Draudimo bendrovė: dažniausiai susižeidžia klaipėdiečiai

Didžiausia tikimybė nelaimingą atsitikimą patirti gyventojams gresia Klaipėdoje ir Marijampolėje, mažiausia – Kaune ir Vilniuje – tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ registruotų klientų žalų statistika.

Kaip teigia draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audriaus Pilčicas, per pirmus devynis šių metų mėnesius dažniausiai apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų žalą patyrė klaipėdiečiai ir marijampoliečiai. Tačiau, nors su sąlyginai nedidele tikimybe patirti nelaimingą atsitikimą susiduria vilniečiai, jų vidutiniškai patiriama žala, lyginant su kitais Lietuvos miestais, ženkliai didesnė.

„Vilniuje vidutinės žalos dydis draudime nuo nelaimingų atsitikimų šiemet sudarė apie 700 litų – ketvirtadaliu daugiau, lyginant su bendru šalies vidurkiu“, – teigia A. Pilčicas.

„ERGO Lietuva“ atstovas akcentuoja, kad vidutinė draudimo išmokos suma už patirtą žalą rodo, jog skirtinguose šalies regionuose gyventojai savo sveikatą vertina taip pat nevienodai.

„Draudimo išmoka, patyrus žalą dėl nelaimingo atsitikimo, priklauso nuo to, kokio dydžio draudimo sumą klientas buvo pasirinkęs. Vertinant vidutines draudimo išmokas skirtinguose regionuose aiškėja, kad didžiausia suma savo sveikatą vertina Vilniaus regiono gyventojai, mažiausia – alytiškiai“, – pastebi A. Pilčicas.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, jog nelaimingų atsitikimų draudime išmokos dažniausiai mokamos už įvairaus pobūdžio patirtas traumas.

„Dažniausiai nelaimės patiriamos dirbant buities, žemės ūkio darbus, taip pat laisvalaikiu sportuojant. Pastebime, jog laisvalaikiu sportuodami dažniausiai susižeidžia didžiųjų šalies miestų gyventojai, tuo tarpu iš mažesnių miestų gyventojai neišvengia nelaimių dirbdami“, – teigia A. Pilčicas.

Renkantis, kokia draudimo suma reikėtų apsidrausti nelaimės atveju, reikėtų atsižvelgti į savo nuolatinių pajamų dydį. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad iš pradžių klientai pasirenka minimalias draudimo sumas, tačiau, nutikus nelaimei, sutartį pratęsia jas ženkliai padidinami.

„Dėl patirto nelaimingo atsitikimo neretai tenka išeiti nedarbingumo atostogų, o tai neabejotinai reiškia sumažėjusias pajamas, taip pat neplanuotas išlaidas gydymui. Šiuo atveju draudimo paskirtis – finansinė pagalba, siekiant užsitikrinti stabilumą bei nepajusti finansinių nelaimės pasekmių “, – teigia A. Pilčicas. Draudimo bendrovės statistika atspindi, jog draudimu nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai draudžiasi 31-50 metų gyventojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vasarą važiuokime saugiai
    Vasarą važiuokime saugiai

    Jau daugybę metų šalyje viena opiausių problemų – didelis avaringumas. Eismo įvykių metu žūva, sužalojami žmonės bei suniokojamos transporto priemonės. Visiško eismo dalyvių atsakingumo kelyje vis dar nėra pasiekta. Tačiau ga...

  • Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų
    Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų

    Šiuo metu Vyriausybėje derinamos Vidaus vandens transporto kodekso pataisos, kurios Lietuvoje iš esmės pakeis požiūrį į vėju varomus laivus. ...

    2
  • Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške
    Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške

    Jūrų kapitonas Juozas Liepuonius kolegoms iš Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos jau perdavinėja linkėjimus iš karštų taškų Viduržemio jūroje ir Afrikos pakrantėje. ...

  • Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo
    Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo

    Kylančios kuro kainos pradėjo koreguoti ir Baltijos jūros keltų kompanijų pajamų ir pelno rodiklius. ...

    2
  • Upė parodė savo jėgą
    Upė parodė savo jėgą

    Savaitgalį įsmukusi Danės krantinė atvėrė nepamatuotas žmogaus ambicijas. Sovietmečiu upę iš abiejų krantų susiaurinus 4–6 metrus, nepaskaičiuota, kad ilgainiui jos srovė silpniausioje vietoje vis tiek pralauš krantinę. Taip i...

    3
  • V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai
    V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

    7
  • Naftininkų ginče – laikina atomazga
    Naftininkų ginče – laikina atomazga

    Pati šiauriausia uosto dalis yra tarsi karštas taškas, nes tarp bendrovių „Klaipėdos nafta“ ir Krovinių terminalas daugelį metų rusena ginčai. Į juos įtrauktas net dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. ...

  • Malkų įlankoje – rimtų pertvarkų pradžia
    Malkų įlankoje – rimtų pertvarkų pradžia

    Krovos verslo sąlygų gerinimas Malkų įlankoje apims ir Klaipėdos konteinerių terminalo pirso pertvarkymą. ...

  • Dėl elektromobilių įkrovimo – diskusija
    Dėl elektromobilių įkrovimo – diskusija

    Elektromobilius Klaipėdoje bus galima įkrauti nemokamai. Tokiam siūlymui pritarę uostamiesčio politikai nuogąstavo, kad, norint pasinaudoti miestui priklausančiomis stotelėmis, reikės turėti savivaldybės išduotą kortelę. Tai esą bus nepato...

    3
  • Amatininkus atleido nuo rinkliavos
    Amatininkus atleido nuo rinkliavos

    Kruizinius laivus pasitiksiantiems bei Joninių ir tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio "Lauksnos" mugėse prekiausiantiems amatininkams neteks mokėti vietinės rinkliavos. Viliamasi, kad tai padės į miestą pakviesti geriausius...

Daugiau straipsnių