Europos jūros dieną Klaipėdoje – tarptautinė konferencija

Klaipėdos savivaldybė ir Jūrinės kultūros koordinacinė taryba kartu su Lietuvos Jūrų muziejumi bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, gegužės 20 - 21 d. LCC tarptautiniame universitete organizuoja tarptautinę konferenciją „Jūrinio miesto tapatybės (identiteto) vystymas: patirtys ir perspektyvos”.

Jūra visada buvo labai svarbi Europos gerovei. Mūsų žemyno kranto linija - beveik 70 000 km, 22 iš 27 ES valstybių narių yra jūrinės arba salų valstybės. Pajūrio regionuose gyvena 40 proc. gyventojų, sukuriama 40 proc. pridėtinės vertės, o jūrų pramonės sektoriuje dirba maždaug 5 mln. žmonių. Todėl gegužės 20 d. ES paskelbta Europos jūros diena.

Europos valstybių politikos dokumentuose ir plėtros programose ypatingas dėmesys skiriamas jūriniam verslui bei jūrinės kultūros puoselėjimo ir marketingo problematikai. Lietuvoje diskusijos apie jūrinę tapatybę vis dar tebėra iššūkis, nors lietuvių protėviai nuo seno gyveno pajūrio teritorijose. Istorinės peripetijos lėmė, jog 99 šiandieninei Lietuvai priklausantys pajūrio kilometrai buvo nuolatinis kitų tautų interesų objektas.

Šiandien, žvelgdami į augančio uosto plėtrą, stiprėjantį jūrinį laivyną, dažnas net nesusimąstome apie jūrinės valstybės identiteto klausimą. Retas lietuvis, net ir gyvenantis pajūryje, daugiau domisi jūrine kultūra, tradicijomis, papročiais. Apsiribojama Jūros šventės minėjimu ar Jūrų muziejaus aplankymu. O kas iš tiesų yra jūrinė kultūra? Ką talpina ši ganėtinai bendra sąvoka? Kokia yra Baltijos šalių jūrinė istorija ar Lietuvą galime vadinti tikra jūrine valstybe? Ar Klaipėda, Palanga, Neringa gali būti pavadinti jūriniais miestais? Kur baigiasi rytinė jūrinės kultūros riba? Kokius jūrinio paveldo simbolius regime mūsų miesto architektūroje, planavime, gyvenime? Ar prisistatydami tarptautiniame lygmenyje dažnai paminime, kad esame jūrinė valstybė, puoselėjanti jūrinio gyvenimo būdo tradicijas?

Išryškėjantys probleminiai jūrinės kultūros politikos ir vadybos simptomai liudija, kad mūsų šalyje trūksta diskusijų, kurios apibrėžtų esamą situaciją ir nustatytų, ką svarbu pakeisti, kokių tikslų siekti.

Konferencijos tikslas - aktualizuoti Klaipėdos kaip Lietuvos uostamiesčio reikšmę bei įprasminti Lietuvos - jūrinės valstybės - identitetą. Šiame kontekste itin svarbu pristatyti vakarietišką Europos, ir ypač Baltijos šalių regiono, patirtį ir suprasti Lietuvos kaip jūrinės valstybės vietą ir svarbą Baltijos regiono aplinkoje.

Pagrindiniai konferencijos uždaviniai:

  • Atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į mūsų valstybės išskirtinumą - jūrą bei uostą;
  • Prisidėti prie jūrinės kultūros vystymo mūsų šalyje;
  • Pasidalinti patirtimi apie jūrinės kultūros vystymą bei jūrinės tapatybės formavimą su kitais Europos uostamiesčiais;
  • Paskatinti įvairių sričių Klaipėdos jūrinių organizacijų bendradarbiavimą.

Numatomi konferencijos rezultatai:

  • Bendra konferencijos rezoliucija - konferencijos dalyvių pasirašomas dokumentas, kuriame atsispindi jūrinės kultūros sritys, vystimosi kryptis, patirtis ir reikalingi sprendimai jai vystyti Lietuvoje, Klaipėdoje.
  • Konferencijos leidinys. Pasibaigus konferencijai, numatoma išleisti konferencijos pranešimų pagrindu parengtą straipsnių rinkinį. Leidinio būtinumas - išliekamoji konferencijos vertė - jūrinės kultūros apibūdinimas, sritys, vystymo kryptys, patirtis.
  • Tolimesnis jūrinės kultūros srityse dirbančių Europos ir Lietuvos specialistų, propaguotojų, aktyvių visuomenės veikėjų bendradarbiavimas.


NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos žaliaskarė atkeliavo į Teatro aikštę
    Klaipėdos žaliaskarė atkeliavo į Teatro aikštę

    Nuo pat ankstaus penktadienio ryto Upelio gatvėje vyko didelis sujudimas. Čia darbininkai pjovė ir transportavimui parengė daugiau kaip dvi tonas sveriančią eglutę. Pastaroji namo šeimininkų kiemą puošė 32-ejus metus. Dabar ja džiaugsi...

    8
  • Prasibrauti į Etikos komisiją vėl nepavyko
    Prasibrauti į Etikos komisiją vėl nepavyko

    Tarybos narei Ninai Puteikienei vėl nepavyko papildyti etikos sergėtojų gretų – tapti Etikos komisijos nare. Jos kandidatūra atmesta antrą kartą. ...

    1
  • Finansavimas kultūrai įplieskė ginčus
    Finansavimas kultūrai įplieskė ginčus

    Finansavimas kultūrai įplieskė ginčus tarp miesto valdžios atstovų. Vienų manymu, prieš dvejus metus duotas pažadas padvigubinti finansavimą šiai sričiai įvykdytas, kiti įsitikinę, kad šis rodiklis dar nepasiektas. ...

    6
  • Kas mokės kompensacijas už Kuršių nerijoje nugriautus pastatus?
    Kas mokės kompensacijas už Kuršių nerijoje nugriautus pastatus?

    Kuršių nerijoje esančių statinių savininkai ruošiasi teismams. Vyriausybei nutraukus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų derinimą, teks vykdyti teismų sprendimus – griauti pastatus, o išlaidas ir...

    6
  • ES medaliai – misijos „Sophia“ kariams
    ES medaliai – misijos „Sophia“ kariams

    Klaipėdoje iškilmingoje Karo laivų flotilės rikiuotėje įteikti Europos Sąjungos medaliai šiemet tarptautinėje operacijoje Viduržemio jūroje „Sophia“ dalyvavusiems kariams. ...

  • Karklės senbuviai atkovojo protėvių keliuką
    Karklės senbuviai atkovojo protėvių keliuką

    Karklės kelio remontas apkarto šio Klaipėdos priemiesčio senbuviams. Dviejų Plazės gatvės sodybų gyventojams grasinta panaikinti įvažas į jų sodybas. Nepaisant sveiko proto kriterijaus, esą taip buvo numatyta renovuojamo plento teritoriniuos...

    10
  • Verslo liudijimai būstų nuomotojams brangs
    Verslo liudijimai būstų nuomotojams brangs

    Būstų nuomotojams verslo liudijimas kitąmet atsieis gerokai brangiau. Po ilgų diskusijų miesto taryba panaikino lengvatinį euro mokestį, kuris šiemet buvo taikomas šios paslaugos teikėjams. Už verslo liudijimą jiems teks mokėti 209 eur...

    9
  • „Vyšnia“ senamiestyje – mėsainis nekainuos nė 4 eurų
    „Vyšnia“ senamiestyje – mėsainis nekainuos nė 4 eurų

    Lankytojų neatsiginanti pirmoji "Vyšnia" plečiasi ir nuo šiol veiks senamiestyje. Bare dvelks lietuvių literatūros klasikų dvasia, o meniu ir toliau stebins mažiausiomis kainomis mieste. Jau šiandien 11 val. tuo įsitikinti...

    13
  • Apleistų sklypų savininkus toliau auklės mokesčiais
    Apleistų sklypų savininkus toliau auklės mokesčiais

    Nors buvo atliktas naujas masinis žemės vertinimas, klaipėdiečiams žemės mokestis didės nežymiai. Maksimalus tarifas vėl nustatytas apsileidėliams. ...

    3
  • Investuos į išskirtinius žibintus
    Investuos į išskirtinius žibintus

    Miesto tarybos prašoma didinti bendrovės "Gatvių apšvietimas", kurios vienintelė akcininkė yra savivaldybė, įstatinį kapitalą. Lėšos bus panaudotos dekoratyviniams žibintams istorinėje miesto dalyje įrengti. ...

    9
Daugiau straipsnių