Atliekų rūšiavimo naujovė – Neringos gyventojams

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) Neringos gyventojams ruošiasi pasiūlyti naujovę - nemokamai išdalinti konteinerius, kuriuose bus galima kompostuoti biodegraduojamas atliekas. Gavę specialų konteinerį, neringiškiai jame galės kaupti kai kurias virtuvės bei sodo atliekas ir taip mažinti atliekų tvarkymo kaštus.

„Vasarą Neringoje biodegraduojamos atliekos bendrame atliekų sraute sudaro iki 46 proc., žiemą - iki 10 proc. Dabar šios atliekos vežamos į bendrą buitinių atliekų sąvartyną, o juk būtų galima jas rūšiuoti, kompostuoti ir panaudoti pačioje Neringos teritorijoje", - sakė projektą inicijavusios bendrovės KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.

Pasak projekto sumanytojų, naudojimasis biokonteineriais Neringoje turėtų dvigubą naudą: sumažėtų į sąvartyną išvežamų atliekų kiekis, o gyventojų konteineriuose susidaręs kompostas praverstų tvarkant želdinius, sodus ir namų aplinką, nes smėlėta pamario žemė nėra derlinga.

Europoje įprasta gyventojų biodegraduojamas atliekas surinkti ir kompostuoti į konteinerius, kurie būna nuo 200 iki 1400 litrų talpos. Į juos galima mesti beveik visas organines atliekas, atsirandančias virtuvėje ar sode. Kompostui tinka žolė, lapai, smulkinti kiaušinių lukštai, kavos, arbatos tirščiai, vaisių, daržovių likučiai, daržo atliekos, susmulkinta mediena. Į biokonteinerius negalima mesti mėsos atliekų, kaulų, citrusinių vaisių, bananų žievelių, spalvotų laikraščių, pelenų. Atliekos konteineriuose per 5-6 mėnesius virsta kompostu - puikia trąša dirvožemiui pagerinti.

Pasak KRATC vadybininko Dariaus Jasaičio, šiuo metu būtų galima Neringos gyventojams prie namų pastatyti apie 80 biokonteinerių. „Konteinerius gyventojams planuojame pastatyti nemokamai. Taip pat Neringoje, buvusio sąvartyno vietoje, numatoma įrengti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę. Tada bus galima kaupti kompostą bendroms reikmėms, pavyzdžiui, gyvenviečių želdinių tvarkymui",- teigė D. Jasaitis.

Šiuo metu KRATC atlieka naujovės įdiegimo planavimo darbus, o eksperimentą ketinama pradėti 2009 metais. „Ženklaus ekonominio efekto nesitikime. Tačiau sumažėjus bendram atliekų kiekiui, jų išvežimo paslaugos ateityje Neringoje bent jau brangtų mažiau. Taip gyventojai būtų ekonomiškai skatinami rūšiuoti atliekas, šiuo atveju - žaliąsias. Jei eksperimentas pasiteisintų, analogišką sistemą būtų galima pritaikyti ir kitų savivaldybių teritorijose", - sakė visos Klaipėdos apskrities atliekų tvarkymą koordinuojančios bendrovės vadovas Šarūnas Reikalas.

Vykdydama atliekų sektoriaus reformą, Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai mažinti biodegraduojamų atliekų kiekį bendroje į sąvartyną išgabenamų atliekų sudėtyje.


Šiame straipsnyje: biokonteineriaiNeringaKRATC

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių