Gandrai palieka Lietuvą

Rugpjūčio 24-oji yra ta diena, išskris dauguma gandrų. Didžiuliai būriai šių gražių paukščių pakils į žmogaus akiai nepasiekiamą aukštį ir pasiduos oro srovei, kuri neš juos į tolimą kraštą.

 Prieš išskrisdami gandrai porą savaičių nebegyvena savo lizduose. Jie pradeda būriuotis, sklando, taip miklindami sparnus didžiajam skrydžiui.

Šiomis dienomis galima pamatyti nuo pusšimčio iki poros šimtų gandrų vienoje vietoje. Dažniausiai apie rugpjūčio 24 dieną perpiet būriai jų sukdami ratus pradeda kilti. Daugiau nei kilometro aukštyje gandrai pasiekia oro mases, kurios šiuo metu juda į pietus. 

Tado Ivanausko muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis pasakojo, kad panašiu būdu į žiemojimo vietą skrenda ir kiti dideli paukščiai plėšrūnai, tik jie nesudaro tokių didžiulių būrių.

Lietuvos teritorijoje peri apie 10 procentų visos pasaulio baltųjų ir juodųjų gandrų. Į žiemojimo vietas jis skrenda apie 7 tūkst. kilometrų. Rekordinis užfiksuotas gandro įveiktas atstumas – 9900 kilometrų. Pastaruoju metu šimtai šių lietuviams šventų paukščių žūsta Saudo Arabijoje. Čia baimindamiesi plėšrūnų jie tupia ant aukštos įtampos stulpų, sudaro gyvą grandinę ir žūsta nuo elektros iškrovos.

Pastebėta, kad šiemet gandrai išperėjo ir užaugino daugiau gandriukų nei įprasta. Dažniausiai lizde užauga 2-3 gandriukai. Šiemet visoje Lietuvoje gandrų poros augino 3-4 gandriukus, negauta žinių apie išmestus paukščiukus. Manoma, kad tai lėmė drėgna, šilta vasara, leidusi išmaitinti gausesnes sparnuočių šeimas.

Tiesa, liūtys įmirkė didesnius lizdus, o vėjai ne vieną jų nugriovė. Ornitologai gelbėjo žmonėms patarimais ir darbais. Netoli Kintų vasarą nusmuko dalis lizdo ir iškrito jauniklis. Ornitologų draugijos nariai sukalė pagrindą ir pritvirtino prie medžio maždaug 3 metrų aukštyje. Gandriuką įkėlė į šienu išklotą buveinę. Paukščiai priėmė šią pagalbą ir išaugino jauniklį.

Senovėje lietuviai tikėjo, jeigu gandrai išmesdavo kiaušinį, tai - geras ženklas, pranašaujantis sočius, derlingus metus. O jei šalia lizdo rasdavo gandrų jauniklį, laukta blogų, nesėkmingų, nederlingų metų ar net nelaimių, nesantaikos, bėdų savo šeimoje.

Ornitologai aiškina, kad sergančio, kitaip besielgiančio jauniklio gandrai neatpažįsta kaip savo, todėl tokį išmeta ir, net įkelto atgal į lizdą, nebepriima.

Senovėje gandras laikytas labai svarbiu žmogui paukščiu, namų, šeimos simboliu. Neretai ir šiandien susukęs lizdą sodyboje gandras laikomas laimės, šeimos santarvės, darnos ir vienybės pranašu.

Būta įvairių tikėjimų ir prietarų susijusių su gandrais. Manyta, kad šis paukštis gali paimti ir išnešti ligas. Ligoniai prašydavo gandrą pasiimti jų negalavimą ir palikti jį negyvenamose vietovėse.

Ornitologų draugijos direktorius Mantas Jancevičius pasakojo, kad kasmet ne kartą skambina sunerimę žmonės, klausdami, kodėl negrįžo daugybę metų sodybose gyvenę gandrai. Žmonėse gyvas įsitikinimas, kad kitą vietą gyventi pasirinkę gandrai pranašauja sodybos šeimininko mirtį.

