Jūrų muziejus nesutalpina sergančių ruoniukų

Šį pavasarį į Lietuvos jūrų muziejų pateko rekordinis nusilpusių ir ligotų ruoniukų skaičius.

Dabar, be dviejų, gimusių muziejuje, yra slaugomi ir globojami net šeši Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Trys ruoniukai jau perkelti į muziejaus karantino baseiną, dar trys prieglobstį rado viename iš administracijos pastato kabinetų, kuriame jiems yra įrengtos dvi vonios.

Ruoniukė Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, dabar jau jaučiasi neblogai ir plaukioja karantino baseine. Kartu su ja čia yra ir dar du rastinukai: Paspirtukas bei Naglis. Pasak gyvūnus prižiūrinčio Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ruoniukas buvo pavadintas Paspirtuku, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūra. Tad tos pačios kovo 27 dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodo, kad mažyliui tebuvo 2-3 savaitės.

Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją - Smiltinukas ir Preila.

„Vardus rastinukams paprastai suteikiam pagal jų radimvietę, tad nesunkiai galite atsekti iš kur pas mus buvo atvežti šie mažyliai. Naglis vienas didžiausių mūsų rastinukų, jis svėrė net 16,6 kilogramo. Tačiau buvo labai sužalotas: smarkiai sukandžiotas šunų. Jam buvo perkąsta priekinė kojytė, snukutis, pažastis. Tad teko plauti žaizdas, o antibiotikus iki šiol gauna visi šeši mūsų rastinukai. Nes vieniems dar nesugijo žaizdos, kitiems - nesusitvarkė viduriai. Smiltinukas atkeliavo nuo pietinio molo. Šis ruoniukas sužalotas dar nebuvo, bet labai išsekęs. Svėrė 12,6 kilogramo - mažiau, negu kad gimdamas“, - sakė Arūnas Grušas.

Muziejaus specialistų teigimu, panašu, kad šis jauniklis, kaip ir Preila, nėra net gavę mamos pieno, nes neturi rijimo reflekso. Todėl labai sudėtinga juos maitinti.

„Visi ruoniukai iš pradžių maitinami trinta žuvies tyre per zondą. Tą maistą praturtinam fermentuota grietinėle, žuvų taukais, kalciu, lineksu, lecitinu. Kai gyvūnų skrandukai pripranta prie tokio maisto, bandom pereiti jau prie žuvies. Ir Smiltinukas, ir Preila pirmąją žuvytę gavo dar tik vakar. Preilą apskritai labai sunku pamaitinti, nes neveikiant rijimo refleksui, žuvytė tiesiog įstringa jos gerklėje“, - teigė A.Grušas.

Balandžio 13 dieną iš Palangos paplūdimio buvo atvežtas Palangiukas. Jis svėrė vos 11,8 kilogramo ir buvo tiek išsekęs, kad jį jau kapojo kirai. Į muziejų, pasak Arūno Grušo šis gyvūnėlis pateko jau merdintis. Kirai buvo pasikėsinę net į ruoniuko akytę: kelias dienas iš jos bėgo kraujas. Dabar Palangiukas jau bando atsimerkti, tačiau ta akimi dar nemato - ji tebėra užpilta krauju.

Bandant rasti atsakymą, kodėl šiemet tiek daug pagalbos reikalaujančių ruoniukų, Arūnas Grušas meta akmenį į civilizacijos daržą:

„Dėl klimato atšilimo labai anksti ištirpo ledas, ant kurio ruonės vaikuojasi, ir ruoniukai, dažnai net neparagavę mamos pieno, įkrito į vandenį. Antra vertus, Baltijos jūroje jau išgaudyta net 80 proc. žuvies, tad ruonės paprasčiausiai nebegali išmaitinti jauniklių“ - sako biologas

Visi šeši į muziejų patekę gyvūnėliai, rūpestingai slaugomi ir prižiūrimi, po truputį taisosi, atgauna apetitą ir priauga svorio. Gyvūnų prižiūrėtojai lieka muziejuje su jais per naktį, nes vakare gyvūnai paskutinį kartą šeriami 10 valandą, o ryte - 7 valandą. Tačiau rytinis tualetas prasideda 5 valandą.

