Alus „Švyturio Ekstra“ bus gaminamas tik pagal klasikinę technologiją

Penkioliktąjį „Švyturio Ekstra“ jubiliejų minėdami „Švyturio“ aludariai paskelbė Kokybės deklaraciją, kurioje įsipareigojo populiariausią Lietuvoje alų gaminti tik klasikine technologija, o žaliavoms taikyti aukštus ekologiškumo standartus. 

Kaip ir anksčiau, verdant „Švyturio Ekstra“ nebus naudojami jokie gamybos pagreitinimo metodai, o salyklo - pagrindinės alaus žaliavos - auginimo kokybę Lietuvos ūkiuose aludariai tikrins patys. 

Deklaracijoje - kokybės reikalavimai 

„Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Švyturio Ekstra“ alui visuomet buvo taikomi daug griežtesni kokybės reikalavimai, nei numato Lietuvos alaus reglamentas.

„Mums svarbu, kad vartotojas, kurių pasitikėjimą labai vertiname, aiškiai žinotų, kokį produktą perka ir būtų tikras, kad mūsų alus pagamintas natūraliai, be jokių cheminių priedų, nenaudojant pagreitinimo technologijų. Švęsdami penkiolikos metų „Švyturio Ekstra“ jubiliejų ir pabrėždami aukščiausios kokybės siekimą, viešai pristatome kokybės taisykles, kurių laikydamiesi gaminame „Švyturio Ekstra“, - teigia R.Viršilas. 

„Švyturio Ekstra“  Kokybės deklaracija skelbia, kad šis alus fermentuojamas tik natūraliai, be jokių  pagreitinimo būdų ar medžiagų, dirbtinai skatinančių fermentaciją. Alaus mieles aludariai naudoja tik iki 9 generacijų, nors šalies Alaus gamybos reglamentas leidžia daug ilgesnį jų panaudojimą. Taip aludariai užtikrina dar geresnį skonio pastovumą ir grynumą.  

Kokybės deklaracija teigia, kad „Švyturio Ekstra“ alui naudojami „Spalter Select“ aromatiniai apyniai, auginami tik Bavarijos Halertau ir Spalt regionuose, kur geriausios klimatinės sąlygos apynių auginimui Europoje. 

Gamybai - lietuviškas salyklas  

Kokybės deklaracijoje pabrėžiama, kad nuo šiol „Švyturio Ekstra“ bus gaminama iš lietuviško salyklo, kuris yra „Ekstra“ alaus pagrindas. Nuo šių metų pavasario „Švyturys“ pradeda įgyvendinti „Eko-salyklo“ programą, kuria Lietuvos ūkiuose skatins ekologinį miežių auginimą alaus salyklo gamybai. Aludariai įsipareigojo supirkti pagal šią programą užaugintus salyklinius miežius. 

„Kokybės deklaracijoje“ pabrėžiama, kad nėra leidžiamas net mažiausias salyklinių miežių, naudojamų „Švyturio Ekstra“ gamybai, užterštumas pesticidais ar apdorojimais glifosatais prieš derliaus nuėmimą. „Eko-salyklo“ programoje dalyvaujančius ūkius prižiūrės patys aludariai kartu su ekspertais lankydamiesi laukuose, kuriuose auga jų alaus gamybai skirti miežiai. 

Kaip ir iki šiol, „Švyturys“ iš savo tiekėjų reikalaus sertifikatų, patvirtinančių, kad alaus salyklui skirti miežiai nėra genetiškai modifikuoti. Tai principinė „Švyturio“ alaus gamintojų pozicija, taikoma visam daryklose verdamam „Švyturio-Utenos alaus“ alui. 

„Šiandien Lietuvos vartotojai kelia pagrįstus reikalavimus, kad Lietuvoje pagaminti produktai būtų ekologiški, natūralūs, be kenksmingų medžiagų. Esame pasirengę atsakyti į šiuos lūkesčius sau iškeldami labai aukštus tikslus. „Švyturio Ekstra“ Kokybės deklaracija - tai mūsų sąžiningumo, garbingumo ir noro gaminti tik geriausią produktą įsipareigojimas“, - sako R.Viršilas. 

Griežtesni reikalavimai nei kitam alui 

Džuljeta Armonienė, „Švyturio“ vyriausioji aludarė sako, kad Kokybės deklaracija siekiama ir paneigti sklandančius mitus apie alaus gamybą. 

Pasak Dž.Armonienės, pastaruoju metu prikurta nemažai legendų apie lietuvišką alų - kad jis gaminamas iš nežinia kur gaunamų miltelių, kad alus yra skiedžiamas, kad į jį dedama sintetinių priedų.

„Todėl norime kartą ir visiems laikams pasakyti svarbiausius dalykus: iki šiol išlaikėme tą patį gamybos metodą be gamybos ciklo pagreitinimo ar dirbtinių medžiagų pridėjimo, nepaisant daugybės skleidžiamų gandų apie neva įvykusius „pasikeitimus“, - sako vyriausioji „Švyturio“ aludarė. 

