Jūrų muziejus nesutalpina sergančių ruoniukų

Šį pavasarį į Lietuvos jūrų muziejų pateko rekordinis nusilpusių ir ligotų ruoniukų skaičius.

Dabar, be dviejų, gimusių muziejuje, yra slaugomi ir globojami net šeši Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Trys ruoniukai jau perkelti į muziejaus karantino baseiną, dar trys prieglobstį rado viename iš administracijos pastato kabinetų, kuriame jiems yra įrengtos dvi vonios.

Ruoniukė Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, dabar jau jaučiasi neblogai ir plaukioja karantino baseine. Kartu su ja čia yra ir dar du rastinukai: Paspirtukas bei Naglis. Pasak gyvūnus prižiūrinčio Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ruoniukas buvo pavadintas Paspirtuku, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūra. Tad tos pačios kovo 27 dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodo, kad mažyliui tebuvo 2-3 savaitės.

Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją - Smiltinukas ir Preila.

„Vardus rastinukams paprastai suteikiam pagal jų radimvietę, tad nesunkiai galite atsekti iš kur pas mus buvo atvežti šie mažyliai. Naglis vienas didžiausių mūsų rastinukų, jis svėrė net 16,6 kilogramo. Tačiau buvo labai sužalotas: smarkiai sukandžiotas šunų. Jam buvo perkąsta priekinė kojytė, snukutis, pažastis. Tad teko plauti žaizdas, o antibiotikus iki šiol gauna visi šeši mūsų rastinukai. Nes vieniems dar nesugijo žaizdos, kitiems - nesusitvarkė viduriai. Smiltinukas atkeliavo nuo pietinio molo. Šis ruoniukas sužalotas dar nebuvo, bet labai išsekęs. Svėrė 12,6 kilogramo - mažiau, negu kad gimdamas“, - sakė Arūnas Grušas.

Muziejaus specialistų teigimu, panašu, kad šis jauniklis, kaip ir Preila, nėra net gavę mamos pieno, nes neturi rijimo reflekso. Todėl labai sudėtinga juos maitinti.

„Visi ruoniukai iš pradžių maitinami trinta žuvies tyre per zondą. Tą maistą praturtinam fermentuota grietinėle, žuvų taukais, kalciu, lineksu, lecitinu. Kai gyvūnų skrandukai pripranta prie tokio maisto, bandom pereiti jau prie žuvies. Ir Smiltinukas, ir Preila pirmąją žuvytę gavo dar tik vakar. Preilą apskritai labai sunku pamaitinti, nes neveikiant rijimo refleksui, žuvytė tiesiog įstringa jos gerklėje“, - teigė A.Grušas.

Balandžio 13 dieną iš Palangos paplūdimio buvo atvežtas Palangiukas. Jis svėrė vos 11,8 kilogramo ir buvo tiek išsekęs, kad jį jau kapojo kirai. Į muziejų, pasak Arūno Grušo šis gyvūnėlis pateko jau merdintis. Kirai buvo pasikėsinę net į ruoniuko akytę: kelias dienas iš jos bėgo kraujas. Dabar Palangiukas jau bando atsimerkti, tačiau ta akimi dar nemato - ji tebėra užpilta krauju.

Bandant rasti atsakymą, kodėl šiemet tiek daug pagalbos reikalaujančių ruoniukų, Arūnas Grušas meta akmenį į civilizacijos daržą:

„Dėl klimato atšilimo labai anksti ištirpo ledas, ant kurio ruonės vaikuojasi, ir ruoniukai, dažnai net neparagavę mamos pieno, įkrito į vandenį. Antra vertus, Baltijos jūroje jau išgaudyta net 80 proc. žuvies, tad ruonės paprasčiausiai nebegali išmaitinti jauniklių“ - sako biologas

Visi šeši į muziejų patekę gyvūnėliai, rūpestingai slaugomi ir prižiūrimi, po truputį taisosi, atgauna apetitą ir priauga svorio. Gyvūnų prižiūrėtojai lieka muziejuje su jais per naktį, nes vakare gyvūnai paskutinį kartą šeriami 10 valandą, o ryte - 7 valandą. Tačiau rytinis tualetas prasideda 5 valandą.

