A.Žigaitytė: taip ir nesupratau, kodėl mane veja

Šiandien – paskutinė diena, kai dar buvo galima apskųsti Kultūros ministerijos konkurso rezultatus dėl Klaipėdos muzikinio teatro vadovo posto.

Pristatė konkursinę strategiją

Bet ketverius metus teatrui vadovavusi ir konkursą kitai kadencijai pralaimėjusi kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė to nepadarė.

Vietoj to ji teatro administracijai ir uostamiesčio kultūros žurnalistams trečiadienį viename iš Klaipėdos restoranų surengė atsisveikinimo pietus.

Jų metu buvusi teatro vadovė pristatė savąją teatro artimiausių penkerių metų veiklos strategiją, kuri nelaimėjo konkurso, ir pasidalijo mintimis apie darbo metus Klaipėdoje.

„Šįkart konkursui parašiau ne visai standartinę strategiją – joje daug beletristikos, istorinių ekskursų, palyginimų, koks Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras buvo vakar, koks jis yra šiandien ir koks gali būti rytoj“, – pakomentavo autorė.

A.Žigaitytė atkreipė dėmesį, kad iš penkerių darbo metų teatre vieneri iškrito, kai ji buvo pašalinta iš pareigų. Kaip tyčia per patį kadencijos vidurį. Paskui per teismą ji sugrįžo į darbą. Savo strategijoje Kultūros ministerijai ji priminė šį faktą paantrašte: 2+2=5.

Atėjusiems į atsisveikinimo pietus A.Žigaitytė įteikė po šios strategijos kopiją, kompaktinę plokštelę su Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos ir jos vyro Alfredo Nigro viešnagės Klaipėdos muzikiniame teatre akimirkomis bei žurnalą „Muzikos barai“, kurio redakcinei tarybai ji vadovauja.

Penkerių metų mažai

„Linkiu, kad visiems tie ketveri mano darbo metai Klaipėdoje įsimintų kaip gražus, įdomus gyvenimo tarpsnis. Bent jau man jis buvo toks. Man su jumis buvo labai gera“, – pakeldama taurę vyno tvirtino buvusi teatro vadovė, kurios veiklą uostamiestyje supo nesibaigiantys skandalai, teismų procesai ir pavaldinių protestų audros. Mėgstanti simboliką ir alegorijas menininkė juokavo, kad ne be reikalo jos vardas – toks.

„Per tuos metus taip ir nesupratau, kodėl mane iš čia veja. Svajonė prisidėti prie naujo teatro statybos yra neįkainojama. Štai motyvacija, kuri mane čia laikė, dėl kurios vėl dalyvavau konkurse“, – prisipažino A.Žigaitytė.

Jai atrodo, kad penkeri metai teatro vadovo kadencijai yra per mažai, dvejų prireikė vien tam, kad pajustų „vadovavimo skonį“, o dešimtmetis būtų „saldus minimumas“. „To linkiu naujam vadovui. Man amžius jau to neleistų“, – sakė ji.

A.Žigaitytė neslėpė, kad labai norėjo Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovauti dar penkmetį, nes kol kas užtenka žinių, jėgų ir patirties, pagaliau suformavo stiprią administracijos komandą. Ji tikisi, kad naujasis teatro vadovas irgi įvertins tuos žmones.

O buvusi teatro vadovė vis dėlto nesusilaikė nuo replikų savo konkurentams konkurse. Jį laimėjusį režisierių Ramūną Kaubrį pavadino „solidžiai ramiu“, apeliuodama į vardą ir sugretindama su savuoju... O kitą konkurso dalyvę – teatro redaktorę Nijolę Jačėnienę apkaltino penkerius metus rašiusią skundus, kūrusią strategiją, kad galėtų pretenduoti į vadovo kėdę.

Savo projektus atsiims

„Nebuvo lengva. Kai pirmąsyk atvažiavau čia dirbti, visi sakė, kad nuo Nacionalinio operos ir baleto teatro Vilniuje Klaipėdos muzikinis atsilieka trimis keturiais dešimtmečiais. Šiame teatre radau tik kelis kompiuterius, nebuvo elektroninės bilietų platinimo sistemos. Šiandien palieku teatrą jau gerokai aukštesnėje pakopoje. O Vilnių jis pasivys, kai turės naują pastatą. Tokiame, kaip dabar, dirbti negalima. Todėl prašau palaikyti naujo teatro statybos idėją. Šis regionas privalo turėti operos teatrą – akcentą, piramidės viršūnę, centrą, į kurį būtų galima eiti“, – įsitikinusi A.Žigaitytė.

Bet ji teigė teatro vadovo konkursui pateiktoje savo veiklos strategijoje artimiausiems penkeriems metams akcentavusi ne naujo teatro statybą, o veiklos – stipraus, visaverčio B kategorijos operos teatro Klaipėdoje – viziją. Ji, anot A.Žigaitytės, galėjo tapti kūnu teatrui statant spektaklius koprodukcijos principu, įgyvendinant edukacinį „Operos akademijos“ ir tarptautinio bendradarbiavimo „Tramplin“ bei „Scena ant vandens“ (Klaipėdos Jono kalnelyje) projektus.

„Man idėjų negaila, kad tik vyktų procesas“, – kalbėjo A.Žigaitytė, vis dėlto pastaruosius du tarptautinių mokymų projektus dabar ketinanti atsiimti iš INTEREGO konkurso ir pabandyti įgyvendinti kitur. „Tai intelektualinė nuosavybė“, – mano ji.

„Galintiems“ ir „negalintiems“

A.Žigaitytės nuomone, Klaipėdos muzikinio teatro trupė „labai marga: galintys ir didžioji dalis – negalintys konkuruoti su kitų teatrų artistais“.

