„Greenpeace“ netiki, jog Lietuva ekonomiškai pajėgi pasistatyti AE

Referendumas dėl atominės elektrinės statybos Visagine atkreipė ir „Greenpeace International“ organizacijos dėmesį.

„Su atomine energetika yra viskas gerai, kol yra gerai, tačiau įvykus katastrofai, nebežinome, kaip elgtis ir kaip tvarkytis su pasekmėmis, neigiamu poveikiu. Puikus pavyzdys yra Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių katastrofos. Lietuviai balsuoja ne tik už save ir savo šalį, tačiau jų apsisprendimas turės įtakos ir kaimyninių šalių ateičiai. Šis klausimas yra europinio konteksto“, – kalbą apie atominės energetikos projektą bei artėjantį referendumą pradėjo „Greenpeace International“ organizacijos atstovas Jan‘as Haverkamp‘as.

Susitikime su Klaipėdos akademine bendruomene, studentais bei žiniasklaida J. Haverkamp'as skeptiškai vertino branduolinės energetikos kompanijos „Hitachi“ pranešimą, kuriame kalbama apie 50 metų trunkantį sėkmingą laikotarpį atominės energetikos srityje.

„Iš pirmo žvilgsio puikiame pranešime trūksta vieno elemento – tai Fukušimos atominės elektrinės po avarijos. Turbūt niekas netikėjo, jog tokioje išsivysčiusioje ir pažengusioje šalyje kaip Japonija galimos tokio masto katastrofos. Pasirodo, jog įvykiai gali susiklostyti taip, jog nelaimės išvengti nepavyksta“, – faktus išdėstė „Greenpeace“ atstovas.

Kita problema – radioaktyvių atliekų tvarkymas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. tonų labai pavojingų radioaktyvių atliekų, nėra aišku, ką su jomis daryti, kur jas dėti ir nebus aišku, kaip jas saugiai sunaikinti dar daug dešimtmečių.

Dar vienas aspektas – ekonomika. Jis pastebėjo, jog atominė pramonė yra labai veikiama politikų. Lietuva ekonomiškai nepajėgi statytis AE, nes pinigų kaštai išauga kelis kartus nuo tos kainos, kuri buvo planuota projekto pradžioje, dėl didėjančių saugumo reikalavimų. Ta kaina, kurią brangstančios elektrinės parduos į rinką, yra gerokai didesnė už egzistuojančią rinkos kainą.

Atominei energetikai alternatyva – atsinaujinantys energijos šaltiniai: saulės ir vėjo energija bei biodujos. Miuncheno Aplinkos instituto atstovėsChristina‘os Hacker teigimu, 64 % elektros energijos Vokietija gauna iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kai uždarė 8 iš 17 atominių elektrinių.

Trečiadienį Vilniuje „Greenpeace“ planuoja įvykdyti akciją, kurios metu į dangų pakils didžiulis dirižablis, skatinantis Lietuvos gyventojus balsuoti prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje.

Antradienį, spalio 9 d. 18.30 val. viešbučio „Amberton Klaipėda“ salėje (Naujojo Sodo g. 1) suplanuotas dar vienas susitikimas su Klaipėdos visuomene dėl Atominės elektrinės statymo ir organizuojamo referendumo. Šiame susitikime „Greenpeace“ ragino" dalyvauti visus gyventojus, besidominčius atomine energetika, jos poveikiu gamtai ir žmogui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Vykit lauk tuos PUTlerio agentus...tegul važiuoja maskvon ir aiškina, kad negerai statyti atominę ant Nemuno kranto Kaliningrade

mizantropas

mizantropas portretas
tie "grinpisai" yra ruskių -bolševizmo-putino tribūnai, kur tik jie pasisuka, tuoj vyksta maskvai palankūs, o mums nepalankūs veiksmai.Pavyzdys AE statybų trukdymas Lietuvoje. Aišku, kad norima ir vėl šimtmečiams pririšti Lietuvą prie rusijos.

