E.Gentvilas: uostas ruošiasi dideliems pokyčiams

Beveik metus Klaipėdos uostui vadovaujantis Eugenijus Gentvilas sako, kad uostas ruošiasi dideliems pokyčiams.

Jis tvirtina, kad jam pradėjus vadovauti uosto direkcijai viešieji konkursai tapo skaidrūs, dėl jų konkuruoja tiek Lietuvos, tiek didelės užsienio kompanijos.

Kinijos, Baltarusijos ir kitos Rytų bei Vakarų kompanijos itin domisi Klaipėdos uostu, ir tai, pasak E.Gentvilo, leidžia tikėtis, kad šiemet ir ateityje uosto galimybės tik didės.

E.Gentvilas apgailestauja, kad Klaipėdos uostas turi pakankamai pinigų, tačiau infrastruktūros projektai užtrunka dėl konkursuose dalyvaujančių įmonių ir uosto bylinėjimosi. Vien dėl teisme įstrigusio daugiau nei 100 mln. litų vertės Klaipėdos jūrų uosto keleivių ir keltų terminalo rangovo konkurso šiemet nepavyks įsisavinti 40 mln. litų iš uosto investicijų programos.

E.Gentvilas siūlo konkursų rezultatus skundžiantiems dalyviams mokėti 1-5 proc. mokestį, kuris būtų negrąžinamas pralaimėjimo atveju.

Laikai, kai konkursuose dalyvaudavo tik viena bendrovė, jau praeityje, teigia uosto generalinis direktorius.

Šiemet kovą penkiasdešimtmetį atšventęs E.Gentvilas atsakė į BNS klausimus.

Praėjo beveik metai, kai vadovaujate Klaipėdos jūrų uostui. Papasakokite, kodėl nusprendėte varžytis dėl šių pareigų?

Birželio 16 dieną bus metai, kai pradėjau dirbti, o iš tikrųjų aš visiškai neplanavau to. Aš planavau, kad nebekandidatuosiu į Europos Parlamentą, nes man ten nepatiko. Planavau kokį akademinį darbą, per nevyriausybinį sektorių politinio švietimo reikalais užsiimti, nes tą jau buvau pradėjęs. Na, pirmiausia man kolegos siūlė tapti susisiekimo ministru. Aš atsisakiau, nes sakiau, kad norėčiau grįžti į Klaipėdą. Vėliau paaiškėjo, kad atsistatydinimo pareiškimą įteikė uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas. Masiulis (susisiekimo ministras Eligijus Masiulis - BNS) paragino dalyvauti konkurse. Vasario mėnesį apsisprendžiau, kad dalyvausiu ir ruošiausi jam. Uostas man buvo pažįstamas, įdomus. Laimėjau tą konkursą. Turiu pripažinti, kad buvo vienas tikrai labiau patyręs uostininkas, bet jis nemokėjo anglų kalbos, o toks reikalavimas yra ne Masiulio sugalvotas, o konkurso sąlygos yra patvirtintos jau 2004 metais.

Kokia buvo Klaipėdos uosto finansinė padėtis Jums pradėjus dirbti?

Gera, bet darbai nevyko, nes didžiąją dalį darbų turėjo vykdyti "Klaipėdos hidrotechnika", kuriai praėjusių metų gegužės 11 dieną apygardos teismas areštavo sąskaitas. Todėl ji negalėjo nusisamdyti žemsiurbės arba žemkasės, kitos technikos, reiškia negali daryti darbų. Vėliau radau akivaizdų dalyką, kad mano pirmasis pavaduotojas, infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas visą laiką pavėluoja pateikti dokumentus "Klaipėdos hidrotechnikai". Įmonė laiškuose parašo: "Taip, mes planavome dirbti, bet, deja, jūs pavėlavote pateikti dokumentus, paseno gylių matavimo duomenys ir mes nebegalime dirbti". Taip "Klaipėdos hidrotechnikai" buvo leidžiama nedirbti, nors buvo žinoma, kad ji net nepajėgi dirbti. Tai teko atsisveikinti su tuo tikrai protingu, darbščiu žmogumi - ponu Kamarausku. Tai reiškia, kad didžioji dalis investicijų programos praėjusiais metais buvo neįvykdyta - iš 120 mln. litų suplanuotų investicijų darbų buvo atlikta gal už 65 mln. litų. Pinigų buvo kaip šieno.

