“Inventorizuojami” gandralizdžiai

Gamtosaugininkai pasišovė suskaičiuoti kiek iš tiesų Lietuvoje gyvena gandrų. Šių grakščių paukščių populicija Europoje smarkiai nyksta.

Vien Danijoje prieš dešimtmetį buvo aptiktos vos 1-3 poros šių paukščių. Tuo tarpu Lietuva garsėja šių paukščių perimvietėmis. Mūsų šalyje gyvena apie 10 proc. ES Baltųjų gandrų populiacijos.

Viena didžiausių – Pagėgių savivaldybėje Kucų kaimo pušyne esanti gandrų kolonija šiemet priglaudė 40 porų šių paukščių. Tiek lizdų ornitologai aptiko anksčiau kovų pamėgtoje miško vietoje. Po truputį išstūmę garnius, gandrai čia šiemet susuko įpsūdingą kiekį lizdų. Prieš keletą metų didžiausia laikyta Bitėnų kaime, kuris patenka į Rambyno regioninį parką, įsikūrusi gandrų kolonija, šiemet sulaukė mažiau sugrįžtančių gandrų. Visame Rambyno parke šiemet peri 51 gandrų pora.

Pernai Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo įgyvendinti ES projektą "Baltojo gandro apsauga Lietuvoje".

Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus bus atlikta baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija.

Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių gyvybei pavojingi, tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai, bus keičiamos senos bei įrengiamos naujos lizdaviečių platformos ant pastatų.

Baltasis gandras– agrolandšafto paukštis, laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi. Gandrai beveik visada renkasi atviras vietas netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose, esančiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, neretai užima specialiai jiems iškeltas platformas.
Vis daugiau gandrų apsigyvena netradicinėse vietose – ant įvairių stulpų, atramų, bokštų.
Anksčiau šis paukštis buvo gausus visoje Europoje, tačiau intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai: buveinių keitimas ir naikinimas, pirmiausiai susijęs su perdėm intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė negrįžtamus pokyčius kraštovaizdyje. Tai nulėmė spartų baltųjų gandrų populiacijos mažėjimą vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką jų išnykimą. Ypač smarkus populiacijos sumažėjimas buvo stebėtas 1970–1990 m. Danijoje 1998–2001 m. buvo aptinkamos tik 1–3 poros, Švedijoje 1999–2000 m. – 3 poros, Belgijoje 1995–2000 m. – 45–46 poros.
Nors per 1990–2000 m. laikotarpį populiacija didėjo, tačiau dar nepasiekė prieš populiacijos skaitlingumo sumažėjimą buvusio lygio, todėl yra laikoma mažėjančia.
Mūsų šalyje peri mažiausiai 12 500–13 000 baltųjų gandrų porų. Ankstesniais metais buvo fiksuojami perinčios populiacijos gausos svyravimai: nuo 1974 iki 1984 m. bendras gandrų skaičius Lietuvoje buvo sumažėjęs 10 000 paukščių ir 1984 m. Lietuvoje galėjo perėti nuo 4126 porų iki 10180 porų.   

Gamtosaugininkai pasišovė suskaičiuoti kiek iš tiesų Lietuvoje gyvena gandrų. Šių grakščių paukščių populicija Europoje smarkiai nyksta.

Vien Danijoje prieš dešimtmetį buvo aptiktos vos 1-3 poros šių paukščių. Tuo tarpu Lietuva garsėja šių paukščių perimvietėmis. Mūsų šalyje gyvena apie 10 proc. ES Baltųjų gandrų populiacijos.

Viena didžiausių – Pagėgių savivaldybėje Kucų kaimo pušyne esanti gandrų kolonija šiemet priglaudė 40 porų šių paukščių. Tiek lizdų ornitologai aptiko anksčiau kovų pamėgtoje miško vietoje. Po truputį išstūmę garnius, gandrai čia šiemet susuko įpsūdingą kiekį lizdų. Prieš keletą metų didžiausia laikyta Bitėnų kaime, kuris patenka į Rambyno regioninį parką, įsikūrusi gandrų kolonija, šiemet sulaukė mažiau sugrįžtančių gandrų. Visame Rambyno parke šiemet peri 51 gandrų pora.

Pernai Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo įgyvendinti ES projektą "Baltojo gandro apsauga Lietuvoje".

Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus bus atlikta baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija.

Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių gyvybei pavojingi, tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai, bus keičiamos senos bei įrengiamos naujos lizdaviečių platformos ant pastatų.

