Draudimo bendrovė: dažniausiai susižeidžia klaipėdiečiai

Didžiausia tikimybė nelaimingą atsitikimą patirti gyventojams gresia Klaipėdoje ir Marijampolėje, mažiausia – Kaune ir Vilniuje – tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ registruotų klientų žalų statistika.

Kaip teigia draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audriaus Pilčicas, per pirmus devynis šių metų mėnesius dažniausiai apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų žalą patyrė klaipėdiečiai ir marijampoliečiai. Tačiau, nors su sąlyginai nedidele tikimybe patirti nelaimingą atsitikimą susiduria vilniečiai, jų vidutiniškai patiriama žala, lyginant su kitais Lietuvos miestais, ženkliai didesnė.

„Vilniuje vidutinės žalos dydis draudime nuo nelaimingų atsitikimų šiemet sudarė apie 700 litų – ketvirtadaliu daugiau, lyginant su bendru šalies vidurkiu“, – teigia A. Pilčicas.

„ERGO Lietuva“ atstovas akcentuoja, kad vidutinė draudimo išmokos suma už patirtą žalą rodo, jog skirtinguose šalies regionuose gyventojai savo sveikatą vertina taip pat nevienodai.

„Draudimo išmoka, patyrus žalą dėl nelaimingo atsitikimo, priklauso nuo to, kokio dydžio draudimo sumą klientas buvo pasirinkęs. Vertinant vidutines draudimo išmokas skirtinguose regionuose aiškėja, kad didžiausia suma savo sveikatą vertina Vilniaus regiono gyventojai, mažiausia – alytiškiai“, – pastebi A. Pilčicas.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, jog nelaimingų atsitikimų draudime išmokos dažniausiai mokamos už įvairaus pobūdžio patirtas traumas.

„Dažniausiai nelaimės patiriamos dirbant buities, žemės ūkio darbus, taip pat laisvalaikiu sportuojant. Pastebime, jog laisvalaikiu sportuodami dažniausiai susižeidžia didžiųjų šalies miestų gyventojai, tuo tarpu iš mažesnių miestų gyventojai neišvengia nelaimių dirbdami“, – teigia A. Pilčicas.

Renkantis, kokia draudimo suma reikėtų apsidrausti nelaimės atveju, reikėtų atsižvelgti į savo nuolatinių pajamų dydį. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad iš pradžių klientai pasirenka minimalias draudimo sumas, tačiau, nutikus nelaimei, sutartį pratęsia jas ženkliai padidinami.

„Dėl patirto nelaimingo atsitikimo neretai tenka išeiti nedarbingumo atostogų, o tai neabejotinai reiškia sumažėjusias pajamas, taip pat neplanuotas išlaidas gydymui. Šiuo atveju draudimo paskirtis – finansinė pagalba, siekiant užsitikrinti stabilumą bei nepajusti finansinių nelaimės pasekmių “, – teigia A. Pilčicas. Draudimo bendrovės statistika atspindi, jog draudimu nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai draudžiasi 31-50 metų gyventojai.