Į klausimą, kaip pažaboti korupciją – atsakyti neįmanoma?

Nepolitinės „Transparency International“ organizacijos surengtos dirbtuvės, kuriomis siekta sužadinti gyventojų norą diskutuoti skaidrumo, viešumo ir informacijos prieinamumo tema, nesulaukė miesto gyventojų dėmesio.

Organizacijos, kurios tikslas pilietinių antikorupcinių iniciatyvų skatinimas bei organizavimas Lietuvoje, diskusijoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje dalyvavo tik apie dešimt žmonių, iš kurių keturi – miesto meras Vytautas Grubliauskas, vicemeras Artūras Šulcas, jo padėjėjas Simonas Gentvilas bei savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Karščiausios diskusijos kilo dėl nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo bei grįžtamojo ryšio nebuvimo, kai prašymas finasuoti projektą yra nepatenkinamas. Pagal galiojančią tvarką, informacija yra neteiktina, kodėl nebuvo skiriama lėšų vienam ar kitam projektui.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė ir diskusijos organizatorė Neringa Mickevičiūtė akcentavo, jog vyriausybinių sluoksnių ribota atsakomybė ir atskaitomybė priimant sprendimus kelia realių abejonių dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo.

Paklaustas, ar yra pakankamai informacijos teikiama gyventojams apie savivaldybėje dirbančių tarnautojų padarytus nusižengimus bei pažeidimus, mero padėjėjas S. Gentvilas atsakė „taip“, tačiau pridėjo, jog ši informacija neteikiama savivaldybės internetiniame puslapyje, naujienų skiltyje, nes to neleidžia įvaizdžio formavimo politika.

„Ir taip yra aktyviai formuojama neigiama nuomonė apie valdininkus. Taip jau yra priimta žiniasklaidoje viešinti tik neigiamus poelgius, o gerų darbų paskelbimas praktiškai visada prilyginamas politinei reklamai“, – kritikavo informavimo sistemas mero padėjėjas.

Diskusijos metu valdininkai svaidėsi kaltinimais žiniasklaidai, esą ji dezinformuoja visuomenę, teigta, jog dauguma korupcijos atvejų, eskaluotų viešojoje erdvėje, tebuvo klaidinga ir nepatvirtinta informacija, šmeižtas, tikintis didesnio skaitytojų aktyvumo.

„Miesto skaidrumo dirbtuvėse“ pateikti Lietuvos savivaldybių administracijų 2006-2011 metais vykdytų neskelbiamų pirkimų tyrimo rezultatai.

Neskelbiamų pirkimų sutarčių dalys procentais, sudarytos nuo visų atliktų viešųjų pirkimų sutarčių:

  • 13 – Kauno
  • 17 – Vilniaus
  • 23 – Klaipėdos
  • 31 – Neringos

Bendra neskelbiamų sandorių suma Lietuvos savivaldybėse per penkerius metus viršija 1.5 mlrd. litų. Dar vienas faktas, paaiškėjęs tyrimų metu, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neskelbiamų pirkimų būdu 2009 m. ir 2010 m. sudarė tik po tris sutartis, o 2011 m. sutarčių skaičius išaugo iki 42 – jų padaugėjo 25 procentais. Kalbant apie procentinę išraišką Klaipėdos miesto savivaldybę aplenkė tik Alytaus savivaldybė (29 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
Sveiko proto vagys diskutavo apie korupcijos mažinimą :)))

Apolinaras

Apolinaras portretas
Vo je,ar Sibire mesku nebier,ten iest bent anuos tuoret kon,kai tos visos VAGIS nuvezto!!! Ne zabuot nebrekt....

as

as portretas
Pirma karta girdziu
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių