeigu bus poreikis, Klaipėdoje visuomenės sveikatos specialistai specialų nikotino kiekį organizme parodantį aparatą išbandys ir mokyklose.

Pasak Visuomenės sveikatos biuro specialistų, nustatyti tikslų rūkančių moksleivių skaičių yra gana sudėtinga, tačiau nepilnamečių rūkymo tendencijas atskleidžia specialūs tyrimai. Prieš kelerius metus atliktas tyrimas ECAD parodė, kad kasdien rūko apie trečdalis apklaustų Klaipėdos dešimtokų. Pirmą cigaretę penktadalis apklaustų moksleivių prisipažino surūkę būdami vos 11-os ar dar jaunesni.

„Šis tyrimas skirtas ne tik cigarečių, bet ir alkoholio, narkotikų paplitimui išsiaiškinti. Naudojant specialią metodiką buvo apklausta apie 1730 Klaipėdos bendrųjų lavinimo mokyklų dešimtokai. Tarptautinis tyrimas analizuoja daugybę faktorių, kurie gali daryti įtaką kvaišalų paplitimui ar nepaplitimui tarp moksleivių. Jų prašoma atsakyti į klausimus apie laisvalaikio praleidimo būdus, pomėgius, požiūrį į sportą, savęs ir kitų vertinimą, santykius su tėvais. Tyrimo rezultatus planuojame turėti kitų metų pradžioje“ , - pasakojo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė Ineta Pačiauskaitė.

Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta 3 milijonai žmonių. Medikai teigia, kad pastaraisiais metais Europoje rūko apie 28,6% gyventojų, vyrų (40%), moterų (18%). Lietuvoje rūkymo problema taip pat labai aktuali. Rūkyti pradedama vis jaunesniame amžiuje. Didelė problema yra augantis paauglių, ypač mergaičių, rūkymas.

„Rūkymas - tai priklausomybė, lemianti didesnes ligų rizikas, sukelianti kenksmingas sąlygas netgi nerūkantiems žmonėms. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių: įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Daugybė jų laikomi kancerogenais. Jie priskiriami patiems stipriausiems A klasės kancerogenams. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Nuo koronarinės širdies ligos, insulto jie daug dažniau miršta. Ypač dažnai susiaurėja kojų arterijos. Iškvėptais dūmais teršiama aplinka, didinamas pavojus artimiesiems. Įrodyta, kad rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius: šeimos narius, draugus, bendradarbius, nes patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais vadinamas pasyviu rūkymu. Pasyvus rūkymas padidina kardiovaskulinių ligų riziką nerūkantiems apie 30%“,  - pasakojo Visuomenės sveikatos biuro specialistas Marius Beivydas.

Pripratimas prie tabako yra trijų rūšių. Tai fizinė-cheminė priklausomybė, automatinis įprotis, psichologinis-emocinis pripratimas. Jūs esate stipriai priklausomas nuo nikotino, jeigu:

•  pabudęs ryte pirmąją cigaretę surūkote jau per pirmąsias 30 minučių;

•  Jums sunku iškęsti nerūkius neleistinose vietose - kine, teatre, koncerte, posėdyje, bažnyčioje;

•  labiausiai nenorėtumėte atsisakyti pirmosios rytinės cigaretės;

•  per dieną surūkote 15-25 cigaretes ir daugiau;

•  per pirmąsias ryto valandas surūkote daugiau nei per likusią dienos dalį;

•  negalite nerūkyti sunkiai sirgdamas ir gulėdamas lovoje;

•  rūkote stiprias cigaretes;

• visuomet rūkydamas dūmus įtraukiate į plaučius.

Pagrindiniai tabako dūmų nuodai:

• Dervos. Jos padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus, sukelia plaučių emfizemą ir vėžį.

• Nikotinas. Lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, prie kurios greit įprantama. Vienoje cigaretėje yra apie 1 mg nikotino, tokia dozė, suleista į veną, būtų mirtina. Nikotinas skatina koronarinę širdies ligą.

•  Anglies viendeginis CO (smalkės). Patekęs į kraujotaką, išstumia deguonį iš hemoglobino. Skatina širdies ir kraujagyslių ligas.