Į Klaipėdą laivus statyti atvykę ukrainiečiai išvažiavo alkani

Laivų statytojų stokojančioje Klaipėdoje iš užsienio atvežti dirbti vyrai streikuoja, nes negauna sutarto atlyginimo, o pinigų nemokantys darbdaviai tikina, jog vyrai nesugeba dirbti taip, kad darbo rezultatas atitiktų ES standartus.

Tikėjosi uždirbti Lietuvoje

Šiemet gegužę į Klaipėdą dirbti atvažiavo 24 Ukrainos laivų remontininkai. Brigadą iš įvairiuose šios šalies miestuose gyvenančių darbininkų sukomplektavo vietos verslininkai ir nusiuntė juos į Klaipėdą. Čia ukrainiečių darbdaviais tapo bendrovė Prekybos namai „Žvaigždė“.

Tipinėje sutartyje, kurią vyrai pasirašė būdami dar tėvynėje, nurodyta, kad suvirintojai elektra bei laivų korpusininkai už valandą darbo gaus po 5 eurus, laivų korpusų surinkėjai – 4 eurus, dar žemesnės kvalifikacijos darbininkams buvo žadamas 3,5 euro už valandą atlyginimas.

Iš Sevastopolio, Kerčės, Nikolajevo atvykę vyrai Klaipėdoje pasirašė vienodas sutartis, kuriose fiksuotas 2 tūkst. litų atlyginimas per mėnesį. Be to, jiems mokėti maistpinigiai (120 litų per savaitę), išnuomotas būstas, darbdaviai pasirūpino leidimais į gamyklą, darbo įrankiais, imigracijos formalumais.

Visa alga – ne kiekvienam

Po puspenkto mėnesio Klaipėdoje iš 24 teliko 5 vyrai laukti ne tik savo, bet ir dalies išvykusiųjų atlygio.

Vienam vyrui sunegalavo inkstai. Kitas, jo tėvynainių pasakojimu, darbe gavo išvaržą ir su 50-čia eurų buvo priverstas išvažiuoti namo.

Kiti patraukė namo jau po pirmųjų mėnesių, dauguma jų kelionei bilietus pirko už savo pinigus.

Vyrai tikino, kad ne visą suderėtą algą gavo jau po pirmojo mėnesio.

„Dirbti pradėjome gegužės 7-ąją. Normalios, tokios, kokią buvome suderėję, algos negavome nė vieną mėnesį. Tada sustreikavome. Bendrovės vadovas, kuris oficialiai yra mūsų darbdavys, pasiskolino pinigų ir pusei mūsų sumokėjo. Kokiu principu buvo pasirinkti tie, kas gavo visą algą, galime tik spėlioti. Tai buvo kažkokios asmeninės simpatijos ir antipatijos“, – tikino ukrainiečiai.

Kaltino blogas medžiagas

Vyrai tikino, kad, be rašytinių sutarčių, dar buvo žodiniai susitarimai. Jiems neva buvo žadėta mokėti po 5 eurus už valandą. Vidutiniškai 240 valandų per mėnesį dirbę vyrai tikėjosi uždirbti ne mažiau nei 1 200 eurų.

Vyrai pasakojo iš darbdavio išgirdę pasakojimą apie pasikeitimus gamykloje. Neva anksčiau dirbęs direktorius buvęs geras jo draugas, tačiau valdžia pasikeitė ir naujasis vadovas nėra toks geranoriškas jo atžvilgiu, todėl nepasirašo ant darbų priėmimo akto.

„Po trečio mūsų darbo mėnesio mums pradėjo sakyti, kad nespėjame padaryti darbo laiku. Tačiau sudarant sutartį nebuvo kalbos apie terminus, tarėmės tik dėl valandinio atlyginimo. Gamykla mums pateikė brokuotus blokus, todėl gaišome laiką, kol juos paruošėme darbui. Mes rašėme gamyklos administracijai laiškus, tačiau nesame tikri, ar kas nors broko aktais įteisino mūsų pretenzijas“, – piktinosi laivų statytojai.

Vyrai apskaičiavo ir teigia kiekvienas negavęs nuo 4 iki 9 tūkst. sąžiningai uždirbtų litų. Jie įsitikinę, kad gamyklos administracija sąmoningai nepasirašo darbų priėmimo akto, kad nereikėtų jiems mokėti pinigų.

Namo pirma laiko neiškeliavę vyrai nuo rugsėjo į darbą nėjo, nes neva darbas jau buvo atliktas, o alga nesumokėta. Tada kiekvienas jų sulaukė pranešimo, kuriuo reikalaujama kuo greičiau ateiti į bendrovės būstinę, raštu pasiaiškinti, kodėl neina į darbą, ir įspėta, kad už pravaikštas gali būti atleisti iš darbo.

