Europos jūros dieną Klaipėdoje – tarptautinė konferencija

Klaipėdos savivaldybė ir Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kartu su Lietuvos Jūrų muziejumi bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, gegužės 20 - 21 d. LCC tarptautiniame universitete organizuoja tarptautinę konferenciją „Jūrinio miesto tapatybės (identiteto) vystymas: patirtys ir perspektyvos”.

Jūra visada buvo labai svarbi Europos gerovei. Mūsų žemyno kranto linija - beveik 70 000 km, 22 iš 27 ES valstybių narių yra jūrinės arba salų valstybės. Pajūrio regionuose gyvena 40 proc. gyventojų, sukuriama 40 proc. pridėtinės vertės, o jūrų pramonės sektoriuje dirba maždaug 5 mln. žmonių. Todėl gegužės 20 d. ES paskelbta Europos jūros diena.

Europos valstybių politikos dokumentuose ir plėtros programose ypatingas dėmesys skiriamas jūriniam verslui bei jūrinės kultūros puoselėjimo ir marketingo problematikai. Lietuvoje diskusijos apie jūrinę tapatybę vis dar tebėra iššūkis, nors lietuvių protėviai nuo seno gyveno pajūrio teritorijose. Istorinės peripetijos lėmė, jog 99 šiandieninei Lietuvai priklausantys pajūrio kilometrai buvo nuolatinis kitų tautų interesų objektas.

Šiandien, žvelgdami į augančio uosto plėtrą, stiprėjantį jūrinį laivyną, dažnas net nesusimąstome apie jūrinės valstybės identiteto klausimą. Retas lietuvis, net ir gyvenantis pajūryje, daugiau domisi jūrine kultūra, tradicijomis, papročiais. Apsiribojama Jūros šventės minėjimu ar Jūrų muziejaus aplankymu. O kas iš tiesų yra jūrinė kultūra? Ką talpina ši ganėtinai bendra sąvoka? Kokia yra Baltijos šalių jūrinė istorija ar Lietuvą galime vadinti tikra jūrine valstybe? Ar Klaipėda, Palanga, Neringa gali būti pavadinti jūriniais miestais? Kur baigiasi rytinė jūrinės kultūros riba? Kokius jūrinio paveldo simbolius regime mūsų miesto architektūroje, planavime, gyvenime? Ar prisistatydami tarptautiniame lygmenyje dažnai paminime, kad esame jūrinė valstybė, puoselėjanti jūrinio gyvenimo būdo tradicijas?

Išryškėjantys probleminiai jūrinės kultūros politikos ir vadybos simptomai liudija, kad mūsų šalyje trūksta diskusijų, kurios apibrėžtų esamą situaciją ir nustatytų, ką svarbu pakeisti, kokių tikslų siekti.

Konferencijos tikslas - aktualizuoti Klaipėdos kaip Lietuvos uostamiesčio reikšmę bei įprasminti Lietuvos - jūrinės valstybės - identitetą. Šiame kontekste itin svarbu pristatyti vakarietišką Europos, ir ypač Baltijos šalių regiono, patirtį ir suprasti Lietuvos kaip jūrinės valstybės vietą ir svarbą Baltijos regiono aplinkoje.

Pagrindiniai konferencijos uždaviniai:

  • Atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į mūsų valstybės išskirtinumą - jūrą bei uostą;
  • Prisidėti prie jūrinės kultūros vystymo mūsų šalyje;
  • Pasidalinti patirtimi apie jūrinės kultūros vystymą bei jūrinės tapatybės formavimą su kitais Europos uostamiesčiais;
  • Paskatinti įvairių sričių Klaipėdos jūrinių organizacijų bendradarbiavimą.

Numatomi konferencijos rezultatai:

  • Bendra konferencijos rezoliucija - konferencijos dalyvių pasirašomas dokumentas, kuriame atsispindi jūrinės kultūros sritys, vystimosi kryptis, patirtis ir reikalingi sprendimai jai vystyti Lietuvoje, Klaipėdoje.
  • Konferencijos leidinys. Pasibaigus konferencijai, numatoma išleisti konferencijos pranešimų pagrindu parengtą straipsnių rinkinį. Leidinio būtinumas - išliekamoji konferencijos vertė - jūrinės kultūros apibūdinimas, sritys, vystymo kryptys, patirtis.
  • Tolimesnis jūrinės kultūros srityse dirbančių Europos ir Lietuvos specialistų, propaguotojų, aktyvių visuomenės veikėjų bendradarbiavimas.


NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bažnyčios gelbėjimo ratas – kunigų vedybos?
    Bažnyčios gelbėjimo ratas – kunigų vedybos?

    Vedęs katalikų kunigas Lietuvoje kol kas – utopija. Šioms radikalioms permainoms šalies bažnyčia, regis, dar nepribrendo, nors apie celibato panaikinimą vis drąsiau kalbama Vatikane. Katalikų bažnyčia Lietuvoje kunigų vedybose kol...

  • S. Skvernelis Klaipėdoje pasitiktas piketu
    S. Skvernelis Klaipėdoje pasitiktas piketu

    Ministro pirmininko vizitas pajūryje vainikuotas giliavandenio uosto statybomis įbsiauginusių melnragiškių piketu. Prieš uosto plėtrą nusiteikę vietos žmonės žėrė savo nuogąstavimus Vyriausybės vadovui ir jį lydėjusiems ministrams...

    12
  • S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus institucijoms turi mažėti finansavimas
    S. Skvernelis: už neteisėtus pastatus institucijoms turi mažėti finansavimas

    Premjeras Saulius Skvernelis siūlo mažinti finansavimą institucijoms, kurios yra atsakingos už neteisėtai statiniams Nidoje ir Juodkrantėje išduotus leidimus. Anot jo, valstybė turės kompensuoti žalą už nugriautus pastatus, todėl ji privalo ...

    2
  • Į Klaipėdos gatves išriedėjo „kultūringi“ autobusai
    Į Klaipėdos gatves išriedėjo „kultūringi“ autobusai

    Lietuvos kultūros sostinė – Klaipėda – pristato spalvingą miesto kultūrinės bendruomenės iniciatyvą – susipažinkime. Dešimt miesto kūrėjus „vežančių“ autobusų jau rieda skirtingais Klaipėdos miesto vie&scaro...

  • Savanorių priesaika – 50-ąjį kartą
    Savanorių priesaika – 50-ąjį kartą

    Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione penktadienį iškilmingai prisiekė jubiliejinė 50-oji karių savanorių laida, sėkmingai įveikusi bazinio kario savanorio įgūdžių kursą. ...

  • Orai pajūryje išliks pavasariški
    Orai pajūryje išliks pavasariški

    Uostamiestyje toliau vyraus pavasariški, nors ir permainingi orai. Skaisčiai šviečiančią saulutę prigesins debesys, šilumą keis šaltukas, neišvengsime lietaus, susidarys plikledis. ...

  • Vaikų apklausoms – specialus kambarys
    Vaikų apklausoms – specialus kambarys

    Uostamiesčio policijos komisariate nepilnamečiai apklausiami specialiai tam įrengtame kambaryje. Kaip patalpa turi atrodyti, kad vaikams kiltų kuo mažiau streso, rūpinosi įstaigos psichologė. ...

  • Remontuoti duobes nori kuo greičiau
    Remontuoti duobes nori kuo greičiau

    Uostamiesčio vairuotojai toliau laviruoja, aplenkdami žiemą atsivėrusias duobes. Pastarosios išvagojo ne tik gatves, bet ir žiedines sankryžas. Vairuotojai nesulaukia, kada startos gatvių remonto sezonas. ...

    2
  • Ant šaligatvio nebeliks pelkės
    Ant šaligatvio nebeliks pelkės

    Pėstiesiems nebereikės braidyti po pelkę Statybininkų prospekte. Remontuojama šaligatvio dalis, kuri palijus nuolat būdavo apsemta. ...

  • Pramonininkai išrinko socialiai atsakingiausius
    Pramonininkai išrinko socialiai atsakingiausius

    Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) ketvirtadienį pagerbė socialiai atsakingas bendroves. Atsakingiausia 2016 m. KPA įmone tapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tarp keturių nominantų – ir socialinė įmonė. ...

    4
Daugiau straipsnių