Festivalyje „Parbėg laivelis“ – nematytos kostiumų kolekcijos

Klaipėdos senamiestyje vykstantis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ penktadienį ir šeštadienį kviečia pasigrožėti tautinių rūbų kolekcijomis.

Ant podiumo – istorinė ir tautinė apranga

Šių metų festivalio naujiena – iš Vilniaus atkeliavusi rekonstruoto istorinio-archeologinio Lietuvos kostiumo kolekcija. Jos 12 rekonstruotų istorinių kostiumų atspindi geležies amžiaus romėniškąją, barbarų, vikingų, viduramžių bei renesanso epochų rūbų dėvėjimo tradiciją (I–XVI a.).

Bus demonstruojamos šešios poros – vyro ir moters apranga. Šie kostiumai atkurti remiantis Rytų Lietuvos pilkapių, trijų istorinių Lietuvos sostinių – Kernavės, Trakų ir Vilniaus – archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir ikonografija.

Ant podiumo pasirodys labai turtingų Lietuvos didikų pora, tarsi nužengusi iš Renesanso epochos, išdidi matrona su aukštu kyku primins vėlyvuosius viduramžius, gotiką ir XV a., dama žvilgančiomis sagutėmis išdabinta suknele ir baltu galvos apdangalu nukels žiūrovus į XIII–XIV a., kada dar tik formavosi valstybė, o sagos moterų apdaruose buvo didžiulės prabangos ženklas. Taip pat bus galima pamatyti, kaip čionykščiai gyventojai atrodė geležies amžiuje, V–VII a. ir kt.

Šeštadienį 18 val. festivalio koncerte „O kas pražydo“ Teatro aikštėje šią unikalią kolekciją pristatys projekto autorė – archeologė dr. Daiva Steponavičienė (Rugiaveidė).

Rekonstruoto istorinio–archeologinio Lietuvos kostiumo kolekcija Lietuvoje dar mažai kam matyta, bet jau spėjusi pabuvoti Sankt Peterburge, Rusijoje, kur susilaukė didžiulio dėmesio ir puikaus įvertinimo. Pas mus tai – absoliuti naujiena, tokių rūbų dar neteko regėti per jokius folkloro festivalius, pabrėžė tautodailininkė E.Matulionienė.

Šeštadienio vakaro didžiajame koncerte taip pat bus galima akis paganyti ir XVIII–XIX a. Klaipėdos krašto kostiumų klostėse. Jų kolekciją pristatymui paruošė klaipėdietė tautodailininkė Elena Matulionienė.

Kūrybinėse dirbtuvėse – iš arčiau

Penktadienį Klaipėdos etnokultūros centre duris atvėrė kūrybinės dirbtuvės, atskleidžiančios skirtingų šalių bei Lietuvos regionų tautinių kostiumų subtilybes, dainavimo bei muzikavimo manieras. Jos supažindina su istorinio kostiumo rekonstrukcijos keliu ir kitomis įdomybėmis. Šeštadienį jos irgi veiks nuo 10 iki 13 val.

Kūrybinėse dirbtuvėse visi turi išskirtinę galimybę iš arti ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti kolekcinius bei kitų festivalio dalyvių kostiumus, apie juos paklausinėti. Kartu plačiau nagrinėjami į festivalį atvykusių užsienio ansamblių tautiniai kostiumai, nemažai jų atsivežė lenkai. Juos dėvint pasakojama, dainuojama ir muzikuojama.

Taip šiandien kūrybinėse dirbtuvėse pasirodė egzotiškieji festivalio svečiai meksikiečiai – tradicinės instrumentinės muzikos grupė „Tsasna”. Ji nustebino ne tiek savo apranga, kiek didžiule muzikos instrumentų, kuriais grojama tik Meksikoje, įvairove. Kūrybinėse dirbtuvėse ir koncertuose „Klaipėdos jomarke“ Turgaus gatvėje grupė „Tsasna” suteikia galimybę klaipėdiečiams bei miesto svečiams ne tik pasiklausyti tradicinės Meksikos muzikos, bet ir susipažinti su labai įdomiais jos instrumentais. „Tsasna” puoselėja tradicinį Meksikos muzikinį žanrą, vadinamą „son“.  Tai Meksikos, Ispanijos ir Afrikos muzikos mišinys. Šis muzikinis stilius turi savo ypatingą repertuarą, kuris atliekamas savitais muzikiniais instrumentais.

Festivalyje taip pat galima pasigrožėti serbų, flamandų, lenkų tradiciniais tautiniais kostiumais. Jau šiandien kūrybinėse dirbtuvėse juos buvo galima ir pačiupinėti. Jose prisistatė iš Bosnijos ir Hercegovinos atvykęs spalvingas ir temperamentingas ansamblis „Bosiljak“, puoselėjantis serbų tradicijas ir folklorą.

Visi užsieniečiai pasirodys šįvakar

Iš arčiau įdomu apžiūrėti ir belgus. Belgijos folklorinio meno grupė „De Krekels” yra flamandų folkloro bei vėliavnešių tradicijų tęsėjai. Turtingas ansamblio instrumentarijus: dūdelės, cimbolai, fleita, smuikas, akordeonas ir t.t. Kolektyvo programos pagrindą sudaro flamandiški liaudies šokiai bei vėliavnešių pasirodymai. Vėliavnešių tradicija,  datuojama nuo viduramžių. Tai  labai vizuali ir atraktyvi „De Krekels” programos dalis. Ansamblis „De Krekels” visuomet pasirodo su tradiciniais kostiumais, pritaikytais tam tikram šokiui.

Dar vienas festivalio svečias – jaunatviškas folkloro ansamblis „Marguzanie“ – aštuoni muzikantai ir per 30 šokėjų – iš Lenkijos reprezentuoja Lodogowice regiono (Lenkijos aukštumų) kultūrą ir tradicijas. Festivalio publika jau spėjo įsitikinti, kad „Marguzanie“ pasirodymai primena vaidinimus, kuriuose susipina Żywieco kalniečių bei Krokuvos regiono dainos ir šokiai. Ši lenkų folkloro grupė pasirodo išsidabinusi skirtingais drabužiais: geriausiais Żywieco kalniečių ir buržuazijos, Krokuvos krašto kostiumais. Ansamblis taip pat turi didelę kolekciją kitų kostiumų. Į Klaipėdą „Marguzanie“ atsivežė taip pat daug puikių kostiumų, su kuriais festivalio „Parbėg laivelis“ publika gali susipažinti penktadienį ir šeštadienį per Etnokultūros centre vyksiančias tautinio kostiumo kūrybines dirbtuves bei renginio svečių koncertus.

Visi festivalio svečiai iš užsienio kasdien koncertuoja „Klaipėdos jomarke“, o penktadienį 19 val. pasirodys kartu koncerte „Ir parbėgo laivelis“ Teatro aikštėje. Kitą bendrą koncertą jie surengs sekmadienį 12–15 val. Klaipėdos meno kieme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kova su mirties srove
    Kova su mirties srove

    Dviejų pirmokių draugystei lemtis skyrė ypatingą išbandymą – Minijos upės srovės nešamą draugę iš mirties gniaužtų išgelbėjo smulkutės gargždiškės sumanumas ir stebėtina drąsa. Draugės rankos nepasieku...

    4
  • Į pajūrį atkeliauja šaltis
    Į pajūrį atkeliauja šaltis

    Staigaus atšalimo sinoptikai neprognozuoja, tačiau jau kitos savaitės pradžioje klaipėdiečius užklups vėsesni orai. Gali iškristi sniego. ...

  • Policijos rėmėjams – padėkos
    Policijos rėmėjams – padėkos

    Klaipėdos apskrities policijos komisariate vyko kalėdinė padėkos popietė. Pagerbti policijos rėmėjai, saugių kaimynysčių grupių ir visuomenės nariai, aktyviai kuriantys saugią aplinką bendruomenėje. ...

    7
  • Apleistus būstus parduos aukcione
    Apleistus būstus parduos aukcione

    Uostamiesčio savivaldybė ketina parduoti daugiau jai priklausančių, tačiau prastos būklės būstų. Smarkiai nusidėvėjusių patalpų savivaldybei remontuoti neapsimoka, todėl jomis ketinama "atsikratyti" aukcione. ...

  • Skvere – ilgai laukti darbai
    Skvere – ilgai laukti darbai

    Užleistame skvere prie Šv. Kazimiero bažnyčios – džiugūs pokyčiai. Erdvėje baigiami genėti ją užgožiantys, ligoti ir pūvantys medžiai. Viliamasi, kad netrukus skveras taps nauju gyventojų traukos tašku. ...

    9
  • Kalėdų karavanas atvežė dovanų
    Kalėdų karavanas atvežė dovanų

    Į Klaipėdos miesto Teatro aikštę penktadienį atkeliavo Kalėdų karavanas, kuris mokykloms atgabeno sportinį inventorių. Į pajūrį atvyko ir trys olimpiečiai, kilę iš Klaipėdos ir jos krašto: lengvaatletė Lina Grinčikaitė-Sam...

    4
  • Žvėreliams – tonos žuvų
    Žvėreliams – tonos žuvų

    Prasidėjus adventui, daugelio akys nukrypsta į žuvų ir jų produktų lentynas. Specialistai įspėja, kad rinktis juos reikia atidžiai. Priešingu atveju pietūs ar vakarienė gali baigtis apsinuodijimu ar kitais negalavimais. ...

  • Kauno gatvės kvartale – kokybiška erdvė poilsiui
    Kauno gatvės kvartale – kokybiška erdvė poilsiui

    Klaipėdoje pradedamas rengti dar vienos viešosios erdvės atnaujinimo techninis projektas. Ketinama sutvarkyti Kauno gatvės gyvenamajame kvartale esantį parką, kuris driekiasi teritorijoje tarp Kauno, Paryžiaus Komunos gatvių, Šilutės plen...

    1
  • Klaipėdos uosto apyvarta padvigubės iki 80 mln. tonų?
    Klaipėdos uosto apyvarta padvigubės iki 80 mln. tonų?

    Krovos augimas, Klaipėdos uostą pastaruosius trejus metus išskiriantis rytinės Baltijos regione, turėtų išsilaikyti ir 2017 metais, o 2025 metais, jei infrastruktūros projektai būtų įgyvendinti, kaip numatyta strateginiame plane, jo apyv...

    1
  • Gintarų medžiotojų laimikis nedžiugina
    Gintarų medžiotojų laimikis nedžiugina

    Pastarosiomis dienomis Pirmojoje Melnragėje ties šiauriniu molu būriuojasi gintarų rinkėjai. Tiesa, pasigirti stambiais radiniais jie kol kas negali. ...

Daugiau straipsnių