Baltasis gandras– agrolandšafto paukštis, laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi. Gandrai beveik visada renkasi atviras vietas netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose, esančiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, neretai užima specialiai jiems iškeltas platformas.
Vis daugiau gandrų apsigyvena netradicinėse vietose – ant įvairių stulpų, atramų, bokštų.
Anksčiau šis paukštis buvo gausus visoje Europoje, tačiau intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai: buveinių keitimas ir naikinimas, pirmiausiai susijęs su perdėm intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė negrįžtamus pokyčius kraštovaizdyje. Tai nulėmė spartų baltųjų gandrų populiacijos mažėjimą vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką jų išnykimą. Ypač smarkus populiacijos sumažėjimas buvo stebėtas 1970–1990 m. Danijoje 1998–2001 m. buvo aptinkamos tik 1–3 poros, Švedijoje 1999–2000 m. – 3 poros, Belgijoje 1995–2000 m. – 45–46 poros.
Nors per 1990–2000 m. laikotarpį populiacija didėjo, tačiau dar nepasiekė prieš populiacijos skaitlingumo sumažėjimą buvusio lygio, todėl yra laikoma mažėjančia.
Mūsų šalyje peri mažiausiai 12 500–13 000 baltųjų gandrų porų. Ankstesniais metais buvo fiksuojami perinčios populiacijos gausos svyravimai: nuo 1974 iki 1984 m. bendras gandrų skaičius Lietuvoje buvo sumažėjęs 10 000 paukščių ir 1984 m. Lietuvoje galėjo perėti nuo 4126 porų iki 10180 porų.   


Šiame straipsnyje: gandras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į pajūrį grįš šaltukas
    Į pajūrį grįš šaltukas

    Savaitgalis uostamiestyje bus pilkas ir darganotas. Atšilimas tęsis ir ateinančios savaitės pradžioje, tačiau jau nuo savaitės vidurio turėtų sugrįžti žiema. Numatoma, kad nuo trečiadienio spustelėsiantis šaltukas laikysis ir dienomi...

  • Metų statinys žėri broku?
    Metų statinys žėri broku?

    Vos prieš metus duris atvėrusi ir 2016-ųjų gaminio konkurse aukso medaliu apdovanota Palangos koncertų salė jau remontuojama iš naujo. Palangiškių užfiksuotose nuotraukose matyti, kad koncertų salės vidaus sienas, išmargint...

    1
  • Vaikų aikštelėms ieškos prižiūrėtojo
    Vaikų aikštelėms ieškos prižiūrėtojo

    Uostamiestyje bus vertinama vaikų žaidimų aikštelių ir sporto įrenginių būklė. Bus skaičiuojama, kiek reikės investicijų, kad šios atitiktų naujosios higienos normos reikalavimus, kurie yra pakankamai griežti. ...

  • Planuose – naujas dviračių takas
    Planuose – naujas dviračių takas

    Uostamiesčio valdžia projektuoja dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Dragūnų gyvenamojo kvartalo iki Savanorių gatvės. Kada šis bus nutiestas, neaišku. Pabrėžiama, kad mieste yra svarbesnių dviračių takų ruožų, į kuriuos reikia in...

    6
  • Švietimo įstaigoms – papildomi etatai
    Švietimo įstaigoms – papildomi etatai

    Klaipėdos švietimo įstaigose didinamas darbuotojų skaičius. Tokio sprendimo prireikė, kad būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai. ...

    3
  • Gatves išvagojo „skaudžios“ duobės
    Gatves išvagojo „skaudžios“ duobės

    Baigiantis atlydžiui, uostamiesčio gatves išvagojo duobės, kurias vairuotojai apibūdina skaudžiomis. Ne vienam, įvažiavus į atsivėrusią ertmę, teko apgadinti automobilius. ...

    1
  • Už pirtį gyventojai stojo mūru
    Už pirtį gyventojai stojo mūru

    Pirtininkai toliau mūru stoja už savo tvirtovę – miesto viešąją pirtį. Dalis karšto garo mėgėjų pasiryžę rinkti lėšas, kad prisidėtų prie įstaigos atnaujinimo. Teigiama, kad rimtų investicijų reikės po penkerių met...

    5
  • Metų klaipėdietė: konkursas įsibėgėjo
    Metų klaipėdietė: konkursas įsibėgėjo

    Jubiliejiniai Metų klaipėdietės rinkimai įgavo pagreitį. Per dešimt dienų pasiūlyta išskirtinai daug – net 24 kandidatės, miestiečių nuomone, nusipelniusios šio garbingo titulo. Tarp nominančių – sportininkės, arti...

  • Dėl darbuotojo pavardės – detektyvas
    Dėl darbuotojo pavardės – detektyvas

    Užvakar dienraštyje "Klaipėda" aprašyta paini nuvirtusios renovuojamo namo apsauginės tvoros istorija, sulaukė atgarsio. Paaiškėjo, kad Darius Žvaginis, kuris iš tikrųjų yra įmonės "Ystada" direktorius,...

    2
  • Uosto kompanijoms – padėka už 40 milijonų
    Uosto kompanijoms – padėka už 40 milijonų

    Bene pirmą kartą istorijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija viešai padėkojo uosto krovos kompanijoms už bendrai pasiektą metinį krovos rezultatą. ...

Daugiau straipsnių