„Negalintiems“ ir buvo numatytas jos sumanytas „Operos akademijos“ projektas – kasmet po premjerą vaikams, pigūs bilietai... Ir kasmet – po leidinį mažiesiems „Stebuklingas teatro pasaulis“. Pasak A.Žigaitytės, tai būtų buvęs projektas, sistemingai ugdantis Klaipėdos ir regiono publiką. Norėta jį pradėti jau šį rudenį, bet Švietimo ir mokslo ministerijos konkurse šis projektas negavo paramos.

„Galintiems“, arba stipresnei trupės daliai, buvo surašytas „Tramplin“ projektas. Jį įgyvendinant turėjo būti dirbama su rusų muzikos žvaigždėmis, jos vestų meistriškumo kursus, su Kaliningrado filharmonija planuotos bendros edukacinės koncertinės programos, N.Rimskio-Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ pastatymas Klaipėdos muzikiniame teatre. „Tramplin“ projektas, A.Žigaitytės žodžiais, – trupei ugdyti, augti, eiti į priekį.

Trečiasis – „Scenos ant vandens“ – projektas, anot A.Žigaitytės, galėjo virsti visą vasarą po atviru dangumi veikiančiu teatru Klaipėdos Jono kalnelyje – su lazeriniu apšvietimu, skambančiais fontanais, suoleliais publikai... Šioje scenoje savo spektaklius būtų rodę  Klaipėdos ir Kaliningrado muzikiniai teatrai, tarp projekto partnerių buvo ir Bialystoko operos teatras.

„Ši scena turėjo būti ir džiazui, ir folklorui, vaikams ir suaugusiesiems, visam regionui – Telšiams, Tauragei, ne tik Klaipėdai“, – kalbėjo A.Žigaitytė apie savo projektus, kurių sąmatos siekia nuo maždaug 3,5 mln. litų iki 3 mln. eurų.

Toks apetitas ne be pagrindo. Pernai Klaipėdos muzikinio teatro ir partnerių vardu pateiktas projektas „Teatro darbuotojų kvalifikacijos, žinių bei gebėjimų tobulinimas“ ES konkurse laimėjo 1,84 mln. litų, kuriuos reikia įsisavinti iki 2011 m. liepos pabaigos.

Pašalino iš muzikų parado

Pastaruoju metu susilaukusi kritikos dėl ES lėšomis remiamų teatro darbuotojų mokymų, jų iniciatorė A.Žigaitytė tvirtino tai esą „tamsuolių darbas“, „nesąmonių eskalavimas“, žmonės nesupranta, kas yra kvalifikacijos kėlimas, kad jo formos teatre gali būti pačios įvairiausios.

„Kaip paaiškėjo iš profsąjungos iniciatyva teatro darbuotojų užpildytų anketų, jiems tie mokymai tebuvo stresas. Nusprendžiau nerizikuoti. Jei mano strategija nepriimtina, išbraukėme Klaipėdos muzikinio teatro pasirodymą šį šeštadienį Vilniuje vyksiančiame „Didžiajame muzikų parade“, – pranešė šio renginio meno vadovė A.Žigaitytė.

Jos žodžiais, į Nacionalinėje filharmonijoje 14-tąsyk rengiamą 10 valandų koncertinį maratoną šiemet klaipėdiečiai turėjo atvežti R.Wagnerio kūrinių koncertą. „Norėjosi Filharmonijoje parodyti Klaipėdos muzikinio teatro orkestrą ir pradžiuginti visus retai pas mus skambančia šio kompozitoriaus muzika. Tai būtų buvusi viena valanda pačioje parado kulminacijoje“, – aiškino jo organizatorė.

Ar tai tikroji priežastis, kodėl Klaipėdos muzikinio teatro nebus šiemečiame muzikų parade, privertė suabejoti žinia, kad pastarosiomis dienomis šį teatrą trenkęs durimis paliko jau nebe pirmas iš jo mokytojų latvis dirigentas Normundas Vaicis. Teatre kalbama, kad tiesiog nebėra kam diriguoti orkestrui. Ar ne dėl tos pačios priežasties jubiliejinis solistės Valerijos Balsytės ir jos draugų koncertas, planuotas šį penktadienį, taip pat neįvyks? Nei atšauktas, nei nukeltas. Jo paprasčiausiai nebebus.

Prieš akis – plačios erdvės

Po „Didžiojo muzikų parado“, kitą savaitę A.Žigaitytė vėl praleis Klaipėdoje – ji yra tuo metu vyksiančio Muzikinio teatro festivalio „Opera.lt“ meno vadovė. Pirmadienį šio festivalio kino ekrane bus parodyta jos opera „Mažvydas“, nuo kurios pastatymo 1988-aisiais Klaipėdos muzikinis teatras pradėjo rašyti savo istoriją.

Vėliau kompozitorė sakė grįšianti į Vilnių ir pasinersianti į Lietuvos muzikų sąjungos veiklą, kuriai ėmėsi vadovauti šiąvasar. Anot jos, prieš akis – plačios kūrybinės erdvės.

Ji taip pat ketina užbaigti naują operą „Lizdeika“. „Tai mitologinė opera pagal Vilniaus legendą“, – prasitarė autorė. A.Žigaitytė tikisi, kad, kaip ir ankstesnes jos operas, ir naująją pastatyti imsis Klaipėdos muzikinis teatras.

O kol šios valstybinės kultūros įstaigos vairą artimiausiems penkeriems metams perims R.Kaubrys, nuo ketvirtadienio Klaipėdos muzikinio teatro vadovo pareigas laikinai eis jo pavaduotoja Inga Gelžinytė.