A.Sekmokas: dujų terminalo preliminari vieta - Kiaulės nugara

Suskystintų gamtinių dujų terminalo vieta Klaipėdos uoste ir jo modelis turėtų būti aiškūs šiemet, o statybos pradėtos kitąmet, teigia energetikos ministras.

Arvydas Sekmokas antradienį Pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje teigė, kad preliminari terminalo vieta yra pietinėje Klaipėdos uosto dalyje esanti Kiaulės nugaros sala, kuri būtų tinkamiausia prisijungti prie magistralinio dujotiekio.

"Preliminariai tai yra Klaipėdos uosto Kiaulės nugara kaip tinkamiausia vieta pagal uosto išsidėstymą, pagal prisijungimą prie magistralinių dujotiekių", - teigė A.Sekmokas.

Anto jo, šiemet bus suformuluota techninė užduotis, kuri numatys būsimo dujų terminalo vietą, bus patvirtintas jo modelis, o kitąmet galėtų prasidėti statybos.

A.Sekmoko teigimu, Energetikos ministerija teiks Vyriausybei pasiūlymus, kaip valstybė galėtų finansuoti dalį terminalui reikalingo magistralinio dujotiekio nuo Jurbarko iki Klaipėdos statybos. 50 proc. dujotiekio finansuos bendrovė "Lietuvos dujos".

"Energetikos ministerija teiks Vyriausybei šaltinius, iš kurių turėtų būti dalinai finansuojama magistralės statybos atšaka nuo Jurbarko iki Klaipėdos, ir manau, kad šiemet mes techninėje užduotyje jau turėsime tam tikras datas (statybų pabaigos - BNS), o iki to laiko turi būti pastatyta ta atšaka", - sakė A.Sekmokas.

Jis kol kas neprognozavo konkrečių terminalo statybų pabaigos terminų.

"Konkrečių metų aš negaliu įvardyti, ar tai būtų 2013, ar 2014 metais - tai yra realūs terminai - per kuriuos tokie terminalai yra įrengiami, tačiau mes turime spręsti eilę klausimų, todėl aš nesiimu prognozuoti", - sakė A.Sekmokas.

Ministro teigimu, privačių investuotojų pritraukimu į terminalą reikėtų pradėti rūpintis po to, kai projektas bus pradėtas įgyvendinti.

"Suskystintų dujų terminale galimas įvairus dalyvavimas. Tikslas yra įgyvendinti projektą kuo greičiau. Tai mes pirmiausiai turime parengti techninę užduotį, pradėti jo įgyvendinimą, o ne sustoti dėl derybų dėl akcijų, derybų dėl dalyvavimo. Pirmiausiai reikia pradėti, kad projektas būtų įgyvendinamas, o tada jau galima kalbėti apie dalyvių pritraukimą", - sakė A.Sekmokas.

Anot jo, Pramonininkų konfederacijos pirmininko Bronislovo Lubio įvardinta 140 mln. litų terminalo statybos vertė yra arčiau realybės nei iki šiol minėtos sumos.

"Apytikslę sumą mes žinosime, kai bus techninė užduotis, bet aš manau, kad pono Lubio įvardyta suma yra arčiau realybės, negu visos tos sumos, kurios buvo minimos anksčiau", - sakė A.Sekmokas.

Statydama suskystintų gamtinių dujų terminalą, Lietuva ketina pasirinkti paprastesnį ir pigesnį jo modelį - tanklaivį, kuriame būtų įrengtas išdujinimo įrenginys. Terminalui būtinas naujas dujotiekis, kurį nutiesti per dabartinę uosto teritoriją būtų sudėtinga - ji visa yra užstatyta. Kol kas laisvi plotai yra būtent pietinėje uosto dalyje.

Per terminalą būtų importuojama maždaug 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus - tai sudarytų visą šalies metinį poreikį.

Įpareigojimą rengti tokį projektą Vyriausybė suteikė valstybės valdomai bendrovei "Klaipėdos nafta", kuri yra šiaurinėje uosto teritorijoje.


Šiame straipsnyje: suskystintų dujų terminalas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia
    Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia

    Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius. ...

    2
  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

    1
  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    6
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

    4
  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    4
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    7
  • Nebeliks „gyvosios“ eilės
    Nebeliks „gyvosios“ eilės

    Gyvenamąją vietą norinčių deklaruoti klaipėdiečių laukia pokyčiai. Nuo spalio 2-osios jie nebebus laukiami vadinamosiose gyvosiose eilėse. Žadama priimti tik iš anksto užsiregistravusius interesantus. ...

    1
  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

Daugiau straipsnių