Jus paskyrus uosto vadovu, spaudai sakėte, jog uosto infrastruktūros plėtrai reikia pritraukti privačių investicijų ir numatyti didesnę bendrovių atsakomybę už direkcijos investuotas lėšas. Ar vis dar manote, jog uosto partnerystė su privačiu kapitalu įmanoma?

Ji iš principo yra užprogramuota Uosto įstatyme. Mes statome infrastruktūrą, o privati uosto kompanija stato sandėlius, vidinius kelius, kranus perka, tai jau čia yra ta partnerystė. Kalbant apie tai, kad infrastruktūros statyboje, kur kol kas mes dabar vieni finansuojame, pritraukti privatų kapitalą - iš esmės viskas jau yra sudėliota su Vakarų laivų gamykla, kad jie pastatys savo krantinę, tiksliau pirsą, o dar tiksliau- maždaug kilometro ruožo privažiavimą prie pirso už kelis milijonus. Mes tuos kelis milijonus grąžinsime per dešimt metų, vertindami jų veiklos rezultatus šioje krantinėje. Artėjame prie sutarties pasirašymo.

Tai būtų pirmasis uosto projektas viešosios ir privačiosios partnerystės pagrindu?

Pirmasis žvirblis būtų. Kalbame ir su kitomis kompanijomis. Visi žiūri į valstybę kaip į melžiamą telyčią ir nori, kad valstybė statytų. Nėra lengva įtikinti, kad dalintumės atsakomybę.

Kokius esminius pakeitimus atlikote, pradėjęs dirbti uosto vadovu?

Iš karto pradėjau galvoti apie struktūros reorganizavimą - susitikau su visais struktūriniais padaliniais, žmonėmis, vėliau atskirai su skyrių vadovais ir pasakiau, kad negali būti 130 darbuotojų ir 23 padaliniai. Visi viršininkai arba pavaduotojai - aš taip hiperbolizuotai sakau. Dabar yra 13 struktūrinių padalinių.

Pradėjau domėtis, kodėl kai kurie darbai nevyksta arba vėluoja, nors sutartys yra pasirašytos. Atradau daug pridarytų "kliauzų" iš praeities, nuolaidžiavimo rangovams, kurie vykdo darbus. Kai kurios sutartys pasirašytos 2006 metais ir dar nebaigtos, nors turėjo būti baigtos 2007 arba 2008 metais. Iškart ėmiausi tą netvarką tvarkyti. Dabar realiai iš tų praeities laikų yra nebaigtos dvi sutartys. Dėl vienos rangovas - "Klaipėdos hidrotechnika" - yra nebepajėgus dirbti ir kai kurie teismai jau yra priteisę delspinigius už laiku neatliktus darbus. Ir dar vienas stambus objektas, bet ten daugiau dėl to, kad keitėsi naujo "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo savininko planai.

Pavyzdžiui, kai kuriuos dalykus pradedame vystyti dabar, nors buvo planuota kitąmet. Pinigų turime, darbai pigesni. Birželio 22 dieną atplešiame vokus ir žinau, kad bus užtikrinta didelė konkurencija. Apskritai dėjau labai daug pastangų didinant konkurenciją. Buvo labai daug paradoksalių nusikalstamų dalykų, jeigu milžiniškas konkursas - daug kaip 50 mln. litų - dalyvauja viena kompanija ir niekas su ja nesidera dėl kainos.

Turite omenyje "Klaipėdos hidrotechniką"?

Taip. Čia nėra Gentvilo paranoja ar išsigalvojimas. Aš nedrįsčiau tų dalykų sakyti, jeigu prokuroras nebūtų tokios pat nuomonės. Konkurencija būdavo minimali. Nuo 2005 metų aš radau, kad konkurse dalyvaudavo daugiausia keturios kompanijos. Dabar dalyvauja mažiausiai keturios kompanijos. Man, pavyzdžiui, Olandijos, Latvijos kompanijos yra pasakusios, kad niekada nedalyvaus uosto konkursuose.

Minėjote, jog anksčiau uosto konkursų sąlygos buvo kuriamos išskirtinai vienai bendrovei. Kas už tai turėtų atsakyti?

Dabar aš jau nebevardinsiu, nes vyksta ikiteisminis tyrimas dėl to konkurso, bet situacija - fantastiška. Paskelbtas konkursas, dokumentus įsigijo "Klaipėdos hidrotechnika" ir devynios užsienio bendrovės, iš jų kai kurios pasaulinio lygio. Bet "Klaipėdos hidrotechnikos" kvalifikacija neatitinka reikalavimų - per maža darbų patirtis. Ką gi, konkurso komisija sumažino kvalifikacinius reikalavimus, kad galėtų dalyvauti "Klaipėdos hidrotechnika", sumažina juos maždaug tris kartus.

Ateina 2007 metų rugpjūčio 21 diena - vokų atplėšimas. Paraišką pateikė vienintelė kompanija - ta, dėl kurios buvo sumažinti techniniai reikalavimai, - "Klaipėdos hidrotechnika". Kur dingo devynios užsienio kompanijos? Kodėl jos nebedalyvavo? Kaip galima taip sugebėti atstumti? Pasirodo, vokų atplėšimo dieną joms nebuvo pateiktas techninis projektas. Nė viena rimta kompanija, tarp jų viena Olandijos bendrovė arba Danijos "Rohde Nielsen", nedalyvavo.

Kokios vertės darbų atliko "Klaipėdos hidrotechnika"?

Jau yra praėję 32 mėnesiai, o darbai nebaigti. Iš šešių dugno ruožų išgilinta ir priduota du, o pinigai sumokėti. Iš 54 mln. litų darbų atlikta už 19 mln. litų - 50 mln. litų sumokėta, 4 mln. litų sulaikyti. Aš pats juos sulaikiau, atsisakiau mokėti. Dabar mes turime nusiurbti sąnašas ir pasižiūrėti, ar išgilintas tas dugnas, ar ne.

Kaip ketinate susigrąžinti pinigus iš "Klaipėdos hidrotechnikos", jei darbai atlikti nekokybiškai?

E.Gentvilas: Jau delspinigiai priteisti - 400 tūkst. litų, naujas mūsų reikalavimas - dar 386 tūkst. litų delspinigių. Manau, kad prisiteisime, klausimas, ar bus iš ko juos paimti.

Ar iš tiesų buvote sulaukęs 200 tūkst. litų kyšio pasiūlymo iš "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovo?

Taip, buvau sulaukęs raštiško pasiūlymo už konkrečius dalykus, už konkretų konkursą - papildomi darbai 90-96 krantinėse. Darbų vertė buvo 13,07 mln. litų.

Apie ką tuomet kalbėjote su "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovu Pranciškumi Jurgučiu?

Dabar turbūt negalėčiau pasakoti. Teisme tą turėsiu pasakoti. Vyko geranoriškas pokalbis, kurio metu aš paklausiau, kaip sekasi dirbti su uosto direkcija. Paklausiau, kaip sprendžiami reikalai. Paėmė ir parašė, kaip sprendžia, - tai yra, apie pinigus kalba, ir antru sakiniu man pasiūlė. Štai tokia ir esencija to laiškelio.

Vėliau sulaukėte grasinimų nužudyti?

Nenorėjau, kad žinotų kas nors tą informaciją. Kodėl prokuratūra ar policija nutekino tą pačią dieną, aš nežinau. Mano automobilio padangos taip pat buvo prapjautos.

Ar dabar jaučiatės saugus?

Visiškai. Aš ir tada jaučiausi saugus, tik pareigūnų paprašiau patikrinti automobilį.

Grįžkime prie verslo reikalų. Kiek šiemet yra panaudota uosto infrastruktūrai numatytų pinigų?

E.Gentvilas: Pirmąjį ketvirtį buvo numatyti 7 mln. litų, darbų atlikome už 8 mln. litų. Antrąjį ketvirtį yra numatyti 35 mln. litų, panašiai ir padarysime, o trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį - jau didesnės sumos. Bet panašu, kad neįsisavinsime, nes rangovai ("Josef Möbius Bau-Aktiengesellschaft" - BNS) yra apskundę viešojo pirkimo konkursą. Tuos pinigus, kuriuos planavome įsisavinti metų pabaigoje, neįsisavinsime. Dabar peržiūrime investicijų programą, nes dėl tų teismų tenka mažinti užmojus.

Kiek šiemet gali sumažėti tie užmojai?

