Gandrai palieka Lietuvą

Rugpjūčio 24-oji yra ta diena, išskris dauguma gandrų. Didžiuliai būriai šių gražių paukščių pakils į žmogaus akiai nepasiekiamą aukštį ir pasiduos oro srovei, kuri neš juos į tolimą kraštą.

 Prieš išskrisdami gandrai porą savaičių nebegyvena savo lizduose. Jie pradeda būriuotis, sklando, taip miklindami sparnus didžiajam skrydžiui.

Šiomis dienomis galima pamatyti nuo pusšimčio iki poros šimtų gandrų vienoje vietoje. Dažniausiai apie rugpjūčio 24 dieną perpiet būriai jų sukdami ratus pradeda kilti. Daugiau nei kilometro aukštyje gandrai pasiekia oro mases, kurios šiuo metu juda į pietus. 

Tado Ivanausko muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis pasakojo, kad panašiu būdu į žiemojimo vietą skrenda ir kiti dideli paukščiai plėšrūnai, tik jie nesudaro tokių didžiulių būrių.

Lietuvos teritorijoje peri apie 10 procentų visos pasaulio baltųjų ir juodųjų gandrų. Į žiemojimo vietas jis skrenda apie 7 tūkst. kilometrų. Rekordinis užfiksuotas gandro įveiktas atstumas – 9900 kilometrų. Pastaruoju metu šimtai šių lietuviams šventų paukščių žūsta Saudo Arabijoje. Čia baimindamiesi plėšrūnų jie tupia ant aukštos įtampos stulpų, sudaro gyvą grandinę ir žūsta nuo elektros iškrovos.

Pastebėta, kad šiemet gandrai išperėjo ir užaugino daugiau gandriukų nei įprasta. Dažniausiai lizde užauga 2-3 gandriukai. Šiemet visoje Lietuvoje gandrų poros augino 3-4 gandriukus, negauta žinių apie išmestus paukščiukus. Manoma, kad tai lėmė drėgna, šilta vasara, leidusi išmaitinti gausesnes sparnuočių šeimas.

Tiesa, liūtys įmirkė didesnius lizdus, o vėjai ne vieną jų nugriovė. Ornitologai gelbėjo žmonėms patarimais ir darbais. Netoli Kintų vasarą nusmuko dalis lizdo ir iškrito jauniklis. Ornitologų draugijos nariai sukalė pagrindą ir pritvirtino prie medžio maždaug 3 metrų aukštyje. Gandriuką įkėlė į šienu išklotą buveinę. Paukščiai priėmė šią pagalbą ir išaugino jauniklį.

Senovėje lietuviai tikėjo, jeigu gandrai išmesdavo kiaušinį, tai - geras ženklas, pranašaujantis sočius, derlingus metus. O jei šalia lizdo rasdavo gandrų jauniklį, laukta blogų, nesėkmingų, nederlingų metų ar net nelaimių, nesantaikos, bėdų savo šeimoje.

Ornitologai aiškina, kad sergančio, kitaip besielgiančio jauniklio gandrai neatpažįsta kaip savo, todėl tokį išmeta ir, net įkelto atgal į lizdą, nebepriima.

Senovėje gandras laikytas labai svarbiu žmogui paukščiu, namų, šeimos simboliu. Neretai ir šiandien susukęs lizdą sodyboje gandras laikomas laimės, šeimos santarvės, darnos ir vienybės pranašu.

Būta įvairių tikėjimų ir prietarų susijusių su gandrais. Manyta, kad šis paukštis gali paimti ir išnešti ligas. Ligoniai prašydavo gandrą pasiimti jų negalavimą ir palikti jį negyvenamose vietovėse.

Ornitologų draugijos direktorius Mantas Jancevičius pasakojo, kad kasmet ne kartą skambina sunerimę žmonės, klausdami, kodėl negrįžo daugybę metų sodybose gyvenę gandrai. Žmonėse gyvas įsitikinimas, kad kitą vietą gyventi pasirinkę gandrai pranašauja sodybos šeimininko mirtį.

