Baltijos jūroje sužvejojama triskart daugiau lašišų nei galima

Baltijos jūroje be grėsmės populiacijai galima sugauti 70 tūkst. lašišų,– rekomenduoja mokslininkai. Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę regiono šalims leido 2013 m. Baltijoje sugauti 124 tūkst. lašišų. Dar apie 70 tūkst. lašišų sugaunama nelegaliai. Tris kartus mokslininkų rekomendacijas viršijantis žvejybos mastas – didžiausia grėsmė Baltijos lašišų populiacijos išlikimui.

Siekiant išsaugoti Baltijos lašišų populiaciją, taikoma daug nacionalinių ir tarptautinių priemonių, tačiau jų poveikis trumpalaikis, kol skirstant žvejybos kvotas neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas. Spalio 22-23 d. Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba (EU Agriculture and Fisheries Council) patvirtino žvejybos kvotas, kuriose numatyta, kad 2013 m. Baltijos jūroje leidžiama sugauti 124 tūkst. lašišų. Tai 11 proc. mažiau nei leista sugauti šiemet (2012 m. bendras metinis laimikis gali būti iki 138 tūkst. lašišų), tačiau dvigubai daugiau nei rekomenduoja mokslininkai.

Apie ištekliaus vertingumą byloja vien tai, kad kvotos lašišų žvejybai skirstomos ne tonomis, o žuvų skaičiumi. Tarptautinė jūrų tyrimų taryba (International Council for the Exploration of the Sea – ICES) 2012 m. gegužės mėn., išanalizavusi Baltijos lašišų populiacijos situaciją, rekomendavo, kad nekeliant grėsmės populiacijai visame regione 2013 m. galima sugauti 70 tūkst. lašišų. Tokį patį kiekį mokslininkai buvo rekomendavę sugauti ir šiemet, tačiau jų nuomonės nepaisoma.

Didžiausia žvejybos kvota visuomet būdavo skiriama Suomijai – 2012 m. buvo leista sugauti 45,5 tūkst. lašišų. Tačiau svarstant 2013 m. kvotas Suomija kreipėsi į kitas regiono šalis ragindama sumažinti sužvejojamų lašišų kiekį. Atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas ir suprasdama, kad jų nepaisymas kelia grėsmę Baltijos lašišų išlikimui, Suomija sutiko, kad kvota šiai šaliai būtų sumažinta iki 28 tūkst. lašišų. Tačiau Suomijos pavyzdžiu nepasekė nė viena kita Baltijos jūros regiono šalis, o esminis derybų objektas buvo kuo didesnės kvotos.

2013 m. Baltijos jūroje leidžiama sugauti 124 tūkst. lašišų. Tai 11 proc. mažiau nei leista sugauti šiemet (2012 m. bendras metinis laimikis gali būti iki 138 tūkst. lašišų), tačiau dvigubai daugiau nei rekomenduoja mokslininkai.

Lietuvai leidžiama sugauti mažiausiai lašišų iš visų regiono šalių: 2012 m. leista sugauti 1899 lašišų, kvota 2013 m. sumažinta iki 1685, tačiau derybose dėl kvotų mes taip pat turime galimybę atkreipti kitų regiono šalių dėmesį į šią problemą. „Skirstant kvotas labai svarbus kiekvienos šalies balsas, todėl paremdami Suomijos iniciatyvą ir skatindami kitas regiono šalis atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas, atkreiptume dėmesį į problemą ir ateityje galėtume tikėtis pokyčių skirstant lašišų ir kitų verslinių žuvų žvejybos kvotas. Lietuvai tenkanti lašišų kvota ir taip nedidelė, todėl didelių nuostolių mes nepatirtume, priešingai – mums būtų naudinga paremti šią iniciatyvą, nes išaugus lašišų populiacijai galėtume džiaugtis gausesniu laimikiu ne tik jūroje, bet ir vidaus vandenyse", – įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Didelę grėsmę populiacijos išlikimui kelia ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Skaičiuojama, kad nelegaliai Baltijoje sugaunama dar apie 70 tūkst. lašišų kasmet. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali, tačiau niekas negali įvardinti koks yra nelegalios žvejybos mastas. Grėsmę kelia ne tik brakonieriai ir be licencijų žvejojantys žvejai, tačiau ir tie, kurie su viena licencija sugauna daug lašišų. Nelegalus laimikis slepiamas, todėl nepavyksta suskaičiuoti, kiek tiksliai lašišų pagaunama, nežinome tikslios populiacijos būklės. „Lašišų populiacijos atkūrimui skiriama daug lėšų, tačiau kyla klausimas, ar tai efektyvu, kai nesugebame užtikrinti efektyvaus populiacijos išteklių valdymo – Europos Sąjungos ir vietiniu lygiu. Kad būtų efektyviau valdomi ištekliai ir mažinama neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, reikalinga griežtesnė kontrolė“, – įsitikinęs Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Baltijos lašiša yra atlantinės lašišos porūšis, šių žuvų populiacija skiriama į dvi teritorijas: pagrindinio Baltijos jūros baseino bei Botnijos ir Suomijos įlankų. Šių migruojančių žuvų išlikimui labai reikšmingos aplinkos sąlygos upėse, iš kurių jos yra kilusios ir grįžta neršti. Lietuvoje daug kelių į nerštavietes užkirsta pastačius Kauno hidroelektrinę bei smulkesnes užtvankas. Lašišos ir kitos migruojančios žuvys gelbėjamos greta užtvankų įrengiant žuvitakius ­– Lietuvoje per paskutinius 20 m. įrengta 14 žuvitakių, tačiau dar dvigubai daugiau užtvankų trukdo žuvų migracijai.

