Jūrų muziejus nesutalpina sergančių ruoniukų

Šį pavasarį į Lietuvos jūrų muziejų pateko rekordinis nusilpusių ir ligotų ruoniukų skaičius.

Dabar, be dviejų, gimusių muziejuje, yra slaugomi ir globojami net šeši Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Trys ruoniukai jau perkelti į muziejaus karantino baseiną, dar trys prieglobstį rado viename iš administracijos pastato kabinetų, kuriame jiems yra įrengtos dvi vonios.

Ruoniukė Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, dabar jau jaučiasi neblogai ir plaukioja karantino baseine. Kartu su ja čia yra ir dar du rastinukai: Paspirtukas bei Naglis. Pasak gyvūnus prižiūrinčio Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ruoniukas buvo pavadintas Paspirtuku, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūra. Tad tos pačios kovo 27 dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodo, kad mažyliui tebuvo 2-3 savaitės.

Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją - Smiltinukas ir Preila.

„Vardus rastinukams paprastai suteikiam pagal jų radimvietę, tad nesunkiai galite atsekti iš kur pas mus buvo atvežti šie mažyliai. Naglis vienas didžiausių mūsų rastinukų, jis svėrė net 16,6 kilogramo. Tačiau buvo labai sužalotas: smarkiai sukandžiotas šunų. Jam buvo perkąsta priekinė kojytė, snukutis, pažastis. Tad teko plauti žaizdas, o antibiotikus iki šiol gauna visi šeši mūsų rastinukai. Nes vieniems dar nesugijo žaizdos, kitiems - nesusitvarkė viduriai. Smiltinukas atkeliavo nuo pietinio molo. Šis ruoniukas sužalotas dar nebuvo, bet labai išsekęs. Svėrė 12,6 kilogramo - mažiau, negu kad gimdamas“, - sakė Arūnas Grušas.

Muziejaus specialistų teigimu, panašu, kad šis jauniklis, kaip ir Preila, nėra net gavę mamos pieno, nes neturi rijimo reflekso. Todėl labai sudėtinga juos maitinti.

„Visi ruoniukai iš pradžių maitinami trinta žuvies tyre per zondą. Tą maistą praturtinam fermentuota grietinėle, žuvų taukais, kalciu, lineksu, lecitinu. Kai gyvūnų skrandukai pripranta prie tokio maisto, bandom pereiti jau prie žuvies. Ir Smiltinukas, ir Preila pirmąją žuvytę gavo dar tik vakar. Preilą apskritai labai sunku pamaitinti, nes neveikiant rijimo refleksui, žuvytė tiesiog įstringa jos gerklėje“, - teigė A.Grušas.

Balandžio 13 dieną iš Palangos paplūdimio buvo atvežtas Palangiukas. Jis svėrė vos 11,8 kilogramo ir buvo tiek išsekęs, kad jį jau kapojo kirai. Į muziejų, pasak Arūno Grušo šis gyvūnėlis pateko jau merdintis. Kirai buvo pasikėsinę net į ruoniuko akytę: kelias dienas iš jos bėgo kraujas. Dabar Palangiukas jau bando atsimerkti, tačiau ta akimi dar nemato - ji tebėra užpilta krauju.

Bandant rasti atsakymą, kodėl šiemet tiek daug pagalbos reikalaujančių ruoniukų, Arūnas Grušas meta akmenį į civilizacijos daržą:

„Dėl klimato atšilimo labai anksti ištirpo ledas, ant kurio ruonės vaikuojasi, ir ruoniukai, dažnai net neparagavę mamos pieno, įkrito į vandenį. Antra vertus, Baltijos jūroje jau išgaudyta net 80 proc. žuvies, tad ruonės paprasčiausiai nebegali išmaitinti jauniklių“ - sako biologas

Visi šeši į muziejų patekę gyvūnėliai, rūpestingai slaugomi ir prižiūrimi, po truputį taisosi, atgauna apetitą ir priauga svorio. Gyvūnų prižiūrėtojai lieka muziejuje su jais per naktį, nes vakare gyvūnai paskutinį kartą šeriami 10 valandą, o ryte - 7 valandą. Tačiau rytinis tualetas prasideda 5 valandą.