Vien dėl šio konkurso (Klaipėdos jūrų uosto keleivių ir krovinių keltų terminalo statybų - BNS) šiemet neįsisavinsime 40 mln. litų. Tikiuosi, kad jie bus įsisavinti kitais metais. Žinant, kad tas terminalas privalėjo būti pastatytas 2009-ųjų liepos 6 dieną valstybės tūkstantmečio proga, bet nieko nebuvo pradėta daryti, tai ką darysi, pavėluosime dar metus. Brazausko Vyriausybės programoje tas buvo įrašyta, Kirkilo programoje, Kubiliaus Vyriausybės programoje - visą laiką buvo 2009-ųjų liepos 6 diena.

Net ir šiemet pradėjus, kokie 2013-ieji galėtų būti pabaiga.

Gal galėtumėte atskleisti konkurso dalyvių pasiūlymus?

Geriausias pasiūlymas - 112 mln. litų, antroje vietoje - 120 mln. litų, trečioje vietoje - 125 mln. litų, ketvirtoje - 135 mln. litų, penktoje - 139 mln. litų. Konkurenciją pavyko užtikrinti ir gauti geras kainas. Šiame konkurse žvalgybiniais sumetimais dalyvavo ir "China Road and Bridge Corporation", jie pasiūlė labai brangią kainą, tačiau pripažino, kad nesiruošė laimėti.

Kur laikote pinigus, kurių nepanaudojate?

2009 metų pabaigoje mes įdėjome 30 mln. litų į įvairius bankus į depozitines sąskaitas, kad augtų palūkanos. Žodžiu, pinigų turime, projektai paruošti, bet aš negaliu nieko kaltinti - kiekvienas turi teisę kovoti už savo interesus. Čia jau valstybė gal kalta, kad galima skųsti, nerizikuojant nė vienu litu. Pavyzdžiui, jeigu jūs norėsite išieškoti iš manęs pinigų, privalėsite sumokėti 5 procentų žyminį mokestį. Tuo tarpu viešųjų pirkimų procedūros gali būti skundžiamos nemokant žyminio mokesčio. Darbai, kurių vertė 100 mln. litų ar 1 mlrd. litų, gali būti sustabdomi nerizikuojant nė vienu litu.

Kaip siūlote spręsti šią problemą?

Mano siūlymas toks: jeigu konkurso sustabdymas neša nuostolius, tai tas, kuris skundžia, turi mokėti tą patį žyminį mokestį - 5 procentus ar 1 procentą. Tebūnie ir 1 procentas, bet tegul sumoka ir jeigu pralošia, praras tą 1 procentą, tai gal taip lengva ranka neskųs.

Pavyzdžiui, jei dabar konkurso vertė 174 mln. litų, tegul sumoka 1,74 mln. lito ir jeigu pralošia, netenka. Valstybė gaus tuos pinigus. Valstybė turi ginti savo interesus, o ne leisti tokį chaosą - kas ką nori tas tą skundžia.

Kiek turite šiuo metu sukaupę rezervų bankuose?

Apie 50 mln. litų šiandien galime išimti iš sąskaitų ir skirti visokiems darbams.

Tai skolintis šiemet kaip ir neplanuojate?

Nėra reikalo. Veržiasi pas manę visi tie bankai, fondai siūlo skolintis. Sakau: Atsiprašau, bet mes neturime, kur dėti savo pinigų kol kas. Bet ateis tokia diena, vėl skolinsimės, tai normali ekonomika.

Klaipėdos jūrų uostas praėjusį penktadienį paskelbė giliavandenio uosto galimybių studijos ir poveikio aplinkai vertinimo konkursą. Ar Lietuvai reikia giliavandenio uosto?

Kol kas poreikio turėti šį uostą nėra. Įsivaizduokime, jei mes už kokius 2 mlrd. litų pastatome giliavandenį uostą, visi kraus krovinius ten. Visos investicijos, kurios sudėtos į 160 krantinių - maždaug vieno milijardo litų turtas ir apie pusantro milijardo litų vertės turtas, į kurį investavo privačios kompanijos, lieka be darbo. Šiandien pavojinga statyti tokį uostą, bet mes turime būti pasiruošę tam laikui, kai čia nebetilpsime ir reikės naujų vietų. Aš negaliu pasakyti, kaip rinka klostysis. Pavyzdžiui, dėl naftos jau yra problema. Turime tris krantines naftos produktų krovai ir krauname daugiau negu leidžia tų krantinių projektinis pajėgumas. Naujų naftos kiekių nebegalėtume iš esmės priimti.