„Švyturio Ekstra“ Kokybės deklaracijoje pristatėme gamybos principus, apžvelgėme savo nueitą kelią ir patvirtinome - viską darysime taip, kaip iki šiol: alų virsime tik iš natūralių medžiagų, laikydamiesi klasikinės gamybos technologijos.

„Švyturio Ekstra“ nekeitė savo gamybos technologijos nuo pat 1995 metų, kai buvo sukurtas jo unikalus receptas. Šiam alui naudojamam salyklui, apyniams, mielėms ir toliau taikysime kur kas griežtesnius reikalavimus, nei numatoma Lietuvos alaus gamybos reglamente“, - teigia Dž.Armonienė.  

„Ekstra“ - lietuviško alaus kokybės pavyzdys  

„Švyturio Ekstra“ jau pateko į istoriją, kaip pirmasis Lietuvos alaus daryklų alus, pasiekęs aukščiausią tarptautinį pripažinimą. Lygiai prieš dešimt metų „Švyturio Ekstra“ Jungtinėse Valstijose buvo apdovanotas Pasaulio alaus taurės sidabru, o po metų - Pasaulio alaus čempionato auksu. 

Šiandien „Švyturio“ alus eksportuojamas net į 25 didžiausias pasaulyje alaus rinkas - JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Rusiją, Skandinavijos valstybes, net Australiją. Pirmoji „Švyturio Ekstra“ partija neseniai iškeliavo ir į tolimąją Braziliją. Per penkiolika metų buvo parduota 40 milijonų litrų „Švyturio Ekstra“ alaus - tai yra 80 milijonų bokalų.   


Šiame straipsnyje: Švyturys-Utenos alus

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nuo stogų – nemalonios staigmenos
    Nuo stogų – nemalonios staigmenos

    Žiemiškomis miesto gatvėmis vaikštantys klaipėdiečiai turėtų dažniau pakelti akis į viršų ir pasižiūrėti, ar jiems negresia pavojus. Ant stogų susikaupęs sniegas atodrėkio metu gali bet kada nukristi. Pavojų kelia ir varvek...

    1
  • Ledas žvejus vilioja į pražūtį
    Ledas žvejus vilioja į pražūtį

    Nors specialistai kol kas nepataria lipti ant ledo, tačiau gausybė žvejų traukia išbandyti laimę poledinėje žūklėje. Šiomis dienomis marių ledas ties Preila buvo gausiai nusėstas stintautojų. ...

  • Klaipėdos valstybinė kolegija išliks?
    Klaipėdos valstybinė kolegija išliks?

    Po planuojamos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos uostamiestyje kaip savarankiškas vienetas norėtų išlikti ir Klaipėdos valstybinė kolegija. Vis dėlto bendradarbiavimo galimybės su kitomis švietimo sistemos grandimis neatmetamo...

  • Teismas menininkams – paskutinė viltis
    Teismas menininkams – paskutinė viltis

    Kultūrai skirtų valstybinių pinigų dalybos pakvipo beprecedenčiu atveju. Klaipėdos menininkai nusiteikę bylinėtis su Lietuvos kultūros taryba, kuri šiemet nė cento neskyrė uostamiestyje organizuojamam solidžiam tarptautiniam teatrų festival...

    6
  • Klaipėda bendradarbiaus su Neringa
    Klaipėda bendradarbiaus su Neringa

    Klaipėdos savivaldybė ruošiasi pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo viešojo transporto srityje su Neringa. Manoma, kad tai kurortui padės efektyviau planuoti maršrutus. Pastarieji įsilies į uostamiesčio viešojo tra...

  • Uostamiesčio vairuotojus erzino stulpeliai
    Uostamiesčio vairuotojus erzino stulpeliai

    Uostamiesčio vairuotojams užkliuvo visą savaitgalį Manto ir Liepojos gatvių dalyse ant skiriamosios juostos prastovėję kelio ženklai. Klaipėdiečiai skundėsi, esą šie apsunkino eismą, ypač senamiestyje. ...

    2
  • V. Grubliauskas: universitetas Klaipėdoje turi išlikti
    V. Grubliauskas: universitetas Klaipėdoje turi išlikti

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. ...

    7
  • „Meridianas“ bus ruošiamas šiltajam sezonui
    „Meridianas“ bus ruošiamas šiltajam sezonui

    Gausų šventinių renginių maratoną užbaigęs Klaipėdos miesto simbolis burlaivis "Meridianas" pirmą kartą po rekonstrukcijos daro techninę pauzę, per kurią bus atliekami profilaktiniai laivo sistemų patikrinimo bei kiti techninės p...

    1
  • Tarp žuvų – ir šiukšlės
    Tarp žuvų – ir šiukšlės

    Kasmet Baltijos jūroje atliekami įvairiausi žuvų ir aplinkos tyrimai. ...

    1
  • „Krovinių terminalas“ tikisi garbingos konkurencijos
    „Krovinių terminalas“ tikisi garbingos konkurencijos

    Metų pradžioje viešumon iškilo nemalonus konfliktas tarp naujojo susisiekimo ministro Roko Masiulio ir „Achemos grupės“ uoste esančių bendrovių. Jis labiausiai susijęs su „Krovinių terminalu“. Nesutarimai tarp dvie...

    1
Daugiau straipsnių