„Tam, kad ruoniukai švariai papusryčiautų, jau nuo penkių ryto pradedame plauti vonias ir juos pačius. Tos vonios, įrengtos kabinete, yra nedidelės, tad per naktį aplink ruoniukus prisikaupia tikrai daug nešvarumų“, - sako Arūnas Grušas

Pernai aplinkos apsaugos ministerija Jūrų muziejui skyrė 10 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau ši suma jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“ - sakė Olga Žalienė.

Pernai muziejuje išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas - padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Baltijos jūroje – kovinio šaudymo pratybos
    Baltijos jūroje – kovinio šaudymo pratybos

    Lietuvos kariuomenės Oro gynybos bataliono kariai Baltijos jūroje dalyvauja kovinio šaudymo į oro taikinius pratybose „Gintarinė strėlė“ . ...

    2
  • Akis bado apskurusios vėliavėlės
    Akis bado apskurusios vėliavėlės

    Aktyvioms klaipėdietėms užkliuvo Atgimimo aikštę puošiančios gėlių kompozicijos "Laivelis" konstrukcijos ir vėliavėlės. Moterų nuomone, stiebus reikia perdažyti, o vėliavėles pakeisti. ...

    1
  • Ženklų schemą derino policija
    Ženklų schemą derino policija

    Netylant diskusijoms dėl kelio ženklų Klaipėdos universiteto teritorijoje, įstaigos atstovai pabrėžė, kad schema yra suderinta su policija. Taip pat dar kartą akcentuota, kad pro miestelį besidriekianti arterija uždaryta laikinai. ...

    1
  • Prie daugiabučių – dviračių saugyklos
    Prie daugiabučių – dviračių saugyklos

    Verslininkams Klaipėdoje pradėjus teikti dviračių mainų paslaugas, analogiškų planų turėjęs miestas keičia kursą. Pietinėje miesto dalyje, greta daugiabučių, numatoma įrengti dviračių saugyklas. Teigiama, kad tai gyventojus turėtų pas...

    1
  • Inkstų ligos vasarą neatostogauja
    Inkstų ligos vasarą neatostogauja

    Intensyvus poilsio sezonas, vasaros paieškos ir išsiilgtos maudynės ne visada teikia tik malonumą. Net ir atostogaujant galima prisišaukti klastingą ligą, kurios pasekmės – inkstų dializė. ...

  • Reguliarus sportas R. Žiogo šeimai suteikė sveikatos ir darnos
    Reguliarus sportas R. Žiogo šeimai suteikė sveikatos ir darnos

    Spartus gyvenimo tempas ir pareigų našta atima daug laiko ir jėgų. Nebėra kada užsiimti trokštama veikla, o kartais – ir pabūti su brangiausiais žmonėmis. Išlaikyti vidinę pusiausvyrą derinant darbą, karjeros siekius ir ar...

    3
  • Palangos policijos vadovo atranką laimėjo Neringos komisaras
    Palangos policijos vadovo atranką laimėjo Neringos komisaras

    Konkursą į Palangos miesto policijos komisariato vadovo pareigas laimėjo dabartinis Neringos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. ...

    1
  • M. Mažvydo alėjoje – dar viena puošmena
    M. Mažvydo alėjoje – dar viena puošmena

    Uostamiesčio M.Mažvydo alėją papuošė dar vienas meno kūriniu tapęs objektas. Klaipėdiečiai jau gali prisėsti ant suoliuko „Žaibas“, kurį sukūrė skulptorius Gintautas Jonkus, o miestui padovanojo bendrovė „Klaipėdos ener...

    13
  • Iki Jūros šventės liko trys dienos <span style=color:red;>(renginių programa)</span>
    Iki Jūros šventės liko trys dienos (renginių programa)

    Klaipėdos senamiesčio erdvių transformacijos, neįprasti objektai aikštėse ir skveruose skelbia - iki Jūros šventės starto vos kelios dienos. Neatpažįstama Atgimimo aikštė, intriguojantis tandemas – „Kino pavasario&quo...

    4
  • Uostamiesčio gatvėmis važinės tramvajus?
    Uostamiesčio gatvėmis važinės tramvajus?

    Klaipėda svarsto ateityje pereiti prie elektra varomo transporto - pasak mero Vytauto Grubliausko, planuojama parengti studiją dėl galimybių diegti tramvajų arba pirkti elektrinius autobusus. ...

    21
Daugiau straipsnių