„Greenpeace“ netiki, jog Lietuva ekonomiškai pajėgi pasistatyti AE

Referendumas dėl atominės elektrinės statybos Visagine atkreipė ir „Greenpeace International“ organizacijos dėmesį.

„Su atomine energetika yra viskas gerai, kol yra gerai, tačiau įvykus katastrofai, nebežinome, kaip elgtis ir kaip tvarkytis su pasekmėmis, neigiamu poveikiu. Puikus pavyzdys yra Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių katastrofos. Lietuviai balsuoja ne tik už save ir savo šalį, tačiau jų apsisprendimas turės įtakos ir kaimyninių šalių ateičiai. Šis klausimas yra europinio konteksto“, – kalbą apie atominės energetikos projektą bei artėjantį referendumą pradėjo „Greenpeace International“ organizacijos atstovas Jan‘as Haverkamp‘as.

Susitikime su Klaipėdos akademine bendruomene, studentais bei žiniasklaida J. Haverkamp'as skeptiškai vertino branduolinės energetikos kompanijos „Hitachi“ pranešimą, kuriame kalbama apie 50 metų trunkantį sėkmingą laikotarpį atominės energetikos srityje.

„Iš pirmo žvilgsio puikiame pranešime trūksta vieno elemento – tai Fukušimos atominės elektrinės po avarijos. Turbūt niekas netikėjo, jog tokioje išsivysčiusioje ir pažengusioje šalyje kaip Japonija galimos tokio masto katastrofos. Pasirodo, jog įvykiai gali susiklostyti taip, jog nelaimės išvengti nepavyksta“, – faktus išdėstė „Greenpeace“ atstovas.

Kita problema – radioaktyvių atliekų tvarkymas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 tūkst. tonų labai pavojingų radioaktyvių atliekų, nėra aišku, ką su jomis daryti, kur jas dėti ir nebus aišku, kaip jas saugiai sunaikinti dar daug dešimtmečių.

Dar vienas aspektas – ekonomika. Jis pastebėjo, jog atominė pramonė yra labai veikiama politikų. Lietuva ekonomiškai nepajėgi statytis AE, nes pinigų kaštai išauga kelis kartus nuo tos kainos, kuri buvo planuota projekto pradžioje, dėl didėjančių saugumo reikalavimų. Ta kaina, kurią brangstančios elektrinės parduos į rinką, yra gerokai didesnė už egzistuojančią rinkos kainą.

Atominei energetikai alternatyva – atsinaujinantys energijos šaltiniai: saulės ir vėjo energija bei biodujos. Miuncheno Aplinkos instituto atstovėsChristina‘os Hacker teigimu, 64 % elektros energijos Vokietija gauna iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kai uždarė 8 iš 17 atominių elektrinių.

Trečiadienį Vilniuje „Greenpeace“ planuoja įvykdyti akciją, kurios metu į dangų pakils didžiulis dirižablis, skatinantis Lietuvos gyventojus balsuoti prieš atominės elektrinės statybą Lietuvoje.

Antradienį, spalio 9 d. 18.30 val. viešbučio „Amberton Klaipėda“ salėje (Naujojo Sodo g. 1) suplanuotas dar vienas susitikimas su Klaipėdos visuomene dėl Atominės elektrinės statymo ir organizuojamo referendumo. Šiame susitikime „Greenpeace“ ragino" dalyvauti visus gyventojus, besidominčius atomine energetika, jos poveikiu gamtai ir žmogui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
Vykit lauk tuos PUTlerio agentus...tegul važiuoja maskvon ir aiškina, kad negerai statyti atominę ant Nemuno kranto Kaliningrade

mizantropas

mizantropas portretas
tie "grinpisai" yra ruskių -bolševizmo-putino tribūnai, kur tik jie pasisuka, tuoj vyksta maskvai palankūs, o mums nepalankūs veiksmai.Pavyzdys AE statybų trukdymas Lietuvoje. Aišku, kad norima ir vėl šimtmečiams pririšti Lietuvą prie rusijos.

