Premjeras ir KAM ministras – prieš Prezidentę, Seimo pirmininkę ir opoziciją

AN-2 katastrofa virš Baltijos jūros ir užsitęsusi lėktuvo ir dingusių pilotų paieška, atrodo, gali baigtis netgi interpeliacija Krašto apsaugos ministrui socialdemokratui Juozui Olekui. Seimo liberalai sako jau parengę interpeliacijos tekstą ir derina jį su konservatoriais. Tačiau šioje istorijoje šmėžuoja ir susisiekimo ministro (taip pat socialdemokrato) Rimanto Sinkevičiaus pavardė.

Apie politinę ministrų atsakomybę kalba Prezidentė ir Seimo pirmininkė. Tiek tyrimų turbūt niekada nevyko. Pirmiausia, teisėsauga: Palangos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį koordinuoti pavesta Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Paskui politikai: sukurtos tyrimo grupės Krašto apsaugos (KAM) ir Susisiekimo ministerijose (SM), Seime ir Vyriausybėje. Mėginama išsiaiškinti ar, organizuodamos ir koordinuodamos dingusio lėktuvo ir dviejų pilotų paiešką, visos tarnybos tinkamai vykdė savo pareigas.

Adolfo Mačiulio ir Arvydo Selmistraičio pilotuotame lėktuve 124 m gylyje Robotas užfiksavo vieno iš pilotų kūną. Kito likimą gaubia nežinia. Kol orlaivis guli Baltijos jūros dugne, apie katastrofos priežastis bus tik spėliojama. Šoko ir netekties skausmo ištikti lakūnų artimieji išsakė daug karčių žodžių atsakingiems už paieškos ir gelbėjimo operaciją.

Pilotai Palangos skrydžių valdymo centrui 16.20 val. pranešė, kad planuoja tūpti Klaipėdoje po valandos. Po 20 min. dispečeriams jau nepavyko užmegzti ryšio. Vėlesni bandymai – taip pat nesėkmingi. „Oro navigacija“ tikina, kad nesiėmė veiksmų, nes nevaldomoje zonoje žemai skraidantys lėktuvų pilotai dispečerius dažnai ignoruoja.

„Šioje erdvėje pilotas, jei nori, išeina į ryšį, nenori – neatsilieps skrydžių vadovui. Tokios taisyklės“, – komentuoja „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.

Tačiau pusę šešių vakaro lėktuvas Klaipėdoje nepasirodė, apie jį duomenų neturėjo ir Latvijos skrydžių valdymo centrai. 18.09 val. pradėta paieškos operacija, informuotas Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Pirmieji pakilo Švedijos naikintuvai, lėktuvas Dash-8 ir sraigtasparnis. Beveik po pusvalandžio pakilo lietuvių sraigtasparnis, išplaukė budėjęs karinis laivas „Jotvingis“, o po keturių valandų pajudėjo lėtaeigis gelbėjimo laivas „Šakiai“.

Paieška tęsta per naktį. Daug kam kyla klausimų, kodėl nebuvo pasitelkti pasieniečių sraigtasparniai su specialia naktinio matymo įranga. Buvę karo lakūnai sako, kad tai – dėl senos trinties tarp dviejų žinybų.

„Man dar būnant karinėse pajėgose, tie regionai buvo paskirstyti: jūra – karinėms pajėgoms, sausuma ir Kuršių marios – pasienio rinktinei“, – pasakoja buvęs karo lakūnas Povilas Noreika.

Sukeltos švedų, latvių ir lietuvių pajėgos tikrino didelį plotą, o tuo metu lėktuvo koordinates žinoję švedų kariškiai šią informaciją išslaptino tik po 12 valandų.

Apie nelaimę žinojęs krašto apsaugos ministras sekmadienį pasuko į savo rinkimų apygardą Marijampolėje švęsti Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos. Čia eksponuotas ir vienas iš paiešką galėjusių vykdyti karinių sraigtasparnių. Dingusio lėktuvo ir įgulos paieška nutraukta sekmadienio vakarą.

AN-2 surastas po dviejų dienų, kai į švedų kariškių nurodytą vietą buvo pasiųstas specialia dugno žvalgybos įranga aprūpintas laivas „Kuršis“. Dingusio piloto A. Mačiulio artimieji sakė, kad laivas atšauktas iš pratybų po skambučio ministrui J. Olekui.