„Tam, kad ruoniukai švariai papusryčiautų, jau nuo penkių ryto pradedame plauti vonias ir juos pačius. Tos vonios, įrengtos kabinete, yra nedidelės, tad per naktį aplink ruoniukus prisikaupia tikrai daug nešvarumų“, - sako Arūnas Grušas

Pernai aplinkos apsaugos ministerija Jūrų muziejui skyrė 10 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau ši suma jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“ - sakė Olga Žalienė.

Pernai muziejuje išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas - padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys
    Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys

    Sekmadienį į Klaipėdą atplaukia naujas Norvegijos naftos ir dujų koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys. Tai bus jau penktasis SGD krovinys šiais dujiniais metais, kurie prasidėjo pernai spalį. ...

    18
  • Leidimų išdavimo sistemoje – spragos
    Leidimų išdavimo sistemoje – spragos

    Milijoną eurų atsiėjusi elektroninė žvejybos leidimų išdavimo sistema iki šiol sukasi lyg surūdijęs ratas. Paaiškėjo, kad nuo metų pradžios žvejams turėjo būti sudaryta galimybė pasirinkti valandų tikslumu galiosiančią ...

    2
  • Bažnyčios gelbėjimo ratas – kunigų vedybos?
    Bažnyčios gelbėjimo ratas – kunigų vedybos?

    Vedęs katalikų kunigas Lietuvoje kol kas – utopija. Šioms radikalioms permainoms šalies bažnyčia, regis, dar nepribrendo, nors apie celibato panaikinimą vis drąsiau kalbama Vatikane. Katalikų bažnyčia Lietuvoje kunigų vedybose kol...

    39
  • S. Skvernelis Klaipėdoje pasitiktas piketu
    S. Skvernelis Klaipėdoje pasitiktas piketu

    Ministro pirmininko vizitas pajūryje vainikuotas giliavandenio uosto statybomis įbsiauginusių melnragiškių piketu. Prieš uosto plėtrą nusiteikę vietos žmonės žėrė savo nuogąstavimus Vyriausybės vadovui ir jį lydėjusiems ministrams...

    18
  • S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus institucijoms turi mažėti finansavimas
    S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus institucijoms turi mažėti finansavimas

    Premjeras Saulius Skvernelis siūlo mažinti finansavimą institucijoms, kurios yra atsakingos už neteisėtai statiniams Nidoje ir Juodkrantėje išduotus leidimus. Anot jo, valstybė turės kompensuoti žalą už nugriautus pastatus, todėl ji privalo ...

    2
  • Į Klaipėdos gatves išriedėjo „kultūringi“ autobusai
    Į Klaipėdos gatves išriedėjo „kultūringi“ autobusai

    Lietuvos kultūros sostinė – Klaipėda – pristato spalvingą miesto kultūrinės bendruomenės iniciatyvą – susipažinkime. Dešimt miesto kūrėjus „vežančių“ autobusų jau rieda skirtingais Klaipėdos miesto vie&scaro...

  • Savanorių priesaika – 50-ąjį kartą
    Savanorių priesaika – 50-ąjį kartą

    Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione penktadienį iškilmingai prisiekė jubiliejinė 50-oji karių savanorių laida, sėkmingai įveikusi bazinio kario savanorio įgūdžių kursą. ...

  • Orai pajūryje išliks pavasariški
    Orai pajūryje išliks pavasariški

    Uostamiestyje toliau vyraus pavasariški, nors ir permainingi orai. Skaisčiai šviečiančią saulutę prigesins debesys, šilumą keis šaltukas, neišvengsime lietaus, susidarys plikledis. ...

  • Vaikų apklausoms – specialus kambarys
    Vaikų apklausoms – specialus kambarys

    Uostamiesčio policijos komisariate nepilnamečiai apklausiami specialiai tam įrengtame kambaryje. Kaip patalpa turi atrodyti, kad vaikams kiltų kuo mažiau streso, rūpinosi įstaigos psichologė. ...

  • Remontuoti duobes nori kuo greičiau
    Remontuoti duobes nori kuo greičiau

    Uostamiesčio vairuotojai toliau laviruoja, aplenkdami žiemą atsivėrusias duobes. Pastarosios išvagojo ne tik gatves, bet ir žiedines sankryžas. Vairuotojai nesulaukia, kada startos gatvių remonto sezonas. ...

    3
Daugiau straipsnių