K. Leontjeva: savivaldybė neturėtų kištis į rinką

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kajetana Leontjeva kartu su savo kolegomis uostamiestyje pristatė tyrimus, įrodančius, jog Klaipėdos gyventojų ekonominė laisvė – didžiausia Lietuvoje.

Reitingų prasmė

– Jau antrus metus pateikiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Kuo naudingi tokie skaičiavimai?

– Po šio tyrimo sulaukiame teigiamos reakcijos, skambina iš įvairių savivaldybių ir klausia, ką būtų galima padaryti geriau. Ypač naujai į valdžią atėję savivaldybių vadovai, kurie tik pradeda tvarkytis. Ir šis indeksas yra puikus įrankis, nuo ko pradėti. Gal pas juos per didelis administracijos darbuotojų skaičius, o gal savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas neefektyviai valdomas. Tai tarsi pradinis indikatorius. Reali veikla – sudėtinga, ir galbūt tas pagerėjimas per metus neateis. Juo labiau yra kai kurie dalykai, užsilikę net iš sovietmečio laikų. Mes pastebime, kad kai kurios savivaldybės turi jai priklausančias kirpyklas, knygynus, laidojimo paslaugų parduotuves, kurios gauna išskirtines sąlygas, konkuruoja su privačiu verslu ir iškreipia rinką. Visa tai turėtų likti praeityje. Neturėtų savivaldybės ar valstybė kištis į rinką, nes nuo to tik nukenčia privatus verslas ir neaišku, ar laimi vartotojai.

– Buvo paminėta, kad Klaipėdos savivaldybei priklauso 14 įmonių. Gerai tai ar blogai, o gal reikėtų savivaldybėms visai atsisakyti savo valdomų įmonių?

– Visuomet privatus verslas yra valdomas efektyviau. Kiekvienas savininkas siekia sumažinti nereikalingas išlaidas ir kuo geriau tvarkyti verslą. Todėl mes manome, kad savivaldybei reikėtų atsisakyti įmonių valdymo.

– Tačiau Klaipėdos savivaldybė bando gerinti jai priklausančių įmonių valdymą, į vienos jų valdybą jau įtrauktas nepriklausomas ekspertas iš Olandijos ir pastebėta, kad pagerėjo bendrovės reikalai. Tad gal neverta privatizuoti miestui priklausančių bendrovių, o tik pakoreguoti jų valdymą?

– Taip, valdymą galima sutvarkyti. Tačiau kas nutinka, kai tai nepasiteisina ir įmonė tampa nuostolinga? Nuostolius subsidijuoja visi mokesčių mokėtojai, finansinė nesėkmingos veiklos našta gula ant mūsų visų pečių. Pernai, kai Lietuvos biudžete atsivėrė 1 mlrd. litų skylė, mes išsiaiškinome, kad nekilnojamojo turto valstybė turi 100 kartų daugiau nei tas biudžeto deficitas. Pardavus menką turimo turto dalį, būtų galima užsitikrinti pajamas, o ne kelti mokesčius gyventojams.

Pavyzdys Lietuvai

– Klaipėdoje tūkstančiui gyventojų tenka 34 ūkio subjektai, kai Lietuvos vidurkis – tik 26. Kaip reikėtų vertinti šį rezultatą?

– Klaipėdoje ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų tenka daugiausiai iš visų Lietuvos miestų. Tai rodo, kad uostamiestyje gyvena žmonės, kurie labiau linkę imtis iniciatyvos, nebijo rizikuoti, nesibaimina galimų neigiamų ekonomikos pokyčių ir imasi savo verslo. Tai, kad jie yra iniciatyvūs, kuria sau ir kitiems darbo vietas, yra puiku. Jei tokių žmonių Lietuvoje būtų daugiau, šalis klestėtų. Ekonominė veikla – vienintelis būdas sukurti gerovę. Iš biudžeto gaunamų išmokų perskirstymas gerovės nesukuria.

– Jei pasikalbėtume su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais, išgirstume, kad Klaipėdoje verslo aplinka nėra jau tokia ideali. Kodėl taip skiriasi Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų rezultatai ir vietos verslininkų nuomonė?

