Jūrininkė K. Šlepetienė: žmonių santykiai – baisiau už audrą jūroje

Kristina Šlepetienė užaugo vaikų globos namuose Vidurio Lietuvoje. Gyvenimas  neglostė nuo vaikystės. Mokyklą baigusi mergina ryžosi dar sunkesniam išmėginimui ir pasirinko jūrininkės kelią. Išbandžiusi jėgas civiliniame ir kariniame laivyne, ji pripažįsta, kad moteriai iškovoti pagarbą ir pripažinimą tarp vyrų – labai sunku.

– Iš kur esate kilusi?

– Iš Jonavos. Tolokai nuo didžiųjų vandenų. Augau globos namuose. Ten sutikau kunigą Romualdą Ramašauską. Greitai jis tapo Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionu.  Kai grįždavo iš savo kelionių, mes, vaikai, susėsdavome ant kilimo ir jis mums pasakodavo apie savo potyrius jūroje. Tie pasakojimai mane ir užkabino. Esu jam labai dėkinga už tai. Nors iš visų jo į gyvenimą išleistų globos namų auklėtinių daugiau šios profesijos, regis, niekas nepasirinko.

– Gyvenote toli nuo jūros, apie ją girdėjote tik iš pasakojimų. Iš kur kilo minčių apie jūreivystės mokslus?

– Apsisprendžiau būdama abiturientė, kai su jūrų skautais jachta „Lokys“ pirmą kartą išplaukiau į jūrą. Iškeliavome su savo globėju, tuomečiu Lietuvos karinių jūrų pajėgų kapelionu R.Ramašausku. Buvo gruodis. Kol plaukėme Kuršių mariomis, problemų nekilo, bet kai tik už nugaros liko jūros vartai, pajutome pirmąsias bangas. Su drauge stovėjau pačiame laivo priekyje. Nespėjome ir atsitokėti, kai sušlapome nuo galvos iki kojų. Spiegėme garsiau už kaukiantį vėją, bet jau tą akimirką žinojau, ko noriu. Žinojau, kad noriu būti jūrininkė, nors niekam per daug nepasakojau. Kai prasidėjo stojamieji, nuvažiavau, parašiau prašymą. Iš pradžių man pranešė, kad yra labai daug norinčiųjų ir tarp laimingųjų aš nepakliuvau. Vis dėlto nuvažiavau į atranką. Girdžiu –  kviečia pavardėmis: vieno nėra, kito nėra. Tiesiog neatvyko į mandatinę komisiją. Ir pagaliau pakvietė mane. Man pasisekė: pakliuvau mokytis ten, kur svajojau. Tarp 60 vaikinų buvau vienintelė mergina.

– Ar lengva buvo tokioje kompanijoje? Kaip jie į jus žiūrėjo: kaip į kolegę, bendražygę ar tiesiog kaip į merginą?

– Tik kaip į merginą. Pamenu, atlikau praktiką civiliniame laivyne. Atskridome į Turkiją, ten mūsų laukė laivas. Su manimi nelabai kas bendravo, jiems buvau tik kažkokia netyčia čia pakliuvusi mergiotė. Po 21 paros priartėjome prie Afrikos krantų.  Susėdome pailsėti po ilgos kelionės, susiruošėme vaišes tą proga – tik tada, prie vyno taurės, pasikalbėjome iš širdies. Ir jie sako: o tu visai nieko mergina. Po to požiūris į mane pasikeitė, bet, aišku, vyrai man buvo paruošę nemažai išbandymų. Atlaikiau.

– Ar buvo piktų, skausmingų momentų vien todėl, kad esate moteris ir įsibrovėte į vyrų pasaulį, jų stichiją?

– Pamenu vieną skaudžią istoriją. Buvo mūsų laive bocmanas, o bocmanai neretai jaučiasi viršesni už kapitoną. Tas veikėjas mėgo išgerti. Krovėme laivą, paliepiau jam nuleisti dar vieną trapą. Aš jau buvau šturmanė, rangu aukštesnė nei tas vyrukas. Jis vyrams ir sako: „Ar jūs jos negalite „padaryti“, kad ji man netrukdytų gyventi?“ Mūsų visa komanda buvo klaipėdiečiai, patys vyrai pašiurpo nuo tokio bocmano išsišokimo. Jie puikiai matė, kad aš atlieku savo darbą ir mane puola tik todėl, kad esu mergina. Kiti mane užstojo. To incidento per daug nesureikšminau, bet noras grįžti namo kilo.

– Tai buvo civiliniame laivyne, o kaip atsidūrėte karinėse jūrų pajėgose?

– Lietuvos jūreivystės mokykloje yra karinė katedra. Ten mokiausi, kad gaučiau atsargos leitenanto laipsnį. Reikėjo išplaukti į jūra praktikai dviem mėnesiams. Taip ir patekau į karinį laivyną.

– Ar skiriasi požiūris į moterį jūrininkę kariniame ir civiliniame laivyne?

– Civiliniame laivyne aš greičiau įgijau komandos pagarbą nei kariniame. Kariniame laivyne moteriai to pasiekti neįmanoma. Ten požiūris į moterį nekoks. Ten net vyrų tarpusavio konkurencija nenormali.

– Ar buvo dar kokių nors incidentų jūroje, galinčių atbaidyti nuo šios profesijos?

