Aplink Rusnės salą - senoviniais laivais

Jachtos „Lietuva“ įgulos nariai praėjusį savaitgalį pasijuto kaip praėjusio amžiaus pradžioje. Edukaciniame žygyje aplink Rusnės salą autentiškomis lietuvininkų burinėmis valtimis jaunimas susipažino su pamario krašto kultūra, lietuvių laivybos ištakomis.

Šiuo metų laiku jau sunku pamatyti plaukiojančias jachtas ar pramoginius laivus. O tokių laivų, kokiais plaukiojo jaunieji buriuotojai, Lietuvoje iš viso retai pamatysi. Tai autentiškos venterinės burinės valtys. Šie laivai buvo bene pagrindinis pamario žvejų transportas. Jais žvejai plaukdavo į marias. Venterines valtis taip pat naudojo kaip susisiekimo priemones. Šie laivai labai tiko plaukioti Nemuno deltos upėmis ir mariomis. Valtys tvirtos, turi mažą grimzlę, kuri siekia iki 30 cm. Taigi visos Kuršių marių pakrantės puikiai pasiekiamos. Senovinės venterinės valtys turi irklus, kartis ir bures. Pamario gyventojai plaukdavo jomis iki Nidos, Kuršių marių kaimų, net Tilžės, su kuria prekiaudavo. Kai baigdavosi žvejybos sezonas, venterines valtis pasiimdavo moterys. Jos plaukdavo kitapus marių parduoti pieno produktus.

Šiuo metu Lietuvoje yra tik keturi tokio tipo laivai. Du iš jų – „Rusnietis“ ir pagal savininko vardą jaunimo pavadintas „Simietis“. Jie priklauso Rusnės gyventojams Kęstučiui Laukevičiui ir Simui Knapkiui. Rusniškiai, besidomintys pamario krašto istorija, laivyba, patys pasistatė šiuos laivus. S. Knapkis patirties laivadirbystėje turi – yra pats statęs ir remontavęs ne vieną istorinį laivą – kurėną, vytinę.

„Dažnai vietiniai į mus žiūri kaip į „durnius“ kokius – plaukioja su kiuženomis ir dar paklodę kažkokią užsikabina“, – juokavo S. Knapkis.

Rusniškiai maloniai sutiko jaunimui patikėti venterines valtis. Jachtos „Lietuva“ įgula galėjo palyginti kaip skiriasi šiuolaikinės jachtos nuo pamario krašto senovinių laivų. Pavyko surengti net nedideles varžybas. Jaunimas pasidalino į dvi įgulas po 7 žmones. Iš pradžių buriuotojai išmoko valdyti venterinę valtį, ją irkluoti. Vėliau pasikėlė stiebą, užsidėjo bures ir lenktyniavo tarpusavyje. Šį kartą greitesnis pasirodė „Simietis“. Jaunieji buriuotojai plaukė šešiomis  upėmis, apiplaukė Rusnės salą. Paskutinis laivas į stovyklavietę grįžo jau su tamsa.

Jachtos „Lietuva“ įgula džiaugėsi galėjusi prisiliesti prie istorijos, išgirsti apie pamario kraštą, paragauti pagal autentišką rusniškių receptą rūkytos žuvies.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • R. Vyšniauskas atidarė antrą tautos kavinę
    R. Vyšniauskas atidarė antrą tautos kavinę

    Uostamiesčio kavinių rinką sudrebinęs buvęs sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas atidarė antrą viešojo maitinimo įstaigą, kuri savaitgaliais transformuosis į naktinį klubą. Kainos „Vyšnioje 2“ taip pat neviršys...

    2
  • Senajame turguje siautė persirengėliai
    Senajame turguje siautė persirengėliai

    Senajame turguje šurmuliavo Užgavėnių jomarkas. Prekyvietėje apsilankiusius miestiečius pasitiko persirengėliai, šventės pabaigoje nuskandinta Morė tikintis, kad greičiau ateis pavasaris. ...

    3
  • Mįslinga moters mirtis: dukra įtaria, kad jos mama nunuodyta
    Mįslinga moters mirtis: dukra įtaria, kad jos mama nunuodyta

    Uostamiesčio policija aiškinasi mįslingas moters mirties aplinkybes. Dukra įtaria, kad mama buvo nunuodyta. ...

    1
  • Medelyno gatvėje pašalins dalį medžių
    Medelyno gatvėje pašalins dalį medžių

    Medelyno gatvėje įsibėgėja želdinių tvarkymo darbai. Bus pašalinti krūmai, prastos būklės, seni ir ligoti medžiai. Taip pat apgenėtos dalies medžių šakos. ...

  • Per Klaipėdą tekančios Danės pavadinimą svarstys komisija
    Per Klaipėdą tekančios Danės pavadinimą svarstys komisija

    Valstybinę lietuvių kalbos komisiją netrukus pasieks kreipimasis išaiškinti, ar sykiu su Danės upės pavadinimu oficialiai galima vartoti ir archajiškąjį Dangės vardą - grupė politikų, visuomenininkų ir istorikų siekia, kad kur...

    18
  • Lietuvio gimtinė – Kolumbija
    Lietuvio gimtinė – Kolumbija

    Ispanų kalbos dėstytojas, tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis į Lietuvą atvyko prieš penkiolika metų trokšdamas pamatyti senelio gimtinę. Iki tol Kolumbijoje gyvenęs vyras susižavėjo Lietuva, ypač šalies kultūra, keturi...

    2
  • Tikro pavasario teks palaukti
    Tikro pavasario teks palaukti

    Nors kalendorinis pavasaris jau visai šalia, tačiau oras uostamiestyje artimiausiomis dienomis kartkartėmis bus panašesnis į žiemą. ...

    2
  • Legendai nelemta grįžti
    Legendai nelemta grįžti

    Lygiai prieš 70 metų šalies patriotai ir užsienio lietuviai surinko įspūdingą sumą pinigų legendinės Lietuvos kunigaikščių poros Birutės ir Kęstučio paminklo statybai. Kelių aukštų namo dydžio skulptūra su pjedestal...

    7
  • Reprezentaciniams festivaliams – daugiau lėšų
    Reprezentaciniams festivaliams – daugiau lėšų

    Nuo šiol reprezentaciniai miesto festivaliai galės pretenduoti į pastebimai didesnį finansavimą. Tikimasi, kad tai padės gerinti festivalių kokybę ir jų žinomumą. ...

    3
  • Medžiai vėl kėlė aistras
    Medžiai vėl kėlė aistras

    Diskusijos dėl miesto gatvėse, viešose erdvėse augančių medžių, jų priežiūros, šalinimo nesibaigia. Pabrėžiama, kad Klaipėdai reikia vieningos programos, kurioje būtų numatyta, kaip reikia rūpintis želdiniais. ...

    7
Daugiau straipsnių