Nors Lietuvoje lašišų populiacijos būklė pagerėjo ir ši rūšis išbraukta iš Raudonosios knygos, Baltijos lašišų populiacijos išlikimas tebėra pavojuje. Rugsėjo pabaigoje Lietuvą apskriejo žinia, kad Šventosios upės žiotyse prie Jonavos sugauta milžiniška – 136 cm ilgio ir 25,6 kg – lašiša. Jei ir toliau regione žvejosime triskart daugiau lašišų nei galime pagal populiacijos būklę ir nepažabosime nelegalios žvejybos, tokius įspūdingus laimikius galime pamiršti.


Šiame straipsnyje: lašišažvejybažuvys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pajūryje – rinkliavos už automobilių stovėjimą sezonas
    Pajūryje – rinkliavos už automobilių stovėjimą sezonas

    Pramogautojai ilgąjį savaitgalį turėtų nepamiršti apie rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste pokyčius. Nuo gegužės 1-osios mokėti už stovėjimą reikia paplūdimių prieigose, Smiltynėje. Ilgiau nei šaltuoju metų laiku mokest...

  • Po tvano – draudikų verdiktas
    Po tvano – draudikų verdiktas

    Viena didžiausių daugiabučių namų gyventojų bėdų – trūkęs vamzdis ir užlietas žemiau esantis butas – užgriuvo ir 85-erių klaipėdietę. Sužinojusi, kad iš jos reikalaujama dagiau nei pusantro tūkstančio eurų nuostoliams atl...

  • Seniūnaičių rinkimai – finišo tiesiojoje
    Seniūnaičių rinkimai – finišo tiesiojoje

    Klaipėdoje vykstantys seniūnaičių rinkimai dalyje seniūnaitijų jau pasiekė finišo tiesiąją. Šios savaitės pabaigoje finišuos gyventojų apklausos dėl seniūnaičių rinkimų, o patys rinkimai baigsis gegužės 5 d. Nors laiko da...

    1
  • Smiltynė jau turi seniūnaitę
    Smiltynė jau turi seniūnaitę

    Šiemet įkurta Smiltynės seniūnaitija išrinko savo seniūnaitę. Ja tapo prof. dr. Inga Dailidienė. Į pirmuosius rinkimus Smiltynės bendruomenės nariai rinkosi aktyviai. ...

  • Kretingos rajone vyks karių pratybos
    Kretingos rajone vyks karių pratybos

    Šį savaitgalį Kretingos rajone bus galima išgirsti aidint šūvius bei stebėti veikiančius karius – čia bus vykdomos 306 lengvosios pėstininkų kuopos lauko taktikos pratybos. ...

    7
  • Ilgąjį savaitgalį Neringa kviečia į Žiobrinių šventę <span style=color:red;>(programa)</span>
    Ilgąjį savaitgalį Neringa kviečia į Žiobrinių šventę (programa)

    Paskutinėmis balandžio dienomis turiningai praleisti savaitgalį neringiškiai kviečia į Nidą, kur vyks šimtametes tradicijas menanti „Žiobrinių“ šventė. Šios šventės laikas pasirinktas neatsitiktinai &nda...

    1
  • Merai tarėsi dėl finansavimo švietimui
    Merai tarėsi dėl finansavimo švietimui

    Klaipėdos regiono savivaldybėse bus didinamas mokyklų tinklo efektyvumas ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo prieinamumas. Šiomis dienomis susitikę regiono savivaldybių merai sutarė, kaip būtų galima skirstyti lėšas siekia...

  • Ekspertai: Baltijos jūrai gresia užterštumas medikamentais
    Ekspertai: Baltijos jūrai gresia užterštumas medikamentais

    Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) atkreipė dėmesį į šio vandens telkinio užterštumą farmaciniais preparatais, antradienį žurnalistams sakė komisijos sekretorius Dmitrijus Frankas Kameneckis. ...

    1
  • Uoste – planų rengimo ir statybų metas
    Uoste – planų rengimo ir statybų metas

    Jau kurį laiką svarbiausia Klaipėdos uosto tema yra jo ateities vizijos dėliojamos jo Bendrajame plane, bet paraleliai vyksta ir daugybė kitų uosto rekonstrukcijos darbų. ...

    1
  • Policija kviečia žymėti dviračius
    Policija kviečia žymėti dviračius

    Atšilus orams į gatves išrieda vis daugiau dviratininkų, padidėja ir dviračių vagysčių skaičius. Pareigūnai ragina gyventojus imtis visų įmanomų priemonių šioms transporto priemonėms apsaugoti. ...

    4
Daugiau straipsnių