„Greenpeace“ netiki, jog Lietuva ekonomiškai pajėgi pasistatyti AE

Referendumas dėl atominės elektrinės statybos Visagine atkreipė ir „Greenpeace International“ organizacijos dėmesį.

„Su atomine energetika yra viskas gerai, kol yra gerai, tačiau įvykus katastrofai, nebežinome, kaip elgtis ir kaip tvarkytis su pasekmėmis, neigiamu poveikiu. Puikus pavyzdys yra Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių katastrofos. Lietuviai balsuoja ne tik už save ir savo šalį, tačiau jų apsisprendimas turės įtakos ir kaimyninių šalių ateičiai. Šis klausimas yra europinio konteksto“, – kalbą apie atominės energetikos projektą bei artėjantį referendumą pradėjo „Greenpeace International“ organizacijos atstovas Jan‘as Haverkamp‘as.

Susitikime su Klaipėdos akademine bendruomene, studentais bei žiniasklaida J. Haverkamp'as skeptiškai vertino branduolinės energetikos kompanijos „Hitachi“ pranešimą, kuriame kalbama apie 50 metų trunkantį sėkmingą laikotarpį atominės energetikos srityje.

„Iš pirmo žvilgsio puikiame pranešime trūksta vieno elemento – tai Fukušimos atominės elektrinės po avarijos. Turbūt niekas netikėjo, jog tokioje išsivysčiusioje ir pažengusioje šalyje kaip Japonija galimos tokio masto katastrofos. Pasirodo, jog įvykiai gali susiklostyti taip, jog nelaimės išvengti nepavyksta“, – faktus išdėstė „Greenpeace“ atstovas.

Kita problema – radioaktyvių atliekų tvarkymas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. tonų labai pavojingų radioaktyvių atliekų, nėra aišku, ką su jomis daryti, kur jas dėti ir nebus aišku, kaip jas saugiai sunaikinti dar daug dešimtmečių.

Dar vienas aspektas – ekonomika. Jis pastebėjo, jog atominė pramonė yra labai veikiama politikų. Lietuva ekonomiškai nepajėgi statytis AE, nes pinigų kaštai išauga kelis kartus nuo tos kainos, kuri buvo planuota projekto pradžioje, dėl didėjančių saugumo reikalavimų. Ta kaina, kurią brangstančios elektrinės parduos į rinką, yra gerokai didesnė už egzistuojančią rinkos kainą.

Atominei energetikai alternatyva – atsinaujinantys energijos šaltiniai: saulės ir vėjo energija bei biodujos. Miuncheno Aplinkos instituto atstovėsChristina‘os Hacker teigimu, 64 % elektros energijos Vokietija gauna iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kai uždarė 8 iš 17 atominių elektrinių.

Trečiadienį Vilniuje „Greenpeace“ planuoja įvykdyti akciją, kurios metu į dangų pakils didžiulis dirižablis, skatinantis Lietuvos gyventojus balsuoti prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje.

Antradienį, spalio 9 d. 18.30 val. viešbučio „Amberton Klaipėda“ salėje (Naujojo Sodo g. 1) suplanuotas dar vienas susitikimas su Klaipėdos visuomene dėl Atominės elektrinės statymo ir organizuojamo referendumo. Šiame susitikime „Greenpeace“ ragino" dalyvauti visus gyventojus, besidominčius atomine energetika, jos poveikiu gamtai ir žmogui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Vykit lauk tuos PUTlerio agentus...tegul važiuoja maskvon ir aiškina, kad negerai statyti atominę ant Nemuno kranto Kaliningrade

mizantropas

mizantropas portretas
tie "grinpisai" yra ruskių -bolševizmo-putino tribūnai, kur tik jie pasisuka, tuoj vyksta maskvai palankūs, o mums nepalankūs veiksmai.Pavyzdys AE statybų trukdymas Lietuvoje. Aišku, kad norima ir vėl šimtmečiams pririšti Lietuvą prie rusijos.