– Mes vertinome tik tuos rodiklius, kurie priklauso nuo savivaldybės administracijos. O tai, kas slegia smulkųjį ir vidutinį verslą, didžiąja dalimi yra Vyriausybės sprendimai. Kalbant kad ir apie kasos aparatus. Prievolė juos įvesti buvo ne savivaldybių užgaida. Suprantama, tai turėjo neigiamos įtakos tiems, kurie prekiavo su verslo liudijimais turguose. Todėl verslo aplinkai tik nedidelę dalį įtakos turi savivaldybių sprendimai.

Gerovę lemia ne tik verslas?

– Ar galima teigti, kad pagal visus savivaldybių indeksus Klaipėdoje yra patraukliausia ekonominė aplinka?

– Mūsų tyrimai byloja, kad tai viena patrauklesnių savivaldybių Lietuvoje. Jau vien faktas, kad Klaipėdoje yra mažesnis socialinės paramos gavėjų skaičius nei kitose savivaldybėse, yra puikus rodiklis. Tai rodo, kad žmonės stengiasi gerovę kurti patys, o ne priklausyti nuo pašalpų. Tai reiškia, kad čia mažiau žmonių patenka į skurdo spąstus, iš kurių ištrūkti labai sunku. Yra savivaldybių Lietuvoje, kur labai daug gyventojų gyvena iš socialinės paramos. Ir tai turi neigiamos įtakos pačių žmonių moralei. O tai, kad žmonės imasi verslo ir nedarbo lygis Klaipėdoje mažesnis nei kitose savivaldybėse, yra geras indikatorius.

– Jūsų manymu, kas lėmė geresnį Klaipėdos indeksą, ar tai, kad miesto strateginė padėtis gera, ar jo valdymas?

– Gerovę lemia visuma – miesto valdymas, investicijos, plėtra. Prie Klaipėdos ekonominės situacijos didele dalimi prisideda ir savivaldybė, tai nėra tik uosto ar kitų stambių įmonių veiklos rezultatas.

Klaipėdos m. savivaldybės vertinimas

Atliekant tyrimą, vertintos svarbiausios šalies savivaldybių sritys – komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, investicijos ir mokesčiai, taip pat tos sritys, kurios susijusios su savivaldybės biudžeto, turto ir finansų valdymu.

Klaipėda surinko 70 iš 100 balų, daugiausiai iš visų šalies savivaldybių. Geriausiai Klaipėdos savivaldybė įvertinta investicijų ir plėtros srityje.

Tiesioginių užsienio investicijų kiekis, tenkantis vienam Klaipėdos gyventojui, 2010 m. siekė 14 tūkst. litų, Lietuvos vidurkis – 4 tūkst. litų.

Materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam klaipėdiečiui – 5,7 tūkst. litų, Lietuvoje – 3,1 tūkst. litų.

Klaipėdoje nėra problemų dėl savivaldybės teritorijoje paruoštų žemės sklypų su patvirtintais detaliaisiais planais ir tam tikra infrastruktūra, privesta prie sklypo.

Žemės nuomos, nekilnojamojo turto ir verslo liudijimų mokesčiai Klaipėdos mieste vieni žemiausių Lietuvoje, mažesni yra tik Birštono savivaldybėje.

Klaipėdos savivaldybė 2011 m. pabaigoje neturėjo kreditorinių įsiskolinimų, tačiau savivaldybės skola siekė apie 40 proc. metinio biudžeto. Ir per 2 metus ji išaugo 12 proc., palyginti su savivaldybės pajamomis.

Gerai įvertinta ir tai, kad savivaldybei priklausančių pastatų plotas, tenkantis vienam gyventojui, yra vienas mažiausių Lietuvoje. Nedidelis ir nenaudojamų savivaldybei priklausančių patalpų plotas, tenkantis vienam gyventojui.

Klaipėdoje 2011 m. tik 3,7 proc. klaipėdiečių gaudavo pašalpas, kitų savivaldybių vidurkis – apie 9 proc.

Klaipėdoje darbo neturi 8,6 proc. gyventojų, Lietuvos vidurkis – maždaug 12 proc.

Šaltinis: „Lietuvos savivaldybių indeksas 2012“.