Senovėje lietuviai rengdavo gandrams palydas, sutiktuves, nes laukdavo, kad grįždami gandrai atneštų į žemę pavasarį. Tą dieną šeimininkės ruošdavo specialias vaišes: gamindavo kanapinius pyragėlius, šaltanosius, kepdavo įvairių javų bandeles. Vaišėmis būtinai buvo dalijamasi, nes tikėta, kad tada bus geras javų derlius.


Šiame straipsnyje: gandrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų
    Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų

    Permainingi orai klaipėdiečius "apdovanojo" peršalimo ligomis. Varginantys simptomai kamuoja šimtus uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities gyventojų. Vis dėlto specialistai pastebi, kad sergančiųjų kas savaitę mažėja. ...

    1
  • Susidomėjimas karietomis išblėso
    Susidomėjimas karietomis išblėso

    Teikti pavėžėjimo karietomis paslaugą Smiltynėje panoro daugiau verslininkų, tad surengta papildoma atranka. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad norinčiųjų užsiimti šia veikla yra kur kas mažiau, nei būdavo anksčiau. ...

  • Gyventojai laukia žadėtų pinigų
    Gyventojai laukia žadėtų pinigų

    Daugiabučių namų, kurie atrinkti renovacijai, gyventojai laukia, kada bus skirtas žadėtas finansavimas modernizacijai. ...

    1
  • Siekis – japoniškas sodas
    Siekis – japoniškas sodas

    Viliamasi, kad ateityje pastato, kuriame įsikūrusi Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba, vidinis kiemelis pasikeis neatpažįstamai. Čia žadama įkurdinti japonišką sodą, o erdves pritaikyti terapinėms veikloms bei vaikams, turintiems spe...

    4
  • Per Jonines – naktiniai autobusų reisai
    Per Jonines – naktiniai autobusų reisai

    Jonines minėsiantiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams nereikės sukti galvos, kaip grįžti namo sutemus. Šventės metu bus organizuojami specialūs naktiniai miesto autobusų reisai. Tai bus daroma pirmą kartą. ...

    2
  • Uosto krantinėmis rūpinsis Klaipėdos universitetas
    Uosto krantinėmis rūpinsis Klaipėdos universitetas

    Parinktas naujas Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių prižiūrėtojas. Uosto krantinių būklę pasitelkdamas partnerius vertins Klaipėdos universitetas. ...

    1
  • Šventės metu gelbėtojai budės Danėje
    Šventės metu gelbėtojai budės Danėje

    Joninių išvakarėse, kada ant Jono kalnelio vyks šventė, Danėje tradiciškai patruliuos gelbėtojai. Tikimasi, kad incidentų pavyks išvengti. Pastariesiems įtakos turi ir orai. ...

    6
  • Mama pašiurpusi: vaiko ašaros praeivių nesujaudino
    Mama pašiurpusi: vaiko ašaros praeivių nesujaudino

    Klaipėdiečių abejingumas – sukrečiantis. Pro šalį einantys žmonės nesivargino padėti sužeistam, ašaromis ir krauju apsipylusiam vaikui. ...

    11
  • Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai
    Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai

    Gelbėtojai į pagalbą skubėjo retam svečiui uostamiesčio paplūdimiuose – ančiai nuodėgulei. Ties Antrosios Melnragės paplūdimiu jūroje, netoli kranto, plūduriavęs paukštis buvo visiškai išsekęs. ...

    1
  • Į kapą – šalia benamių
    Į kapą – šalia benamių

    Nuoskauda ir neatsakyti klausimai praėjus metams po draugo mirties tebekankina Mykolą Proškiną. Kodėl jo bičiulis, aktyvus klaipėdietis, negalėjo būti palaidotas draugų, o buvo užkastas šalia benamių? Galbūt taip atsitiko todėl, kad ...

    8
Daugiau straipsnių