Gandrai palieka Lietuvą

Rugpjūčio 24-oji yra ta diena, išskris dauguma gandrų. Didžiuliai būriai šių gražių paukščių pakils į žmogaus akiai nepasiekiamą aukštį ir pasiduos oro srovei, kuri neš juos į tolimą kraštą.

 Prieš išskrisdami gandrai porą savaičių nebegyvena savo lizduose. Jie pradeda būriuotis, sklando, taip miklindami sparnus didžiajam skrydžiui.

Šiomis dienomis galima pamatyti nuo pusšimčio iki poros šimtų gandrų vienoje vietoje. Dažniausiai apie rugpjūčio 24 dieną perpiet būriai jų sukdami ratus pradeda kilti. Daugiau nei kilometro aukštyje gandrai pasiekia oro mases, kurios šiuo metu juda į pietus. 

Tado Ivanausko muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis pasakojo, kad panašiu būdu į žiemojimo vietą skrenda ir kiti dideli paukščiai plėšrūnai, tik jie nesudaro tokių didžiulių būrių.

Lietuvos teritorijoje peri apie 10 procentų visos pasaulio baltųjų ir juodųjų gandrų. Į žiemojimo vietas jis skrenda apie 7 tūkst. kilometrų. Rekordinis užfiksuotas gandro įveiktas atstumas – 9900 kilometrų. Pastaruoju metu šimtai šių lietuviams šventų paukščių žūsta Saudo Arabijoje. Čia baimindamiesi plėšrūnų jie tupia ant aukštos įtampos stulpų, sudaro gyvą grandinę ir žūsta nuo elektros iškrovos.

Pastebėta, kad šiemet gandrai išperėjo ir užaugino daugiau gandriukų nei įprasta. Dažniausiai lizde užauga 2-3 gandriukai. Šiemet visoje Lietuvoje gandrų poros augino 3-4 gandriukus, negauta žinių apie išmestus paukščiukus. Manoma, kad tai lėmė drėgna, šilta vasara, leidusi išmaitinti gausesnes sparnuočių šeimas.

Tiesa, liūtys įmirkė didesnius lizdus, o vėjai ne vieną jų nugriovė. Ornitologai gelbėjo žmonėms patarimais ir darbais. Netoli Kintų vasarą nusmuko dalis lizdo ir iškrito jauniklis. Ornitologų draugijos nariai sukalė pagrindą ir pritvirtino prie medžio maždaug 3 metrų aukštyje. Gandriuką įkėlė į šienu išklotą buveinę. Paukščiai priėmė šią pagalbą ir išaugino jauniklį.

Senovėje lietuviai tikėjo, jeigu gandrai išmesdavo kiaušinį, tai - geras ženklas, pranašaujantis sočius, derlingus metus. O jei šalia lizdo rasdavo gandrų jauniklį, laukta blogų, nesėkmingų, nederlingų metų ar net nelaimių, nesantaikos, bėdų savo šeimoje.

Ornitologai aiškina, kad sergančio, kitaip besielgiančio jauniklio gandrai neatpažįsta kaip savo, todėl tokį išmeta ir, net įkelto atgal į lizdą, nebepriima.

Senovėje gandras laikytas labai svarbiu žmogui paukščiu, namų, šeimos simboliu. Neretai ir šiandien susukęs lizdą sodyboje gandras laikomas laimės, šeimos santarvės, darnos ir vienybės pranašu.

Būta įvairių tikėjimų ir prietarų susijusių su gandrais. Manyta, kad šis paukštis gali paimti ir išnešti ligas. Ligoniai prašydavo gandrą pasiimti jų negalavimą ir palikti jį negyvenamose vietovėse.

Ornitologų draugijos direktorius Mantas Jancevičius pasakojo, kad kasmet ne kartą skambina sunerimę žmonės, klausdami, kodėl negrįžo daugybę metų sodybose gyvenę gandrai. Žmonėse gyvas įsitikinimas, kad kitą vietą gyventi pasirinkę gandrai pranašauja sodybos šeimininko mirtį.

Senovėje lietuviai rengdavo gandrams palydas, sutiktuves, nes laukdavo, kad grįždami gandrai atneštų į žemę pavasarį. Tą dieną šeimininkės ruošdavo specialias vaišes: gamindavo kanapinius pyragėlius, šaltanosius, kepdavo įvairių javų bandeles. Vaišėmis būtinai buvo dalijamasi, nes tikėta, kad tada bus geras javų derlius.


Šiame straipsnyje: gandrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

  • Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus
    Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus

    Klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai šėlo pagal naujai suskambusią lietuvių liaudies muziką. Dalis senųjų lietuviškų dainų virto visiškai neatpažįstamomis ir galėjo varžytis su šiuolaikiniais hitais. ...

    3
  • Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų
    Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų

    Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, šeštadienio vakarą neveikė dalis gatvės apšvietimo žibintų. Buvo užtemęs ruožas ties gyvenamuoju „Dragūnų“ kvartalu, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietus. ...

    1
  • Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų
    Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų

    Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą. ...

    8
  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
    Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu

    Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę i&scar...

    17
  • Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu
    Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu

    Gegužės pradžioje iš netoli Lietuvos teritorinės jūros nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo muziejaus eksponatu. Radinys, taip pat šūsnis geros kokybės nuotraukų bei filmuota medžiaga apie ekspediciją į Baltijos gelmes perduot...

  • Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai
    Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai

    Pakeitus higienos normą, kad paplūdimiuose savivaldybės turi numatyti zoną, kur būtų galima atsivesti šunis, neišvengiama nesusipratimų ir konfliktų. Gelbėtojai nespėja drausminti į oficialius pliažus besiveržiančių šeiminin...

    13
  • Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus
    Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus

    Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas užsitraukė grupelės visuomenininkų nemalonę. Jie kreipėsi į miesto Etikos komisiją, prašydami įvertinti, ar politikas nenusižengė taikomiems etikos standartams. ...

    17
Daugiau straipsnių