Gargždų klubas laukia A.Narbekovo

Gargždų „Bangos“ futbolo klubo atstovai nepaneigė sklandančių kalbų, kad į gimtąjį miestą treniruoti komandos grįš olimpinis čempionas, šalies futbolo legenda tapęs Arminas Narbekovas. 

Išsisuko nuo atsakymo

Viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“, kuri valdo „Bangą“, direktorius Nerijus Galvanauskas paklaustas, ar garsusis futbolininkas ugdys ekipą, išsisuko nuo atsakymo.

„Šios žinios nei patvirtinu, nei paneigiu“, - sakė jis, teigdamas, kad su buvusiu vyriausiuoju treneriu Vytautu Jančiausku klubas nepratęsė sutarties.

Neoficialiomis žiniomis, tikimybė, kad 44 metų specialistas stos prie komandos vairo, reali - apie 90 proc.

A.Narbekovas apsisprendęs ruošti „Bangą“, kurioje jam neteko sužaisti nė vienerių rungtynių, tačiau priklausys, ar šiam sutuoktinio žingsniui pritars žmona Rita. 

Pakvietė klubo pirmininkas

Praėjusį mėnesį klube buvo patvirtinta nauja valdyba ir išrinktas pirmininkas. Būtent klubui vadovauti ėmęsis buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas Raimondas Žutautas pasiūlė grįžti prieš kelerius metus geriausiu Lietuvos futbolininku per pastaruosius 50 metų išrinktam A.Narbekovui.

Su šiuo metu Austrijoje gyvenančiu ir ten treneriu dirbančiu gargždiškiu susiekti nepavyko, tačiau gana greitai taps žinoma, ar „Banga“ sulauks jo. Anot komandos vadovų, Gargždų futbolininkai naujajam sezonui pradės ruoštis po mažiau nei savaitės - gruodžio 16 dieną.

Prieš ketverius metus A.Narbekovas grįžo į Lietuvą treniruoti Vilniaus "Žalgirio". Netrukus tapo garsiausio savo istorija klubo prezidentu. Įkūrė "Žalgirio“-A.Narbekovo“ futbolo mokyklą.

Tačiau dėl suirutės šioje komandoje grįžo į Austriją. 

Pergales skynė svetur

A.Narbekovo pirmuoju treneriu Gargžduose buvo Michailas Terentjevas. Būdamas 12-metis Arminas išvyko treniruotis ir mokytis į Panevėžio sporto internatą. Apie perspektyvų bei technišką jaunąjį futbolininką žinojo visi Lietuvos treneriai. Baigusį vidurinę mokyklą A.Narbekovą į „Žalgirio“ komandą pakvietė Benjaminas Zelkevičius.

1983 metų balandžio 19 dieną 18-metis gargždiškis debiutavo šioje ekipoje, kuri tais metais pateko į TSRS aukščiausiąją lygą.

1988-aisiais kartu su Arvydu Janoniu A.Narbekovas buvo pakviestas į TSRS rinktinę žaisti Seulo olimpinėse žaidynėse, kuriose jie iškovojo aukso medalius. Pusfinalyje su Italijos rinktine įmušęs pergalingą įvartį, prisimena jį kaip vieną svarbiausių savo karjeroje.

Aktyvią karjerą futbolininkas baigė Austrijoje - Vienos „Austria“ klube. Lietuvis, įsitvirtinęs komandoje, tris kartus tapo šios šalies čempionu ir tiek pat kartų laimėjo taurę.

Nedaug trūko, jog A.Narbekovo keliai pasuktų į Vokietiją, tačiau tam sutrukdė traumos. Iš pradžių juo domėjosi Brėmeno "Werder" ekipa, vėliau Leverkuzeno "Bayer". 

Laimėjimai nebuvo užmiršti

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo suformuota Lietuvos rinktinė, kurioje žaidė ir Klaipėdos krašto atstovas. 1990 metų gegužės 27 dieną Tbilisyje su gruzinais žaidusiai mūsų rinktinei pirmąjį įvartį įmušė gargždiškis. Tiesa, jo įvartis nepadėjo švęsti pergalės, susitikimas baigėsi taikiai 2:2. Paskutines rungtynes, vilkėdamas nacionalinės rinktinės marškinėliais, A.Narbekovas sužaidė 2001 m. rudenį Kaune, kai trumpam išbėgo į aikštę per susitikimą su Italijos rinktine.

2005-aisiais Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas futbolininką apdovanojo Garbės komandoro ženklu "Už nuopelnus Lietuvos sportui".

Žaidėjo neužmiršo ir gimtieji Gargždai: pagal jo kojos atspaudą buvo nulieta bronzinė pėda, kuri yra centrinėje miesto aikštėje.