Baltijoje jau pasirodė ruonių jaunikliai

Pirmasis šių metų vados ruoniukas buvo pastebėtas praeitą savaitę plaukiojantis Smiltynėje, ties molu.

Pilkųjų Baltijos ruonių patelės vaikuojasi vasario pabaigoje - kovo pradžioje ant ledo lyčių. Jaunikliai per tris savaites, maitindamiesi motinos pienu, patrigubėja ir, užaugę veik iki 50 kilogramų, atsiskiria nuo patelių, mokindamiesi prasimaitinti patys.

Tai toks šiųmetinukas ir atklydo į Lietuvos pakrantę iš Rygos, Suomių ar Botnijos įlankų, kur gyvena didžiausios Pilkųjų Baltijos ruonių kolonijos. Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, tačiau į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.

Laimei, šis muziejaus darbuotojų pastebėtas ruoniukas yra sveikas ir guvus. Tačiau kiekvienais metais Lietuvos pakrantėje randami nusilpę, žvejų tinklų ar laukinių gyvūnų sužaloti gyvūnėliai, kurie gydymui ir reabilitacijai dažniausiai patenka į Jūrų muziejų. Vieno laukinio ruonio reabilitacija muziejui kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Pernai pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė tam lėšų - 10 tūkstančių litų. Tačiau gyvūnai gydomi tam nepritaikytose patalpose - muziejaus administracijos pastate, viename iš kabinetų, kuriame specialiai įrengtos dvi vonios.

Pernai taip buvo išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išgydyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas - padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, specialistai ne tik gydo ruonius, bet ir veda mokslinę jų apskaitą Baltijos jūroje.

„Jei pastebėjote ruonius. Labai prašome pranešti apie tai muziejui. Mus domina, kur matėte gyvūną, kokio jis dydžio ir ką veikė. Net telefonu padarytos nuotraukos suteiktų vertingos informacijos apie gyvūną. Rašykite man  a.grusas@muziejus.lt arba skambinkite muziejaus telefonu 8 698 37299“, - sakė Arūnas Grušas,

Biologas sako, kad jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į priėjusius prie jo žmones, tai reiškia, kad jis yra nusilpęs. Tokiu atveju patariama nevaryti ruonio atgal į vandenį, nešerti, neliesti, apsaugoti nuo šunų ir per daug smalsių žmonių ir nedelsiant informuoti visą parą dirbančią bendrovę „Aumura”. Taip pat prašome paskambinti ir Lietuvos jūrų muziejui darbo valandomis. Ruoniukui būtų saugiau, jeigu jūs sulauktumėte, kol atvyks šių organizacijų specialistai. Radus kritusį ruonį irgi prašome informuoti Jūrų muziejų ir „Aumurą“.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos autobusų vairuotojams – mokymai
    Klaipėdos autobusų vairuotojams – mokymai

    Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kartu su „Klaipėdos keleiviniu transportu“ organizavo teorinius ir praktinius mokymus autobusų vairuotojams temomis ,,Streso ir konfliktų valdymas“, „Specialiųjų keleivių grupių (mam...

  • Miesto centre duris atvers naujas tualetas
    Miesto centre duris atvers naujas tualetas

    Šią savaitę Klaipėdoje turėtų pradėti veikti naujas, išskirtinės išvaizdos viešasis tualetas. Numatoma, kad šiemet miesto centre atsiras ir antras toks objektas. ...

    6
  • Hidrauliniai bandymai – ir pietinėje miesto dalyje
    Hidrauliniai bandymai – ir pietinėje miesto dalyje

    Klaipėdos pietinėje pusėje – nuo Kauno gatvės iki Jūrininkų prospekto – įsikūrusiems centralizuoto šildymo vartotojams kelias dienas teks verstis be karšto vandens. Birželio 5–9 d. numatomi šilumos tinklų hidrau...

  • Vasarą važiuokime saugiai
    Vasarą važiuokime saugiai

    Jau daugybę metų šalyje viena opiausių problemų – didelis avaringumas. Eismo įvykių metu žūva, sužalojami žmonės bei suniokojamos transporto priemonės. Visiško eismo dalyvių atsakingumo kelyje vis dar nėra pasiekta. Tačiau ga...

  • Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų
    Buriuotojų sąjunga nebetikrins jachtų

    Šiuo metu Vyriausybėje derinamos Vidaus vandens transporto kodekso pataisos, kurios Lietuvoje iš esmės pakeis požiūrį į vėju varomus laivus. ...

    2
  • Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške
    Klaipėdietis kapitonas – vėl karštame taške

    Jūrų kapitonas Juozas Liepuonius kolegoms iš Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos jau perdavinėja linkėjimus iš karštų taškų Viduržemio jūroje ir Afrikos pakrantėje. ...

  • Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo
    Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo

    Kylančios kuro kainos pradėjo koreguoti ir Baltijos jūros keltų kompanijų pajamų ir pelno rodiklius. ...

    3
  • Upė parodė savo jėgą
    Upė parodė savo jėgą

    Savaitgalį įsmukusi Danės krantinė atvėrė nepamatuotas žmogaus ambicijas. Sovietmečiu upę iš abiejų krantų susiaurinus 4–6 metrus, nepaskaičiuota, kad ilgainiui jos srovė silpniausioje vietoje vis tiek pralauš krantinę. Taip i...

    10
  • V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai
    V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

    11
  • Naftininkų ginče – laikina atomazga
    Naftininkų ginče – laikina atomazga

    Pati šiauriausia uosto dalis yra tarsi karštas taškas, nes tarp bendrovių „Klaipėdos nafta“ ir Krovinių terminalas daugelį metų rusena ginčai. Į juos įtrauktas net dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. ...

Daugiau straipsnių