Žemių grąžinimo aferoje – garsios pavardės

Dėl neįtikėtinos tarpukario Lietuvos generolienės ir prelato Konstantino Olšausko žemių grąžinimo aferos antradienį areštinėje atsidūrė uostamiesčio teisėjos sūnus ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkininkė. Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Akiratyje – generolo žemės

STT agentai sulaikė Kretingos žemėtvarkininkę Javitą Anužytę ir geodezija, žemės matavimais ir projektavimu užsiimančios įmonės darbuotoją Aivarą Vaizgėlą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Genovaitės Vaizgėlienės sūnų.

31-erių vyras 2011 m. Naujosios sąjungos sąraše kandidatavo į Palangos miesto tarybą.

STT tyrime paaiškėjo skandalingų faktų – Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoja, klastodama dokumentus, padėjo apgaulės būdu įgyvendinti esą A.Vaizgėlos sukurtą planą.

Aferos vingiai primena Holivudo trilerio scenarijų – kretingiškiai sugalvojo, kaip privatizuoti Amerikoje mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonos Domicelės Olšauskaitės-Dirmantienės žemes, buvusias Laukžemės kaime.

Kadangi šeima buvo bevaikė ir pasitraukė į JAV, Kretingos rajone liko neprivatizuoti dideli žemės ir miško sklypai.

D.Dirmantienei priklausė 76,68 ha, o jos broliui garsiajam tarpukario Lietuvos prelatui K.Olšauskui – 75,64 ha.

Po mįslingo prelato K.Olšausko nužudymo 1933 m., jo žemę Laukžemės kaime paveldėjo sesuo D.Dirmantienė. 1940-aisiais ši žemė buvo nacionalizuota, tačiau po nepriklausomybės atgavimo jos nuosavybės teisės nebuvo niekam atkurtos, tad ji perėjo valstybės žinion.

Įrodinėjo giminystę

Generolienės ir skandalingojo prelato žemių paveldėjimo įteisinimo ėmėsi A.Vaizgėla. Susitarus su savo jam skolingu pažįstamu 51 metų A.Š., buvo suregzta paveldėjimo istorija.

Už tai, kad būtų nurašyta A.Vaizgėlos paskolinta pinigų suma, A.Š. 2011 m. atžingsniavo į teismą su pareiškimu, kad gali būti tiesioginis generolienės žemių paveldėtojas, nes esą vaikų neturėjusi garsi tarpukario Lietuvos veikėjų šeima užaugino jo tėvą – K.J.Š, gimusį 1933 m.

Kadangi jokių giminystės ryšių tarp tarpukario krašto apsaugos ministro šeimos ir A.Š. tėvo nebuvo, sūnus kreipėsi į teismą ir net sugebėjo pasiekti, kad toks juridinis faktas būtų patvirtintas teismo sprendimu.

Bylos veikėjams pavyko sukurti legendą, kad esą A.Š. seneliai 1941 m. buvo ištremti į Sibirą.

Prieš prasidedant trėmimams, neva kretingiškių šeima suskubo pusantrų metų sūnų nugabenti į Kauną, pas garsią giminaitę D.Dirmantienę, kuri su vyru profesoriumi, Lietuvos kariuomenės brigados generolu Stasiu Dirmantu savo vaikų neturėjo.

Esą garsi to meto visuomenės veikėjų šeimyna augino K.J.Š. kaip įsūnį iki pat savo mirties. O jis net neva vykdė visas įvaikio pareigas iki tol, kai mirė 1994 m.

Suklastojo prašymą?

Neva tėvui priklausančias žemes panoręs susigrąžinti A.Š. teisme aiškino, kad po tėvo mirties jis išvyko gyventi į Vokietiją.

Apie tai, kad esą dar jo tėvas ieškojęs būdų atgauti generolienės žemes, sužinojo 2011 m., kai grįžo į Lietuvą.

Tuomet ir pradėjo domėtis, ar yra kokių nors dokumentų apie tėvo įvaikinimą garsioje kauniečių šeimoje.

Teismui buvo pateiktas A.Š. tėvo rašytas prašymas atkurti generolienės valdytų žemių nuosavybę. Jis pasirašytas 1991 m.

Tačiau įtariama, kad šis dokumentas gali būti klastotė, kurią bylai galėjo parengti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotoja.

Įvaikį patvirtino nutartimi

Išskirtina tai, kad Kretingos rajono apylinkės teisme net dvi teisėjos patikėjo žemės matavimo ir projektavimo paslaugas teikiančio A.Vaizgėlos vaizduotei priskiriamu planu.

2011 metų gruodžio 23 dieną teismo sprendimu A.Š. pareiškimą teismas patenkino ir nustatė, kad jo tėvą 1941 m. įvaikino D.Dirmantienė.

Dėl to, kad sprendime buvo įvelta klaida, įrašytas kitas A.Š. tėvo vardas, bet 2012 m. balandžio 6-osios nutartimi klaida buvo ištaisyta.

Atriekė 37 sklypus

Bylos duomenimis, į teismą atvyko paliudyti du gretimo kaimo gyventojai, kurie teigė, kad kaimynystėje gyvenusios šeimos sūnus iš tiesų buvo įvaikintas garsios kauniečių šeimos.

