Jūrų muziejus nesutalpina sergančių ruoniukų

Šį pavasarį į Lietuvos jūrų muziejų pateko rekordinis nusilpusių ir ligotų ruoniukų skaičius.

Dabar, be dviejų, gimusių muziejuje, yra slaugomi ir globojami net šeši Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Trys ruoniukai jau perkelti į muziejaus karantino baseiną, dar trys prieglobstį rado viename iš administracijos pastato kabinetų, kuriame jiems yra įrengtos dvi vonios.

Ruoniukė Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, dabar jau jaučiasi neblogai ir plaukioja karantino baseine. Kartu su ja čia yra ir dar du rastinukai: Paspirtukas bei Naglis. Pasak gyvūnus prižiūrinčio Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ruoniukas buvo pavadintas Paspirtuku, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūra. Tad tos pačios kovo 27 dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodo, kad mažyliui tebuvo 2-3 savaitės.

Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją - Smiltinukas ir Preila.

„Vardus rastinukams paprastai suteikiam pagal jų radimvietę, tad nesunkiai galite atsekti iš kur pas mus buvo atvežti šie mažyliai. Naglis vienas didžiausių mūsų rastinukų, jis svėrė net 16,6 kilogramo. Tačiau buvo labai sužalotas: smarkiai sukandžiotas šunų. Jam buvo perkąsta priekinė kojytė, snukutis, pažastis. Tad teko plauti žaizdas, o antibiotikus iki šiol gauna visi šeši mūsų rastinukai. Nes vieniems dar nesugijo žaizdos, kitiems - nesusitvarkė viduriai. Smiltinukas atkeliavo nuo pietinio molo. Šis ruoniukas sužalotas dar nebuvo, bet labai išsekęs. Svėrė 12,6 kilogramo - mažiau, negu kad gimdamas“, - sakė Arūnas Grušas.

Muziejaus specialistų teigimu, panašu, kad šis jauniklis, kaip ir Preila, nėra net gavę mamos pieno, nes neturi rijimo reflekso. Todėl labai sudėtinga juos maitinti.

„Visi ruoniukai iš pradžių maitinami trinta žuvies tyre per zondą. Tą maistą praturtinam fermentuota grietinėle, žuvų taukais, kalciu, lineksu, lecitinu. Kai gyvūnų skrandukai pripranta prie tokio maisto, bandom pereiti jau prie žuvies. Ir Smiltinukas, ir Preila pirmąją žuvytę gavo dar tik vakar. Preilą apskritai labai sunku pamaitinti, nes neveikiant rijimo refleksui, žuvytė tiesiog įstringa jos gerklėje“, - teigė A.Grušas.

Balandžio 13 dieną iš Palangos paplūdimio buvo atvežtas Palangiukas. Jis svėrė vos 11,8 kilogramo ir buvo tiek išsekęs, kad jį jau kapojo kirai. Į muziejų, pasak Arūno Grušo šis gyvūnėlis pateko jau merdintis. Kirai buvo pasikėsinę net į ruoniuko akytę: kelias dienas iš jos bėgo kraujas. Dabar Palangiukas jau bando atsimerkti, tačiau ta akimi dar nemato - ji tebėra užpilta krauju.

Bandant rasti atsakymą, kodėl šiemet tiek daug pagalbos reikalaujančių ruoniukų, Arūnas Grušas meta akmenį į civilizacijos daržą:

„Dėl klimato atšilimo labai anksti ištirpo ledas, ant kurio ruonės vaikuojasi, ir ruoniukai, dažnai net neparagavę mamos pieno, įkrito į vandenį. Antra vertus, Baltijos jūroje jau išgaudyta net 80 proc. žuvies, tad ruonės paprasčiausiai nebegali išmaitinti jauniklių“ - sako biologas

Visi šeši į muziejų patekę gyvūnėliai, rūpestingai slaugomi ir prižiūrimi, po truputį taisosi, atgauna apetitą ir priauga svorio. Gyvūnų prižiūrėtojai lieka muziejuje su jais per naktį, nes vakare gyvūnai paskutinį kartą šeriami 10 valandą, o ryte - 7 valandą. Tačiau rytinis tualetas prasideda 5 valandą.

„Tam, kad ruoniukai švariai papusryčiautų, jau nuo penkių ryto pradedame plauti vonias ir juos pačius. Tos vonios, įrengtos kabinete, yra nedidelės, tad per naktį aplink ruoniukus prisikaupia tikrai daug nešvarumų“, - sako Arūnas Grušas

Pernai aplinkos apsaugos ministerija Jūrų muziejui skyrė 10 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau ši suma jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“ - sakė Olga Žalienė.

Pernai muziejuje išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas - padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus
    Kuršių nerijoje norima įamžinti užpustytus kaimus

    Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija kartu su kolegomis iš Kaliningrado srities plėtoja idėją bendromis pastangomis supažindinti turistus su kadaise pusiasalyje užpustytais kaimais, rašo dienraštis „Lietuvo...

    1
  • Merai pažadėjo gelbėti universitetą
    Merai pažadėjo gelbėti universitetą

    Nepriklausomu siekiantis išlikti Klaipėdos universitetas ieško būdų išvengti sujungimo su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis ir tikisi, kad Vakarų Lietuvos rajonų merai padės šį siekį įgyvendinti. Žadantys atnaujin...

  • Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms
    Gyventojams užkliuvo vieta iškyloms

    Klaipėdiečiams klausimų sukėlė iškylų vieta, kurią numatyta įrengti atnaujintame Malūno parke. Manoma, kad dėl jos gali kilti netvarka. Savo pastabas išreiškė ir žvejai, kurie baiminasi netekti žūklės vietų. ...

    10
  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

    4
  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    28
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    14
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    15
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    19
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    5
Daugiau straipsnių