Pareigūnai įtaria, kad per Baltijos jūrą skristi vienmotoriu AN-2 pasiryžę lakūnai galėjo neturėti būtinų gelbėjimosi priemonių. Borisas Grechniovas drauge su dingusiais pilotais vyko į Daniją, kur jų laukė suremontuotas AN-2. B. Grechniovas į Lietuvą grįžo automobiliu, o jo kolegos išskrido. Vyriškis tikina savo akimis matęs kokias gelbėjimosi priemones į lėktuvą krovė pilotai.

Aš mačiau plaustą ir dvi liemenes. Valtis buvo. Jeigu, įlipę į lėktuvą žiūrėtume pro duris, ji gulėjo dešinėje pusėje. Ant to plausto gulėjo dvi liemenės. Iš Danijos į Gioteburgą skrido ne vandeniu, užtat nebuvo apsivilkę liemenių“, – teigia „Klaipėdos avialinijų“ darbuotojas B. Grechniovas.

Į procesą įsitraukę politikai, auščiausi šalies vadovai reikalauja susisiekimo arba krašto apsaugos ministrų, kurių žinioje yra „Oro navigacija“ ir Lietuvos kariuomenės Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, politinės atsakomybės.

Esu įsitikinusi, kad jau vien dėl to, kad politikai, ministrai taip atsainiai žiūrėjo į šį įvykį, jie turi prisiimti atsakomybę“, – sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Jai antrina ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Turi būti atliktas tyrimas ir, be jokios abejonės, atsakomybė turi būti prisiimta ne tik techniniame, bet ir politiniame lygmenyje“, – tvirtina D. Grybauskaitė.

Tuo metu J. Olekas yra sakęs, kad Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras nėra pavaldus jo vadovaujamai ministerijai: „Šis centras yra savarankiškas centras, kurio pačioje veikloje KAM iš vis nepaminėta“, – tikina krašto apsaugos ministras.

Beje, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras neturi pakankamai galimybių vykdyti jiems pavestą funkciją – gelbėjimo laivas „Šakiai“ – perdarytas žvejų laivas, menantis praeitą šimtmetį.

„Laivas „Šakiai“ jau yra techniškai ir morališkai nusidėvėjęs. Data, kada toks naujas paieškos ir gelbėjimo laivas turėtų pasirodyti karinėse jūrų pajėgose, kartas nuo karto nagrinėjama, tačiau nenorėčiau įvardinti tikslaus termino“, – pastebi Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas kapitonas leitenentas Antanas Brencius.

Paklaustas kam reikalingas vos judantis gelbėjimo laivas, ministras aiškino taip: „Tai daug kam reikalingas laivas, nes gelbėjimo vietoje gali paimti tam tikrus daiktus, kuriuos reikia surinkti jūroje ir panašiai. Taip pat stovėdamas laivas naktį gali stebėti aplinką, jeigu būtų kokios signalinės raketos ar kas panašaus“, – sako J. Olekas.

Premjerui, atrodo, tinka ministro aiškinimai, jis nepatenkintas kilusiu triukšmu. „Kai kurie politikai elgiasi labai neatsakingai ir ciniškai. Šioje situacijoje visiškai nereikėjo sukelti ažiotažo“, – tikina premjeras Algirdas Butkevičius.

Tuo metu Seimo opozicija reikalauja Oleko atsakomybės ir rengia jam interpeliaciją. „Akivaizdu, kad ministras nusišalino nuo šito įvykio koordinavimo, politinio vadovavimo. Jokia prokuratūra negali vertinti ministro politinės atsakomybės“, – įsitikinusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausanti Rasa Juknevičienė.

Jai pritaria ir Seimoa Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis: „Visiškas fiasko. Dar labiau apgailėtinai atrodo, kai ministras bando aiškintis ir visas atsakomybes numetinėja kitiems. Manau, kad ministras yra praradęs realybės jausmą. Ministras nėra savikritiškas“, – teigia E. Masiulis.

Tačiau, jeigu KAM pavaldus Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kaip skelbiama, vadovavimą gelbėjimo operacijai perėmė tik pusiaunaktį iš gegužės 16-osios į 17-ąją, o pirmomis valandomis, kurios galėjo būti lemtingos, vadovavo SM priklausantis „Oro navigacijos“ padalinys Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centras, Krašto apsaugos ministras gali aiškinti, kad kritika skirta ne jos adresu, kaip ir interpeliacija.