– Kai išplaukiau į pirmąjį reisą į Afriką, susirgau maliarija. Nuo uodo įkandimo. Mūsų laivo agentas mane nuvežė į ligoninę, kurioje gydo afrikiečius. Sunku papasakoti apie vaizdus, kuriuos tenai mačiau. Gydytojas mane išklausė, prirašė tablečių, kapitonas sumokėjo krūvą pinigų. Toje ligoninėje manęs nepaliko, po gydytojo konsultacijos agentas į mane pažiūrėjo kaip į kokią mirtininkę ir išvežė į kitą ligoninę, kur dirba beveik vien tik žydų tautybės medikai ir gydo Afrikoje susirgusius europiečius. Toje ligoninėje praleidau keturias paras, palatoje gulėjau viena, palata buvo mokama, o nemokamose ligoniai gulėjo didžiulėse patalpose, kai kurie vieni nuo kitų atskirti užuolaidėlėmis. Nepigi ta mano palata buvo, pamenu, kapitonas sakė, kad mano gydymas jiems kainavo 30 tūkst. eurų.

– Ketinate grįžti laivyną?

– Kol kas ne, dabar atsidaviau šeimai. Vis dėlto norėčiau grįžti į civilinį laivyną arba pratęsti laivybos mokslus.

– Išplaukdama į reisą turėjote kokį amuletą, talismaną, kurį paprastai žmonės pasiima į keliones?

– Turėjau savo sužadėtinio nuotrauką ir kryželį. Kai būdavo sunku, tarsi ir padėdavo tas žinojimas, kad kažkas laukia krante.

– Kaip jis reagavo, kad jo gyvenimo draugė – šturmanė, jūros žmogus?

– Į jūrą aš išplaukiau pradėjus dviem mėnesiams po mūsų pažinties. Išbandymas truko pusę metų – tiek mes nesimatėme. Prieš reisą jis man pasipiršo. Kitą dieną išplaukiau, prieš kelionę sutarėme: jei sulauks – tuoksimės, jei ne – viso gero. Jis kantrus, sulaukė. Bet dabar tokiam laikui jau būtų sunku išvykti, mažyliui Domui – vos dveji. Savo svajonę atidėjau vėlesniam laikui, bet tikrai neatsižadu.

– Yra tekę pakliūti į audrą?

– Esu pakliuvusi į audrą, kuri truko tris paras, štormas siekė 7 balus, bet tai, palyginti su žmonių tarpusavio santykiais laive, yra niekis.

– Kaip žmonės jaučiasi, kai jų laivą vėjas mėto kaip šapelį?

– Valgome mažiau, jaučiamės labai išsekę. Keistas jausmas, kai kajutėje grindimis čiuožinėja kėdės, krinta daiktai – juk krante niekur nepamatysi judančių daiktų.

– Jeigu reikėtų vėl rinktis, ar ką nors keistume?

– Vėl rinkčiausi laivybą. Nors mano vyras – ne jūrininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvis

Lietuvis portretas
saunuole,

nuomonė

nuomonė portretas
kaip ten bebūtų pasaulis taip suredytas ,kad egzistuoja vyrai ir moterys ,čia yra įvairus fiziologiniai lyčių skirtumai ,taip pat moralines ,etines ir kitos visuomenes normos,tas visiems suprantama ,del to tikrai kai kurių specifinių specialybių skirtingos lyties asmenys negales pilnai atlikti,gal kol kas ,o veliau progresas galimas atvejas tas ribas ištrins.tas pats ir su juriniko profesija ,kurioje visada reikia ir fizines jegos ,bei ištvermes,o nekalbant apie skirtingą vyro ir moters fiziologiją ir anatomiją.Kad ir pavyzdžiui ar galetumeme įsivaizduoti ,kai visa laivo komada butų moterys ir sakykime koks vienas vyras,sunku ar ne?Todel gal dar šiuo metu tikrai tokia profesija bus tikrai vyriškos lyties prioritetas,čia nieko nepakeisi.nors ir kosmose dabar moterys vis dažniau aplink žemes rutulį skraido.

Loni

Loni portretas
Grazus straipsnis! Zaviuosi Kristinos istverme ir drasa, ji ne tik simpatiska, bet ir super saunuole !!! Geros kloties jums grazioji sturmane : )!!!
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus
    Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus

    Klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai šėlo pagal naujai suskambusią lietuvių liaudies muziką. Dalis senųjų lietuviškų dainų virto visiškai neatpažįstamomis ir galėjo varžytis su šiuolaikiniais hitais. ...

    1
  • Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų
    Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų

    Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, šeštadienio vakarą neveikė dalis gatvės apšvietimo žibintų. Buvo užtemęs ruožas ties gyvenamuoju „Dragūnų“ kvartalu, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietus. ...

    1
  • Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų
    Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų

    Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą. ...

    7
  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
    Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu

    Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę i&scar...

    5
  • Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu
    Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu

    Gegužės pradžioje iš netoli Lietuvos teritorinės jūros nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo muziejaus eksponatu. Radinys, taip pat šūsnis geros kokybės nuotraukų bei filmuota medžiaga apie ekspediciją į Baltijos gelmes perduot...

  • Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai
    Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai

    Pakeitus higienos normą, kad paplūdimiuose savivaldybės turi numatyti zoną, kur būtų galima atsivesti šunis, neišvengiama nesusipratimų ir konfliktų. Gelbėtojai nespėja drausminti į oficialius pliažus besiveržiančių šeiminin...

    11
  • Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus
    Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus

    Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas užsitraukė grupelės visuomenininkų nemalonę. Jie kreipėsi į miesto Etikos komisiją, prašydami įvertinti, ar politikas nenusižengė taikomiems etikos standartams. ...

    16
  • Metų jūrininkas ramybės nemėgsta
    Metų jūrininkas ramybės nemėgsta

    Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius neseniai grįžo iš misijos prie Afrikos krantų – vadovavo karinei fregatai, saugančiai vienos Libijoje dirbančios korporacijos inžinierius. Ši šalis vis dar apimta sumaišti...

    6
Daugiau straipsnių