Liko galioti išteisinamasis nuosprendis futbolininko nužudymu kaltintiems vyrams

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių parodymų dėl šių vyrų kaltės.

1972 metais gimęs A.Urmonas sušaudytas 2000 metų birželio mėnesį dienos metu savo automobilyje Klaipėdoje, Laukininkų gatvės daugiabučio kieme.

Žudikai kitų žmonių akivaizdoje iš dviejų pistoletų ir nupjautavamzdžio šautuvo iššovė ne mažiau septynių šūvių. Nukentėjusysis mirė iš karto nuo daugybinių šautinių galvos, krūtinės ląstos bei pilvo sužalojimų.

2012 metų gruodį Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai pranešė surinkę papildomus įkalčius dėl prieš 12 metų įvykdyto nužudymo ir nustatę įtariamuosius.

Tačiau 2014 metų birželio 26 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad Ramūnas Jankauskas, broliai Dmitrijus ir Sergejus Šarapajevai išteisinami dėl žinomo futbolo žaidėjo nužudymo.

Prokuroras su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir parašė skundą. Kaltintojas prašė visus tris pripažinti kaltais dėl nužudymo ir skirti R. Jankauskui įkalinimą iki gyvos galvos, o D. ir S. Šarapajevams – po 17 metų laisvės atėmimo bausmes.

Apeliacinis teismas, penktadienį atmesdamas prokuroro skundą, pabrėžė, kad visų trijų vyrų išteisinimas yra pagrįstas bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes ir priėmė sprendimą pagal surinktą medžiagą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teisėjai padarė pagrįstą išvadą, jog be nepatikimų 2013 metais mirusio liudytojo parodymų nėra jokių kitų vyrų kaltę patvirtinančių parodymų.

Liudytojas 2009 metais parašė prisipažinimą, kuriame nurodė, kad R. Jankauskas organizavo A.Urmono nužudymą, į pagalbą pasikvietęs jį ir brolius Šarapajevus. Buvo suplanuota sportininką nušauti.

Vėliau minėtas liudytojas pakeitė parodymus ir teigė nesupratęs, kad ruošiamasi nužudyti žmogų.

„Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apygardos teisėjų išvada, kad visos šios aplinkybės sustiprina abejones liudytojo parodymų teisingumu. Todėl šie atmetami kaip prieštaringi, ir tai prieštarauja prokuroro teiginiams, esą šie parodymai nuoseklūs“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas priminė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grįstos įrodymais, kurių vieni patvirtina kitus.

Šalys dar gali rašyti skundus Aukščiausiajam Teismui.