„Tam, kad ruoniukai švariai papusryčiautų, jau nuo penkių ryto pradedame plauti vonias ir juos pačius. Tos vonios, įrengtos kabinete, yra nedidelės, tad per naktį aplink ruoniukus prisikaupia tikrai daug nešvarumų“, - sako Arūnas Grušas

Pernai aplinkos apsaugos ministerija Jūrų muziejui skyrė 10 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau ši suma jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“ - sakė Olga Žalienė.

Pernai muziejuje išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas - padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Baltijos šalyse pasikeitė lyderis
    Baltijos šalyse pasikeitė lyderis

    Kai beveik visuose aplinkiniuose uostuose, išskyrus dalį Rusijos, krovinių srautai per 2016 metus krito, Klaipėdos uoste jie sparčiai augo. ...

  • Klaipėdos universiteto laukia permainos
    Klaipėdos universiteto laukia permainos

    Siekiant išsaugoti Klaipėdos universitetą rengiamasi pokyčiams. Numatoma, kad aukštosios mokyklos ašimi taps jūriniai mokslai. Nors ir pripažįstama, kad šiuo metu silpnoji grandis yra humanitariniai ir socialiniai mokslai &nda...

    7
  • Komitetui vadovaus naujas pirmininkas
    Komitetui vadovaus naujas pirmininkas

    Klaipėdos tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas turi naują pirmininką. Šias pareigas užėmė Algirdas Grublys. ...

    3
  • Uoste sieks vengti ambicijų
    Uoste sieks vengti ambicijų

    Greitų pokyčių, daugybės atsistatydinimų lydima susisiekimo ministro Roko Masiulio darbo pradžia rodo, kad uoste žymesnių pakeitimų nenumatoma. Tai jis teigė po pažintinio susitikimo su Uosto direkcijos vadovybe, kompanijų atstovais. ...

    4
  • Globos namuose liks mažiau vaikų
    Globos namuose liks mažiau vaikų

    Įsigaliojus Civilinio kodekso pataisoms, iš šeimos paimti iki trejų metų vaikai į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais. Kol bus paskirta ilgalaikė globa, be tėvų likusiais mažamečiais turės rūpintis profesional...

    2
  • Nuo stogų – nemalonios staigmenos
    Nuo stogų – nemalonios staigmenos

    Žiemiškomis miesto gatvėmis vaikštantys klaipėdiečiai turėtų dažniau pakelti akis į viršų ir pasižiūrėti, ar jiems negresia pavojus. Ant stogų susikaupęs sniegas atodrėkio metu gali bet kada nukristi. Pavojų kelia ir varvek...

    1
  • Ledas žvejus vilioja į pražūtį
    Ledas žvejus vilioja į pražūtį

    Nors specialistai kol kas nepataria lipti ant ledo, tačiau gausybė žvejų traukia išbandyti laimę poledinėje žūklėje. Šiomis dienomis marių ledas ties Preila buvo gausiai nusėstas stintautojų. ...

    2
  • Klaipėdos valstybinė kolegija išliks?
    Klaipėdos valstybinė kolegija išliks?

    Po planuojamos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos uostamiestyje kaip savarankiškas vienetas norėtų išlikti ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Vis dėlto bendradarbiavimo galimybės su kitomis švietimo sistemos grandimis neatmetamo...

    9
  • Teismas menininkams – paskutinė viltis
    Teismas menininkams – paskutinė viltis

    Kultūrai skirtų valstybinių pinigų dalybos pakvipo beprecedenčiu atveju. Klaipėdos menininkai nusiteikę bylinėtis su Lietuvos kultūros taryba, kuri šiemet nė cento neskyrė uostamiestyje organizuojamam solidžiam tarptautiniam teatrų festival...

    12
  • Klaipėda bendradarbiaus su Neringa
    Klaipėda bendradarbiaus su Neringa

    Klaipėdos savivaldybė ruošiasi pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo viešojo transporto srityje su Neringa. Manoma, kad tai kurortui padės efektyviau planuoti maršrutus. Pastarieji įsilies į uostamiesčio viešojo tra...

Daugiau straipsnių