Kęstas

Kęstas portretas
Ar tas vaikis ant nuotraukos yra koks atominės fizikos profesorius? Man jis nedaro įpatyngo įspūdžio. Elektrinę statys ne vien Lietuva, bet kartu su Latvija, Estija, Hitachi kompanija ir dar gal su Lenkija. Tad Lietuvai reikės mokėti tik tokią dalį statybos išlaidų, kokią dalį eletrinės akcijų jai priklausys. Taigi elektrinė bus ne vien Lietuvos, todėl statybos išlaidų bus mažiau, nei vienai statant. Tegu GreenPiece važiuoja į Kaliningradą ir ten jiems įrodinėja, arba į Baltarusiją ir ten jiems įrodinėja. Lietuva turėdama savo elektrinę mokės Lietuvos elektrinėje dirbantiems žmonėms , o jei elektrą pirks iš Kaliningrado atominės elektrinės, mokės Kalingrado atominėje elektrinėje dirbantiems žmonėms. Tai yra pinigai iškeliaus į Rusiją, o Lietuvos elektrinės atveju pinigai liks Lietuvoje.Jei mes perkam agurkus už tą pačią kainą užaugintus Latvijoje, mes mokam Latvijos daržininkui, jei Lietuvoje - Lietuvos daržininkui. Tai supranta visi, kas mąsto ekonomiškai. Tad mums geriau turėti savo elektrinę, tuo labiau, kad infrastruktūra elektros perdavimui Elektrėnuose tebėra iš senosios ir tai mažins išlaidas, o kur dar elektrinės darbuotojai sukaupę praktinę patirtį senojoje elektrinėje. Bet kokia statyba pradedama nuo ekonominio tyrimo: kiek kainuos, ar yra rinka ir per kiek laiko atsipirks. Ir tik po to imamasi sekančių žingsnių: techninio projekto, jo detalizavimo ir įgyvendinimo. Ten dirba aukšto techninio lygio specialistai , ne politikai, ar kažkokie atsitiktiniai žmonės, todėl techniniu lygiu reikėtų neabejoti. Daug pliusų. Manau, kad nebūsime avinai ir turėsime savo elektrinę. Kai turėsime kažką savo - visada būsime turtingesni.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Karklėje planuojama tvarkyti Žvejo sodybą
    Karklėje planuojama tvarkyti Žvejo sodybą

    Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai dalyvavo Pajūrio regioninio parko direkcijos pasitarime Karklėje, kur buvo pristatytas „Karklės atlaso“ projekto vykdymas bei planai dėl Žvejo sodybos sutvarkymo. ...

  • Jūros šventės metu keisis autobusų važiavimas
    Jūros šventės metu keisis autobusų važiavimas

    Jūros šventės ir „Tall Ships Races 2017“ regatos metu dėl uždarytų gatvių, kuriose vyks renginiai, keisis viešojo transporto trasos. ...

  • Būsto paieškos vaikams – nelengvos
    Būsto paieškos vaikams – nelengvos

    Vis daugiau uostamiesčio vaikų globos namų auklėtinių siekiama perkelti į specialiai jiems nupirktus butus. Aiškėja, kad rasti reikalavimus atitinkančius būstus – nelengva užduotis. ...

  • Uostamiestyje – net du kruiziniai laivai
    Uostamiestyje – net du kruiziniai laivai

    Pirmasis uoste prisišvartavo penkių stiebų bei septynių burių laineris „Wind Surf“. Šiuo laivų atvyko 307 turistai. ...

  • J. Liepuonius: prie visko priprantama
    J. Liepuonius: prie visko priprantama

    Dienraštis "Klaipėda" jau devintus metus iš eilės skelbia Metų jūrininko rinkimus. Į trijų daugiausia balsų surinkusių pretendentų gretas šiemet vėl pateko jūrų kapitonas Juozas Liepuonius, visai neseniai sugrįžęs ...

    4
  • Baltijos jūroje – kovinio šaudymo pratybos
    Baltijos jūroje – kovinio šaudymo pratybos

    Lietuvos kariuomenės Oro gynybos bataliono kariai Baltijos jūroje dalyvauja kovinio šaudymo į oro taikinius pratybose „Gintarinė strėlė“ . ...

    2
  • Danės krantinės remontuoti neskubama
    Danės krantinės remontuoti neskubama

    Prieš beveik du mėnesius miesto centre įsmukusios Danės krantinės tvarkyti nesiimama. Laukiama, kol bus gautos statinio būklės ekspertizės išvados. ...

    9
  • Emigrantų kryptis – Lietuva?
    Emigrantų kryptis – Lietuva?

    Vyriausybės kanceliarija gyvena iliuzijomis, kad visuomenė padės rasti sprendimą, kaip emigravusius piliečius susigrąžinti į Lietuvą. Ta proga paskelbti apdovanojimai "Kryptis Lietuva", ir žmonės kviečiami teikti iniciatyvas, kuriomis u...

    7
  • Akis bado apskurusios vėliavėlės
    Akis bado apskurusios vėliavėlės

    Aktyvioms klaipėdietėms užkliuvo Atgimimo aikštę puošiančios gėlių kompozicijos "Laivelis" konstrukcijos ir vėliavėlės. Moterų nuomone, stiebus reikia perdažyti, o vėliavėles pakeisti. ...

    4
  • Ženklų schemą derino policija
    Ženklų schemą derino policija

    Netylant diskusijoms dėl kelio ženklų Klaipėdos universiteto teritorijoje, įstaigos atstovai pabrėžė, kad schema yra suderinta su policija. Taip pat dar kartą akcentuota, kad pro miestelį besidriekianti arterija uždaryta laikinai. ...

    2
Daugiau straipsnių