Po apsilankymo FNTT – pasiūlymas

Šią savaitę, kai septyni vyrai apsisprendė apskųsti darbdavį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), reikalai netikėtai pajudėjo iš mirties taško.

Pareigūnas paaiškino, kad pusei Lietuvos dirbančių žmonių vėluojama sumokėti algą, juos įdarbinusi bendrovė moka valstybei mokesčius, tad pradėti oficialų tyrimą lyg ir nėra pagrindo. Jis pažadėjo pagalvoti, kuo galėtų padėti svetimšaliams laivų statytojams.

Tada, kai ukrainiečiai bendravo su pareigūnu, telefonu jų pradėjo ieškoti darbdavio atstovas ir pakvietė kaip galima greičiau susitikti.

Nuskubėję į susitikimo vietą vyrai išgirdo gerą žinią – tą pačią dieną visi jie gausią bilietus kelionei namo, o uždirbti pinigai būsią išmokėti vėliau.

Tačiau šis pažadas nudžiugino ne visus.

Vaiką atiduos į internatą

„Aš negaliu grįžti namo be pinigų, nes turiu skolų. Šių metų pradžioje labai panašiai Rusijoje, Komsomolske ant Amūro, už kelių mėnesių darbą nesumokėjo. To atlyginimo tebelaukiu iki šiol. Dabar situacija kartojasi. Vėl siūlo kitą darbą, bet trečią kartą lipti ant to paties grėblio nesinori. Namuose šeima, dukrai reikia už mokslą universitete mokėti, – pasakojo Vladimiras Chilko. – Žmonos nebetiki mumis. Jos mano, kad mes čia turime po kitą šeimą, todėl joms nesiunčiame pinigų. Vienas draugas, kalbėdamas su žmona telefonu, iš jos išgirdo siaubingą dalyką. Šeima neišgyvena, vieną vaiką planuoja atiduoti į internatą. Vyras girdėjo, kaip sūnus šaukė, jog niekada tėvui to neatleis. Tai, kad mes čia plušome ir negavome pinigų, kiekvienai šeimai yra sava tragedija“.

Laivų statytojai iš Ukrainos susidarė nuomonę, kad juos pasamdęs bendrovės Prekybos namai „Žvaigždė“ direktorius Piotras Kosenko pats tapo aplinkybių įkaitu ir ne mažiau už juos nukentėjo.

Apkaltino menka kvalifikacija

P.Kosenko tikino, kad ukrainiečiai patys kalti dėl nesėkmių.

„Jie nemoka dirbti, taip, kad darbų kokybė atitiktų europinius reikalavimus. Vėlavome nuo pirmo mėnesio. Buvo klaida patikėti jų kvalifikacija nepatikrinus Ukrainoje. Rinkdamas kitą brigadą vešiuosi sertifikavimo specialistus į vietą. Gamykla nemoka už netinkamą darbą ir dar žadama po tūkstantį litų nubraukti už kiekvieną uždelstą dieną. Galite įsivaizduoti, koks bus nuostolis, jei atskirais etapais vėlavome net po 28 dienas. Man teko mokėti už būstą, už darbo drabužius ir įrankius, už leidimus į gamyklą. Rytoj gali paaiškėti, kokios sankcijos mums bus pritaikytos“, – pasakojo bendrovės vadovas.

P.Kosenko tikino, kad vyrai žinojo, kokie reikalavimai jiems keliami, ir žinodami savo galimybes bei sąlygas apsiėmė atlikti užduotį, kartu užnerdami kilpą ant kaklo ne tik sau, bet ir direktoriui.

„Gal Ukrainoje jų kvalifikacija ir pakankama, bet čia visai kiti reikalavimai. Jie manė, kad ateis, pakrapštys nosis, ir bus gerai. Meistras žodžiu pretenzijas reiškė dėl medžiagų, bet tai reikėjo daryti iš karto, o jis pradėjo rašyti tik po trijų mėnesių“, – guodėsi ukrainiečių darbdavys.

Ukrainiečiai nuvylė dukart

Į problemų liūną paniręs P.Kosenko tikino, kad dar ilgai srėbs kartų ukrainiečių jam užvirtą srėbalą. Jis aiškino laivų statytojams nežadėjęs aukso kalnų, galbūt Ukrainoje jiems kas ir žadėjo po 5 eurus už valandą. Tartasi tik dėl minimalaus atlyginimo bei socialinių garantijų.