Kęstas

Kęstas portretas
Ar tas vaikis ant nuotraukos yra koks atominės fizikos profesorius? Man jis nedaro įpatyngo įspūdžio. Elektrinę statys ne vien Lietuva, bet kartu su Latvija, Estija, Hitachi kompanija ir dar gal su Lenkija. Tad Lietuvai reikės mokėti tik tokią dalį statybos išlaidų, kokią dalį eletrinės akcijų jai priklausys. Taigi elektrinė bus ne vien Lietuvos, todėl statybos išlaidų bus mažiau, nei vienai statant. Tegu GreenPiece važiuoja į Kaliningradą ir ten jiems įrodinėja, arba į Baltarusiją ir ten jiems įrodinėja. Lietuva turėdama savo elektrinę mokės Lietuvos elektrinėje dirbantiems žmonėms , o jei elektrą pirks iš Kaliningrado atominės elektrinės, mokės Kalingrado atominėje elektrinėje dirbantiems žmonėms. Tai yra pinigai iškeliaus į Rusiją, o Lietuvos elektrinės atveju pinigai liks Lietuvoje.Jei mes perkam agurkus už tą pačią kainą užaugintus Latvijoje, mes mokam Latvijos daržininkui, jei Lietuvoje - Lietuvos daržininkui. Tai supranta visi, kas mąsto ekonomiškai. Tad mums geriau turėti savo elektrinę, tuo labiau, kad infrastruktūra elektros perdavimui Elektrėnuose tebėra iš senosios ir tai mažins išlaidas, o kur dar elektrinės darbuotojai sukaupę praktinę patirtį senojoje elektrinėje. Bet kokia statyba pradedama nuo ekonominio tyrimo: kiek kainuos, ar yra rinka ir per kiek laiko atsipirks. Ir tik po to imamasi sekančių žingsnių: techninio projekto, jo detalizavimo ir įgyvendinimo. Ten dirba aukšto techninio lygio specialistai , ne politikai, ar kažkokie atsitiktiniai žmonės, todėl techniniu lygiu reikėtų neabejoti. Daug pliusų. Manau, kad nebūsime avinai ir turėsime savo elektrinę. Kai turėsime kažką savo - visada būsime turtingesni.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką
    Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką

     Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykla įrodė, kad yra tapusi pasaulinio lygio jūreivystės ir uosto ekonomikos mokymo įstaiga. ...

  • Apdovanoti ryškiausi Laivų parado dalyviai
    Apdovanoti ryškiausi Laivų parado dalyviai

    Įspūdingais fejerverkais gegužės 19-ąją palydėtas Laivų paradas. Spalvingai iliuminuoti bei išmoningai papuošti laivai, kurie šventinį vakarą nudažė Kuršių marias, šiandien buvo įvertinti ir apdovanoti. Įspūdi...

  • Užrašas ant apsauginio kremo gali ir suklaidinti
    Užrašas ant apsauginio kremo gali ir suklaidinti

    "Pikta" – taip dažnai įvertinama gegužės mėnesį skaisčiau pašviečianti saulė, tačiau retas dar išsitraukia apsaugos priemones nuo ultravioletinių spindulių. Gydytoja dermatologė įspėja, kad apsaugos priemonių nuo s...

  • Stebina grybautojų laimikiai
    Stebina grybautojų laimikiai

    Itin šilti šių metų gegužės orai pažėrė netikėtumų – grybautojai miškuose ir parkuose jau aptinka baravykų. ...

  • Pasieniečiai su nelegalia migracija kovos Viduržemio jūros regione
    Pasieniečiai su nelegalia migracija kovos Viduržemio jūros regione

    Į tarptautinę operaciją „Poseidon 2018“ Viduržemio jūros regione ketvirtadienį Klaipėdoje bus išlydėti greitaeigis pasieniečių kateris „Boomeranger 1100“ ir jo įgula. Kitą savaitę į šią operaciją išs...

  • Lengvatos tėvams – tik svajos?
    Lengvatos tėvams – tik svajos?

    Daugiau nei vieną mažylį auginantiems lietuviams sauskelnės – sunkiai įkandamos. Ne tik šių, bet ir kitų vaikiškų prekių kainos Norvegijoje, Anglijoje ar Airijoje yra perpus mažesnės nei Lietuvoje. To neapsikentę tūkstančiai t...

    7
  • Pajūryje šeštą kartą rengiamos pratybos „Ugninis griausmas”
    Pajūryje šeštą kartą rengiamos pratybos „Ugninis griausmas”

    Klaipėdos rajone šeštą kartą vyks pratybos „Ugninis griausmas”. ...

    10
  • Vėjaraupiai dažniausiai pakerta jaunus tėvus
    Vėjaraupiai dažniausiai pakerta jaunus tėvus

    Pastebima, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų vėjaraupiais. Panaši tendencija fiksuojama ir uostamiestyje. Nors vėjaraupiai dažnai laikoma vaikiška liga, tačiau sergančiųjų pasitaiko ir tarp suaugusi...

    4
  • Palangoje – špagato rekordas
    Palangoje – špagato rekordas

    Gegužės 26 d. Palangos vasaros sezono atidarymo metu, šokių mokykla „Coda“ ir „Palangos vasaros parkas“ bandys pagerinti „Super špagato“ rekordą. Dar 2011 m. vasarį „Coda“ subūrė daugiau nei ...

    1
  • Nidoje neliko vienintelio knygyno
    Nidoje neliko vienintelio knygyno

    Belaukiant vasaros, Nidoje neliko paskutinio knygyno. Jo savininkė teigė veiklą ėmusi stabdyti dar pernai rudenį, o jau šį turistinį sezoną knygynas nebeveiks. Trylika metų šiuo verslu užsiėmusi verslininkė apgailestavo, kad jos knygy...

    8
Daugiau straipsnių