Turime būti pasiruošę ir kai bus reikalas, skelbiame konkursą uosto statybai arba ieškome tokių kompanijų, kurios domisi tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Rytuose turiu omeny Kinijos valstybinius koncernus, kurie pasirengę statyti už savo pinigus ir garantuoti krovinius. Tai būtų labai patrauklus variantas mūsų valstybei.

Ką reiškia domisi?

Kinų kompanija "China Road and Bridge Corporation" daro analogišką studiją už savo pinigus. Aš norėčiau, kad už savo pinigus dar 53 kompanijos darytų studijas - mes turėtume ką palyginti.

Pernai pareiškėte, jog uostas galėtų būti akcinė bendrovė, 49 proc. akcijų perduodant uosto įmonėms. Tačiau šiemet persigalvojote ir teigėte, jog Klaipėdos uostą pertvarkyti į akcinę bendrovę nėra prasmes. Kodėl pakeitėte nuomonę?

Aš visada sakiau, kad mes turime išanalizuoti visokias galimybes. Kiti primityviai suprato, kad aš noriu akcionuoti, privatizuoti ir čia pasipelnyti iš to. Aš siūliau išanalizuoti. Pagaliau susirinkome, kvietėme "Ernst & Young", bankų atstovus, Lietuvos laisvosios rinkos institutą, juristų kompanijas. Išanalizavome ir pasižiūrėjome, kad yra kiti sprendimai, kurie gali padaryti uosto veiklą efektyvesnę negu statuso pakeitimas. Statuso pakeitimas yra net žalingas vienu požiūriu - atsiranda europinių pinigų gavimo klaustukas. Atsiranda daug visokių problemų pertvarkant, valdant. Kitais požiūriais lyg ir naudinga. Nutarta to nedaryti.

Iš esmės pagerinti uosto veiklą galima kitais būdais - keičiant Uosto įstatymą, sprendžiant rezervinių teritorijų klausimą, kurį spręsime birželio 19 dieną ir taip toliau. Rezervų yra kitose vietose, o pats akcinės bendrovės atsiradimas nieko neduoda, krovinių dėl to daugiau neatsiras.

Šalies Energetikos ministerija deklaruoja turinti viziją pastatyti suskystintų dujų terminalą valstybės valdomoje "Klaipėdos naftos" teritorijoje. Kaip manote, ar ši vizija taps realybe ir kaip uostas ruošiasi tam?

Tikiu, kad bus, ir uosto veiklai tai atsilieptų vienareikšmiškai gerai. Mes analizuojame, turime tokią studiją. 13-oje vietų būtų galimą statyti suskystintų dujų priėmimo terminalą, prieplauką, nepažeidžiant gamtosaugos parametrų.

Baltarusijos premjeras Sergejus Sidorskis pareiškė, kad šiemet gali augti per Klaipėdą gabenamų baltarusiškų krovinių srautas, įskaitant ir baltarusiškus savivarčius. Ar šie pažadai gali virsti realybe?

Didėja ir didės. Jei pernai kalio trąšų krauta apie 2,8 mln. (tonų - BNS), šiemet bus apie 4 mln. (tonų - BNS). Ratinė technika labai pajudėjo, tuoj bus autobusai, traktorių jau perkrauta apie 1,4 tūkstančio.

Ar būtų įmanomas Venesuelos naftos tranzitas per Lietuvą į Baltarusiją?

Kalba tokia - jeigu rašomės dešimties metų kontraktą, gerai. Tuomet mes galime pastatyti specialių vamzdyną žaliai naftai priimti, kad netrukdytų mūsų šviesiųjų ar tamsiųjų naftos produktų eksportui, bet tai turėtų būti ilgalaikis projektas.

Uosto direkcija prognozuoja, kad šiemet gali būti pasiekta rekordinė 30 mln. tonų krovinių apyvarta. Kaip Jūs žadate tai pasiekti - ar tokį augimą lems ekonomikos atsigavimas?

Konteineriai ir ratinė technika - dėl to, kad atsigavo rinkos Vakarų Europoje, kitų krovinių didėjimas - dėl uosto gylio, krantinių sutvarkymo arba uosto kompanijų įdirbio ir gerų kontaktų su krovinių siuntėjais. Todėl vien ekonomikos atsigavimu negali vadinti. Be to, buvo sumažintos uosto rinkliavos.

Kokios planuojamos uosto pajamos šiemet?

Berods apie 140 mln. litų, bet gali būti didesnės.

Ar visas Klaipėdos uosto potencialas šiuo metu yra išnaudojimas?