Kęstas

Kęstas portretas
Ar tas vaikis ant nuotraukos yra koks atominės fizikos profesorius? Man jis nedaro įpatyngo įspūdžio. Elektrinę statys ne vien Lietuva, bet kartu su Latvija, Estija, Hitachi kompanija ir dar gal su Lenkija. Tad Lietuvai reikės mokėti tik tokią dalį statybos išlaidų, kokią dalį eletrinės akcijų jai priklausys. Taigi elektrinė bus ne vien Lietuvos, todėl statybos išlaidų bus mažiau, nei vienai statant. Tegu GreenPiece važiuoja į Kaliningradą ir ten jiems įrodinėja, arba į Baltarusiją ir ten jiems įrodinėja. Lietuva turėdama savo elektrinę mokės Lietuvos elektrinėje dirbantiems žmonėms , o jei elektrą pirks iš Kaliningrado atominės elektrinės, mokės Kalingrado atominėje elektrinėje dirbantiems žmonėms. Tai yra pinigai iškeliaus į Rusiją, o Lietuvos elektrinės atveju pinigai liks Lietuvoje.Jei mes perkam agurkus už tą pačią kainą užaugintus Latvijoje, mes mokam Latvijos daržininkui, jei Lietuvoje - Lietuvos daržininkui. Tai supranta visi, kas mąsto ekonomiškai. Tad mums geriau turėti savo elektrinę, tuo labiau, kad infrastruktūra elektros perdavimui Elektrėnuose tebėra iš senosios ir tai mažins išlaidas, o kur dar elektrinės darbuotojai sukaupę praktinę patirtį senojoje elektrinėje. Bet kokia statyba pradedama nuo ekonominio tyrimo: kiek kainuos, ar yra rinka ir per kiek laiko atsipirks. Ir tik po to imamasi sekančių žingsnių: techninio projekto, jo detalizavimo ir įgyvendinimo. Ten dirba aukšto techninio lygio specialistai , ne politikai, ar kažkokie atsitiktiniai žmonės, todėl techniniu lygiu reikėtų neabejoti. Daug pliusų. Manau, kad nebūsime avinai ir turėsime savo elektrinę. Kai turėsime kažką savo - visada būsime turtingesni.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys
    Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys

    Sekmadienį į Klaipėdą atplaukia naujas Norvegijos naftos ir dujų koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys. Tai bus jau penktasis SGD krovinys šiais dujiniais metais, kurie prasidėjo pernai spalį. ...

  • Leidimų išdavimo sistemoje – spragos
    Leidimų išdavimo sistemoje – spragos

    Milijoną eurų atsiėjusi elektroninė žvejybos leidimų išdavimo sistema iki šiol sukasi lyg surūdijęs ratas. Paaiškėjo, kad nuo metų pradžios žvejams turėjo būti sudaryta galimybė pasirinkti valandų tikslumu galiosiančią ...

    1
  • Bažnyčios gelbėjimo ratas – kunigų vedybos?
    Bažnyčios gelbėjimo ratas – kunigų vedybos?

    Vedęs katalikų kunigas Lietuvoje kol kas – utopija. Šioms radikalioms permainoms šalies bažnyčia, regis, dar nepribrendo, nors apie celibato panaikinimą vis drąsiau kalbama Vatikane. Katalikų bažnyčia Lietuvoje kunigų vedybose kol...

    37
  • S. Skvernelis Klaipėdoje pasitiktas piketu
    S. Skvernelis Klaipėdoje pasitiktas piketu

    Ministro pirmininko vizitas pajūryje vainikuotas giliavandenio uosto statybomis įbsiauginusių melnragiškių piketu. Prieš uosto plėtrą nusiteikę vietos žmonės žėrė savo nuogąstavimus Vyriausybės vadovui ir jį lydėjusiems ministrams...

    18
  • S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus institucijoms turi mažėti finansavimas
    S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus institucijoms turi mažėti finansavimas

    Premjeras Saulius Skvernelis siūlo mažinti finansavimą institucijoms, kurios yra atsakingos už neteisėtai statiniams Nidoje ir Juodkrantėje išduotus leidimus. Anot jo, valstybė turės kompensuoti žalą už nugriautus pastatus, todėl ji privalo ...

    2
  • Į Klaipėdos gatves išriedėjo „kultūringi“ autobusai
    Į Klaipėdos gatves išriedėjo „kultūringi“ autobusai

    Lietuvos kultūros sostinė – Klaipėda – pristato spalvingą miesto kultūrinės bendruomenės iniciatyvą – susipažinkime. Dešimt miesto kūrėjus „vežančių“ autobusų jau rieda skirtingais Klaipėdos miesto vie&scaro...

  • Savanorių priesaika – 50-ąjį kartą
    Savanorių priesaika – 50-ąjį kartą

    Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione penktadienį iškilmingai prisiekė jubiliejinė 50-oji karių savanorių laida, sėkmingai įveikusi bazinio kario savanorio įgūdžių kursą. ...

  • Orai pajūryje išliks pavasariški
    Orai pajūryje išliks pavasariški

    Uostamiestyje toliau vyraus pavasariški, nors ir permainingi orai. Skaisčiai šviečiančią saulutę prigesins debesys, šilumą keis šaltukas, neišvengsime lietaus, susidarys plikledis. ...

  • Vaikų apklausoms – specialus kambarys
    Vaikų apklausoms – specialus kambarys

    Uostamiesčio policijos komisariate nepilnamečiai apklausiami specialiai tam įrengtame kambaryje. Kaip patalpa turi atrodyti, kad vaikams kiltų kuo mažiau streso, rūpinosi įstaigos psichologė. ...

  • Remontuoti duobes nori kuo greičiau
    Remontuoti duobes nori kuo greičiau

    Uostamiesčio vairuotojai toliau laviruoja, aplenkdami žiemą atsivėrusias duobes. Pastarosios išvagojo ne tik gatves, bet ir žiedines sankryžas. Vairuotojai nesulaukia, kada startos gatvių remonto sezonas. ...

    3
Daugiau straipsnių