Apie Afganistaną – iš pirmų lūpų: susitikimas su Zigmu Stankumi

Spalio 17 d., 18 val. „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) vyks susitikimas su Afganistano karo veteranu, didžiulio susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje sulaukusių knygų „Kaip tampama albinosais“ ir „Miražas“ autoriumi Zigmu Stankumi.

Pietvakarių Azijos valstybių problematikai neišnykstant iš žiniasklaidos akiračio, klaipėdietis, Afganistano sovietų kare dalyvavęs nuo 1979-ųjų gruodžio 25 d. iki 1981-ųjų birželio pradžios, nori pasidalyti asmeninės patirties ir vėlesnio domėjimosi suformuotu požiūriu į aktualią situaciją bei jos istorines, kultūrines, religines ištakas. Mat, anot Z. Stankaus, įvykių traktuotė žiniasklaidoje neretai yra politizuota, neatsispirianti pagundai paskirstyti primityvių „blogiečių“ ir „geriečių“ vaidmenis.

„Sovietai šią invaziją įvardijo kaip „internacionalinę pagalbą“, aš vadinu ją paprasčiau – tiesiog okupacija. Kaip, beje, ir dabartinę, tariamai tvirtą, laisvę, – teigia Z. Stankus. – Spaudoje dažnai labai neteisingai traktuojama sovietinė okupacija – neva tai karas tarp afganų ir sovietų. Tačiau iš tikrųjų vyko šaltasis karas: JAV su savo satelitu NATO bloku bei Sovietų sąjunga su Varšuvos sutarties bloku dalijosi įtaką teritorijai, abi pusės finansuodavo diktatūrinius režimus, kurie vykdė masines žudynes.“

Anot Z. Stankaus, karo įspūdžiai – iš tų, kurie nesensta.

„Pusantrų metų, kuriuos praleidau ten, prilyginčiau dvidešimčiai metų gyvenimo čia. Dabar atrodo, jog laikas lekia, nes nieko išskirtinio neatsitinka, o ten kiekvieną dieną lydėdavo sukrėtimai”, – viename interviu yra sakęs veteranas, tarnavęs šauktiniu kareiviu 345 desantinio pulko sudėtyje.

Ginkluoti konfliktai, tarptautinės politikos peripetijos – ne vienintelės Z. Stankaus, kuris savo paskaitos metu demonstruos ir sukaupto fotoarchyvo nuotraukas, interesų sritys. Bestseleriais tapusių knygų autorius kviečia pasikalbėti apie Koraną, islamą ir Afganistano istoriją – nuo Aleksandro Makedoniečio iki šių dienų.

Renginys, organizuojamas ir finansuojamas pagal Vietos bendruomenių savivaldos programą, yra nemokamas. Jo iniciatoriai – Baltijos vietos bendruomenė ir nuo 1986 m. gyvuojanti bei 2006 m. atsikūrusi Klaipėdos miesto Afganistano karo veteranus vienijanti organizacija „Miražas“, vadovaujama Rimanto Chmieliausko. Organizacijos tikslai: suvienyti Afganistano karo veteranus, padėti tiems, kuriems sunkiausia.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintos Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos lėšos yra skirtos vietos bendruomenių sprendimams įgyvendinti. Bendruomenių poreikius analizavo miesto vietos bendruomenių tarybos. Klaipėdoje šių tarybų yra keturios: Baltijos, Pajūrio, Marių ir Danės. Jos sudarytos rinkimų apygardų pagrindu.