Ne. Šiuo metu krauname 30 mln. tonų, galėtume krauti apie 45 mln. tonų.

Ar 2009 metais buvo mažinami darbuotojų atlyginimai?

Taip, kai aš atėjau, pradėjau mažinti. Iš esmės visiems nuo kelių procentų iki 20 procentų buvo sumažintas atlyginimas.

Ar Jūsų darbo užmokestis keitėsi?

Sumažėjo. Iki man ateinant darbo užmokestis su visais priedais buvo apie 13 tūkst. "į rankas". Kai pradėjau dirbti, gaunu 8 tūkstančius litų. Dabar Vyriausybė priėmė tvarką, kad priklausomai nuo veiklos rezultatų kas ketvirtį (darbo užmokestis - BNS) peržiūrimas. Kadangi pirmojo ketvirčio veiklos planus įvykdėme ir viršijome, tai padidėjo man apie 100 litų. Bet jeigu neįvykdysime, tai gali sumažėti iki 4 tūkstančių "į rankas".



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Į namus klaipėdiečiai vyksta per pievą
    Į namus klaipėdiečiai vyksta per pievą

    Uostamiesčio vairuotojų išmonė ne tik stebina kaimynus, bet ir užkrauna papildomo darbo kontrolieriams. Kai kurie klaipėdiečiai įsigudrino kelią namo kirsti per veją. ...

  • „Inolaborantų“ verslo idėjos pristatytos investuotojams
    „Inolaborantų“ verslo idėjos pristatytos investuotojams

    Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) organizuoto projekto „Inolaboratorija“ dalyviai drauge su mentoriais tobulintas verslo idėjas gruodžio 2 d. pristatė galimiems investuotojams. Į finalinį renginį pakviestų įmonių atstovai, sv...

  • Jono kalneliui – naujas veidas
    Jono kalneliui – naujas veidas

    Jono kalnelio laukia atgimimas. Kitais metais planuojama pradėti tvarkyti jo erdves. Jono kalnelio vaizdas turėtų visiškai pasikeisti. Numatyti įrengti ir keltuvą, kad neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais į šią erdvę būtų galima pa...

  • Bus vėl siekiama atgaivinti Šventosios uostą
    Bus vėl siekiama atgaivinti Šventosios uostą

    Naujoji "valstiečių" ir socialdemokratų valdžia ketina dar kartą bandyti atgaivinti Šventosios jūrų uostą. ...

  • Įamžins D. Zauniaus atminimą
    Įamžins D. Zauniaus atminimą

    Klaipėdoje bus pagerbtas tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius. Nusipelniusio diplomato vardu ketinama pavadinti gatvę šiaurinėje miesto dalyje. ...

    4
  •  Perėją perkėlė į pelkę
    Perėją perkėlė į pelkę

    Siekiant užtikrinti saugumą, Sausio 15-osios gatvėje į kitą vietą perkelta pėsčiųjų perėja. Aplinkiniai skundžiasi, kad naudotis ja sudėtinga, nes palijus susidaro didžiausia bala. ...

    8
  • Įteikė laiškus Kalėdų Seneliui
    Įteikė laiškus Kalėdų Seneliui

    Mažieji klaipėdiečiai savaitgalį turėjo galimybę savo laiškus, į kuriuos sudėjo visus norus ir viltis, įteikti pačiam Kalėdų Seneliui. Nusidriekė ilga vaikų eilė. ...

  • Iš uostamiesčio nesitraukia gripas
    Iš uostamiesčio nesitraukia gripas

    Klaipėdos miesto gyventojus ir toliau vargina šaltojo sezono ligos. Užfiksuota atvejų, kai gyventojams kovą su gripu tenka tęsti ir ligoninėje. Specialistų teigimu, sunku prognozuoti, kada nemaloni liga gali smogti smarkiau ar atsitraukti. ...

  • Klaipėdos rajone užregistruoti trynukai
    Klaipėdos rajone užregistruoti trynukai

    Pirmadienį Klaipėdos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje netrūko šypsenų – čia buvo registruojamas trynukų gimimas.  ...

    3
  • Žvejų rūmai sulauks remonto
    Žvejų rūmai sulauks remonto

    Kitais metais ketinama kiek atnaujinti Žvejų rūmus. Numatoma, kad už daugiau nei 200 tūkst. eurų bus suremontuota įstaigos pastate esanti didžioji salė. ...

    2
Daugiau straipsnių