A.Š. iš karto buvo atnaujintas praleistas terminas pateikti dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo.

Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyrius, remdamasis pareiškėjo prašymu ir Kretingos apylinkės teismo nutartimi, priėmė sprendimą A.Š. grąžinti nuosavybę perduodant neatlygintinai lygiaverčiais sklypais. O jų sąraše – net 37.

Žemės sklypai buvo atseikėti įvairiausiose šalies vietose – nuo Ignalinos rajono, Plungės, Mažeikių, Šilalės, Jurbarko, Šiaulių apylinkių iki Varėnos ir Švenčionėlių vietovių. Dalis šių sklypų iš karto buvo parduoti.

STT agentų skaičiavimais, nominali šių žemių vertė gali siekti 250 tūkst. eurų.

Tačiau reali rinkos vertė gali sudaryti kur kas įspūdingesnę sumą.

Liudijo už 200 litų?

Visa ši paini sklypų grobimo afera iškilo neatsitiktinai. Šis ikiteisminis tyrimas – jau trečias šiais metais STT pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt korupcinių nusikaltimų Nacionalinės žemės tarnybos padaliniuose.

Klaipėdos apygardos prokuratūra, gavusi papildomos informacijos, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Nuspręsta ginčyti Kretingos rajono apylinkės teisme priimtus sprendimus.

Tačiau norint atnaujinti bylą su įsiteisėjusiu sprendimu, to gali imtis tik Generalinė prokuratūra.

"Tyrimas buvo pradėtas praėjusiais metais. Antradienį buvo sulaikyti du asmenys, atliktos kratos. Ginant viešąjį interesą, buvo kreiptasi į teismą, ginčijant Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas, nors jis ir buvo įsiteisėjęs", – patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Paaiškėjo, kad juridinę reikšmę turintys faktai buvo paremti melagingais liudytojų parodymais, galbūt suklastotais dokumentais bei tikrovės neatitinkančiais faktais.

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, esą apie nebūtą įvaikinimo istoriją liudiję du Kretingos rajono gyventojai to ėmėsi dėl atlygio – 200 litų.

Mirė emigracijoje

Pradėjus narplioti 37 sklypais praturtėjusių veikėjų kurptą istoriją, prokurorai kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, iš kurio gauti duomenys, kad A.Š. seneliai niekada nebuvo tremti iš Lietuvos, o gyvenimą nugyveno Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijos Rudgalvių kaime.

Kretingiškio senelis mirė 1957 m., sulaukęs 53 metų. Anapilin vyras išėjo Lietuvoje, savo kaime.

Paveldėtojo teigtas faktas, kad jo tėvas esą turėjo ryšių su garsia Lietuvos gimine, subliūško ir po to, kai teisme paliudijo jo tėvo antroji žmona.

Moteris patvirtino, jog jos sutuoktinis niekada neminėjo apie įvaikinimą ar tėvų tremtį. Vyras mirė 1994 m.

Paaiškėjo, kad visų šių byloje minimų žmonių gyvenimai niekuomet nebuvo susikirtę.

Generolas S.Dirmantas su žmona D.Dirmantiene 1944 m. emigravo į Vokietiją. 1950-aisiais šeima pasitraukė į JAV ir apsigyveno Čikagoje.

D.Dirmantienė mirė 1968 m. Ilinojaus valstijoje.

Lietuvos archyvuose nėra jokių duomenų apie D.Dirmantienės gyvenimą Lietuvoje po 1944-ųjų.

Laukžemės kaime jos negalėjo išvysti joks vietos ūkininkas, moteris sovietmečiu nesilankė tėvynėje.

Gresia 8 metai kalėjimo

Iškilus šiems faktams ir Generalinei prokuratūrai inicijavus naują teismo procesą, Kretingos rajono apylinkės teismas šią vasarą priėmė dar vieną nutartį ir ja panaikino įvaikinimo faktą tvirtinusią teismo nutartį.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir paaiškėjus, kad liudininkai teismui teigė netiesą, iškilo ir jų atsakomybės klausimas.

Kol kas konstatuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad senelio biografiją koregavęs A.Š. pats atgautų sklypų nevaldo.

Vyras notaro kontoroje pasirašė 17 įgaliojimų, kuriais buvo suteikta 17-ai asmenų teisė veikti jo vardu.

Tokiu būdu įvairiuose Lietuvos savivaldybėse buvo suprojektuoti 37 sklypai, įregistruoti A.Š. vardu, o po to dalis šių sklypų iš karto buvo parduoti tretiesiems asmenims.

Tokiu galbūt apgaulės būdu buvo užvaldytas valstybei priklausantis beveik186 ha žemės plotas. Valstybei padaryta didelė žala – apie 250 tūkst. eurų.

A.Vaizgėlai pateikti įtarimai dėl sukčiavimo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 8 metų. Baudžiamasis kodeksas nenumato alternatyvios bausmės, tik realų laisvės atėmimą.

Žemėtvarkininkei gresia atsakomybė ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dokumentų klastojimo, o už tai numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų.

Šiandien bus sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo įtariamiesiems klausimas.