Briuselio atstovams Klaipėda įtarimų nesukėlė

Tyrimą dėl elektroninio bilieto įgyvendinimo Kaune ir Vilniuje projekto pradėjusi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba vakar lankėsi šiuose miestuose. Klaipėda įtarimų Briuselio atstovams nesukėlė.

Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atstovai iš pradžių žadėjo lankytis ir uostamiestyje, bet vėliau planus pakeitė.

„Vilniečiai prašė, kad atsakytume į keletą klausimų, kas veikia ir kas neveikia. Tą padarėme. Žiūrėsime, kokios bus tarnybos išvados“, - tvirtino vadovas.

G.Neniškis neslėpė, jog bendras trijų miestų projektas „Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas“ nepateisino lūkesčių.

„Yra daug problemų, daug broko, bet viskas tvarkoma. Visi vargsta dėl to projekto. Teigiama, kad problemos kyla, nes visa sistema nebuvo pirkta iš karto. Visas problemas buvome surašę, priduodant sistemą komisijai. Nieko neslėpėme“, - dėstė įstaigos direktorius.

G.Neniškio manymu, didžiausia problema - pigiausios technikos pirkimas. Ryga įsigijo ženkliai brangesnę sistemą - elektroninis bilietas įrengtas po pusantrų metų ir problemų nekilo.

Direktorius pabrėžė, jog tikrai nėra taip, kad neveiktų visa sistema. Veikia mėnesinis elektroninis bilietas, kortelę galima papildyti ir kartiniais bilietais, bet tik 70-80 proc. autobusų veikia jo nuskaitymo įranga, švieslentės rodo 90 proc. autobusų maršrutų.

Teikiamos ir papildomos paslaugos. Elektroninis bilietas naudojimas kaip mėnesinis abonementas susimokėti už automobilių stovėjimą miesto centre.

Problemų miesto autobusuose kyla ir dėl įgarsinimo. G.Neniškis teigė, kad tokios problemos kyla dėl programavimo darbus atliekančių slovakų kaltės.

„Prašome jų vieno, o daro kitą. Iš pradžių jie padarė, kad tiek stotelės pavadinimas, tiek maršrutas būtų sakomi autobusų viduje. Paprašėme pakeisti. Dabar išoriniai garsiakalbiai sako sustojimą, o vidiniai - autobuso numerį. Tikimės, jog trečia versija bus tinkama. Sustojimo pavadinimas bus sakomas - autobuso viduje, o maršruto numeris - išorėje“, - vylėsi G.Neniškis.

Šio projekto sistemų diegimo darbai prasidėjo 2006 metais. Iš viso visi trys miestai sulaukė beveik 20 mln. litų ES paramos. Klaipėdai skirta 2,7 mln. litų.