„Pradžioje buvo kalba apie 2 tūkst. litų atlyginimą, bet kai pamačiau, kokie jie specialistai, buvo kita kalba. Po mėnesio paaiškėjo, kas yra kas, kitų darbuotojų Lietuvoje į jų vietą nebuvo įmanoma rasti. Turėjau vilčių, kad vyrai pasistengs, – dėstė P.Kosenko. – Jie manė, kad kaip tėviškėje ateis į gamyklą, atidirbs valandas ir gaus krūvą pinigų. Dabar mokama už kokybišką ir laiku atliktą darbą. Juk didžioji dalis vyrų grįžo namo dėl to, jog patys suprato, kad nemoka dirbti. Dalis liko. Gal aštuoni iš jų yra tikrai geri specialistai, bet mokama už visą komandos atliktą darbą. Juk jie negali padaryti darbą už visus.“

Kelis likusius Klaipėdoje buvusios brigados vyrus jis ketina įdarbinti kitoje įmonėje, tačiau tai nėra lengva.

Bendrovės vadovas pripažino, kad laivų statyklos administracija teisi, ir patvirtino, jog pats skolinosi pinigų, kad sumokėtų užsieniečiams algas. Tai buvo antra darbininkų iš Ukrainos brigada, su kuria verslininkui taip nepasisekė.

„Tris mėnesius buvau kaip tarp dviejų ugnių. Darbininkai mane smaugia ir gamykla savus reikalavimus reiškia. Visą tą laiką nervai pertempti“, – atviravo P.Kosenko.

Užsieniečiai nelinkę kovoti

Laivų statytojų ir remontininkų trūkumą uostamiesčio įmonės kompensuoja darbininkais iš kitų šalių. Daugelis atvykėlių nežino savo teisių ir neįsivaizduoja, kaip jas ginti.

Dauguma, nusivylę netesėtais darbdavių pažadais, tuščiomis kišenėmis išvažiuoja namo. Tik maža dalis mūsų įmonėse dirbančių užsieniečių bando ieškoti teisybės.

Karčios patirties kovojant dėl neišmokėtos algos turi Milen Jordanov iš Bulgarijos Varnos miesto. Tačiau atkaklus suvirintojas pasiekė, kad FNTT pareigūnai imtųsi tirti jo bylą. Iki tol šis vyras apsilankė daugybėje institucijų.

Darbo inspekcijoje jis, kaip ir būrys ukrainiečių, išgirdo, kad šios įstaigos darbuotojai panašių ginčų nesiaiškina.

M.Jordanovo kova dėl kelių tūkstančių jam neišmokėtų litų išsivystė į ikiteisminį tyrimą jo darbdaviui. Jo įmonės biure bei namuose atliktos kratos parodė, kad buvo vedama apgaulinga buhalterija.

Kada bulgaras atgaus uždirbtus pinigus ir ar atgaus bent dalį jų, kol kas niekas negali pasakyti. Daugiau užsieniečių, panašiai pasiryžusių čia ginti savo teises, kol kas nebūta.

Daugeliu atvejų visos pretenzijos atremiamos tikinant, kad užsieniečiai prastai ir lėtai dirba.


Šiame straipsnyje: laivų statybalaivų statytojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

badass

badass portretas
litva nesamone

rimas

rimas portretas
naivus ukrainieciai negi nesupranta kad ir pas mus yra geru specialistu betdel darbdaviugobsumo ir nenoromoketi gerus atlyginimus jie nedirba lietuvoje

as

as portretas
Jokio zmogiskumo, lietuvos specialistai ir neina pas jus dirbti, nes nemokate algu, tai radot durniu is uzsienos :)
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    5
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    2
  • Malšina priėmimo į mokyklas aistras
    Malšina priėmimo į mokyklas aistras

    Milžiniškomis eilėmis ir priekaištais prasidėjęs priėmimas į Klaipėdos mokyklas baigiamas. Tikinama, kad kitąmet statyti palapinių ir budėti naktimis prie įstaigų veikiausiai nebeprireiks – ketinama pirkti elektroninę registrav...

    1
  • Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas
    Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas

    Danės krantinėje įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas. Jie nušlifuojami ir impregnuojami. Miestiečiai jau ne kartą skundėsi suoliukų būkle. Piktinosi, kad šie atrodo purvini, yra apaugę kerpėmis. ...

    15
  • Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas
    Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas

    Artimiausiomis savaitėmis miestą pagražins spalvingos pėsčiųjų perėjos, kurioms eskizus kūrė vietos menininkų bendruomenė. Kaip jos atrodys, kol kas neatskleidžiama, tačiau neslepiama, kad netrūks klaipėdietiškų motyvų. ...

    12
Daugiau straipsnių