Senovėje lietuviai rengdavo gandrams palydas, sutiktuves, nes laukdavo, kad grįždami gandrai atneštų į žemę pavasarį. Tą dieną šeimininkės ruošdavo specialias vaišes: gamindavo kanapinius pyragėlius, šaltanosius, kepdavo įvairių javų bandeles. Vaišėmis būtinai buvo dalijamasi, nes tikėta, kad tada bus geras javų derlius.


Šiame straipsnyje: gandrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Suveikęs pranešimas apie grėsmę išvarė žmones iš teismo
    Suveikęs pranešimas apie grėsmę išvarė žmones iš teismo

    Ketvirtadienį ryte iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo staiga pasipylė žmonės. Jie uoliai vykdė nežinia kodėl suveikusio pavojaus signalo raginimą palikti pastatą. ...

    1
  • Neringos kultūra – skurstančiame centre
    Neringos kultūra – skurstančiame centre

    Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila" – vienintelis miesto kultūros centras, kuriame yra uždaro tipo salė. Pastaroji, kaip ir visas pastatas, yra apverktinos būklės ir jau seniai prašosi remonto. Planuotos rekonstr...

  • Pirkėjai šokiruoti: mandarinuose raitėsi kirmėlės
    Pirkėjai šokiruoti: mandarinuose raitėsi kirmėlės

    Šventiniu metu vieni perkamiausių vaisių jaunai šeimai įvarė siaubą. Mandarinuose miestiečiai aptiko besirangančių kirmėlių. ...

    10
  • Pastato remontas – per prievartą
    Pastato remontas – per prievartą

    Pastatas, kuriame veikė viena pirmųjų miesto vaistinių, nyksta akyse. Jam kenkia ne tik laikas, bet ir vanduo – palijus namas nuolat apliejamas pravažiuojančių automobilių. Gelbėti saugomą pastatą būstų savininkams gali tekti prievarta. Nors...

    9
  • Dėl stulpo – į greitąją
    Dėl stulpo – į greitąją

    Tauralaukyje ties Klaipėdos gatvės viaduku esantis dviračių ir pėsčiųjų takas kelia pavojų dėl ne vietoje pastatyto apšvietimo stulpo. Į šį ruožą vienas po kito nuolat skuba greitosios pagalbos automobiliai. ...

    8
  • Klaipėdai rengiama nauja strategija
    Klaipėdai rengiama nauja strategija

    Klaipėdoje pradedama rengti ekonominės plėtros strategija, aprėpsianti įvairias miesto gyvenimo sritis ir vystymosi galimybes. Naujajame dokumente turėtų derėti ne tik miesto, bet ir uosto bei kitų partnerių interesai. ...

    6
  • Uostamiestyje nebeliko pėsčiųjų perėjos
    Uostamiestyje nebeliko pėsčiųjų perėjos

    Klaipėdoje pašalinta dar viena pėsčiųjų perėja. Ji panaikinta Herkaus Manto gatvėje, ties Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (LK KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės būstine. ...

    6
  • Klaipėdai perduotas Lietuvos kultūros sostinės titulas
    Klaipėdai perduotas Lietuvos kultūros sostinės titulas

    Klaipėda pradeda ypatingus Lietuvos kultūros sostinės 2017 metus. Gruodžio 6-osios vakarą, su lengvu džiazo prieskoniu, Klaipėdai perduotas Lietuvos kultūros sostinės titulas. Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje 2016, Klaipėdos mer...

    2
  • Telšiai Lietuvos kultūros sostinės titulą perdavė Klaipėdai
    Telšiai Lietuvos kultūros sostinės titulą perdavė Klaipėdai

    Šiandien, švęsdami savo gimtadienį, Telšiai perdavė Kultūros sostinės titulą Klaipėdai. ...

  • Dėl lapės – gyventojų išgąstis
    Dėl lapės – gyventojų išgąstis

    Klaipėdos priemiesčio – vadinamosios Naujosios Kalotės gyventojams nerimą kelia po kiemus šmirinėjanti lapė. Labiausiai baiminamasi, jog žvėris neužpultų vaikų. Gyventojai įtaria, kad gyvūnas gali sirgti pasiutlige, nes visiška...

    7
Daugiau straipsnių