Lietuvos valstybė – sukčių pusėje?

Nuo nusikaltėlių nukentėjusiems žmonėms – naujiena iš valdžios – įkalintų asmenų teisė į patogų gyvenimą bus saugoma dar labiau, tad išieškoti priteistą žalą tampa neįmanoma misija.

Iš sukčių paėmė kvitą

Klaipėdietė Ona (vardas pakeistas saugant nukentėjusiojo asmens teisę į privatumą – D.J.) 2009 m. netikėtai sulaukė telefono skambučio.

Moteris pamanė, kad skambina sūnus. Šis pasiguodė automobiliu sužeidęs žmogų, kuris pateko į ligoninę.

Netrukus klaipėdietė jau kalbėjo su policininku apsimetusiu asmeniu, kuris pareiškė, kad jos sūnų nuo atsakomybės galėtų išgelbėti 6 tūkst. litų, kurie būtų panaudoti sužalotajam gydyti.

Nusikaltėliai apsuko galvą Onai taip pat lengvai, kaip ir daugybei kitų pensininkų.

Moteris patikėjo melu, pasisakė namuose turinti 5 tūkst. litų ir netrukus sulaukė skambučio į duris.

Tačiau tada daugeliui gerai pažįstama situacija pakrypo netikėta linkme.

Pinigų atėjo paimti ne vyriškis, o jauna moteris.

Pensininkė Ona, nors tada dar neįtarė klastos, nusprendė apsidrausti ir paprašė viešnią parašyti lapelį. Jame buvo užfiksuota, kokią sumą atėjūnė paėmė.

Sukčių pagalbininkė pati parašė, kiek paima litų, ir suraitė savo parašą.

Pensininkė susivokė buvusi apgauta tik vėliau – po pokalbio su savo sūnumi.

Tiesa, moteris jam neprasitarė, kad nusikaltėliams atidavė sunkiai sutaupytus pinigus.

Intymioje vietoje – kokainas

Kai pensininkė kreipėsi į policiją, prieš ją pareigūnai padėjo didelį nuotraukų albumą, kuriame klaipėdietė nesunkiai atpažino jos namuose apsilankiusią nusikaltėlę.

Policininkai netruko įtariamąją sučiupti, jai jau buvo inkriminuota ir narkotikų kontrabanda.

Mat trijų vaikų motina susidėjo su kriminaliniais nusikaltėliais ir už tam tikrą atlygį savo lyties organuose į Airiją nugabeno 200 g kokaino.

Moteris pavėlavo į lėktuvą ir nuskrido vėliau, galbūt todėl nesusitiko su žmogumi, kuriam turėjo perduoti kvaišalus ir buvo priversta tokiu pat būdu narkotikus pargabenti į Lietuvą.

Pareigūnai jau žinojo, ko įtariamoji skrido į užsienį, todėl oro uoste jos laukė. Taip šios moters nuotrauka ir atsirado nusikaltėlių kataloge.

2011-ųjų pradžioje 31 metų kaltinamoji buvo nuteista. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad pensininkės namuose apsilankiusi sukčių parankinė jiems atidavė 3,5 tūkst litų, likusius pinigus pasiliko sau.

Kas buvo jos bendrininkai, jauna moteris neišdavė.

Nusikaltėlei buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios Onos naudai iš kaltininkės priteistas 5 tūkst. litų civilinis ieškinys.

Nedirba ir pinigų nebemoka

Priteistos sumos išieškojimo ėmėsi antstolė Viktorija Vėliuvienė.

Per šešerius metus jai pavyko pensininkės Onos naudai iš kaltininkės gauti kiek daugiau nei puspenkto šimto eurų. Tai yra maždaug trečdalis priteistos sumos.

Porą pastarųjų metų į nuo sukčių nukentėjusiosios banko sąskaitą neįkrito nė vienas centas.

Pensininkė susidomėjo, kodėl mokėjimai nutrūko, ir sužinojo nemažai įdomaus. Pasirodo, ją nuskriaudusi moteris oficialiai nebedirba.

Vieną jos vaiką augina moters mama, kitu vaiku rūpinasi kita močiutė, su nuteistąja gyvena tik viena jos atžalų.

Antstolės padėjėjas prasitarė, kad iš tos pačios moters išieškomi priteisti pinigai 15 nukentėjusiųjų naudai.

Ona sugebėjo sužinoti net kur ir kada ją nuskriaudusi moteris nuomojosi būstą.

Antstolė patikino, kad nukentėjusi pensininkė teisingai elgėsi domėdamasi nuteistosios gyvenimu, įstatymas išieškotojus ragina tai daryti. Bet taip nemalonų įvykį šie žmonės raginami prisiminti ilgą laiką.

Naudojasi valstybės parama

Susirūpinusi, kad nutrūko žalos atlyginimas, pensininkė kreipėsi į Teisingumo ministeriją klausdama, ar yra institucija, galinti priversti kaltininkę dirbti ir sumokėti priteistą civilinį ieškinį.

Taip pat ji užklausė, kodėl laisvės atėmimo bausme nuteista moteris liko laisvėje.

Pensininkė sulaukė formalaus atsakymo, kuriame jai paaiškinta, kad teisingumą Lietuvoje vykdo nepriklausomi ir nešališki teismai.

Be to, paaiškinta, kokiais atvejais nuteistieji pirma laiko išleidžiami iš laisvės atėmimo vietų.

"Nesuprantu, kur logika. Narkotikus gabenusi ir su sukčiais susidėjusi moteris, pati neauginanti savo vaikų, naudojasi valstybės parama, kuri teikiama daugiavaikėms šeimoms. Tokia moteris nedirba ir neatlygina žalos pačios nuskriaustiems žmonėms, bet Lietuvoje nėra įstaigos, galinčios priversti ją dirbti. Mano galva, tai yra pasityčiojimas iš nukentėjusiųjų ir skatinimas toliau nusikalsti", – piktinosi pensininkė.

Negalės paimti nė kelių eurų

Kad taip kalbėdama klaipėdietė Ona yra teisi, patvirtino ir antstolė V.Vėliuvienė.

Teismo pasisakyme teigiama, jog tiems "vargšams" nuteistiesiems reikia palikti 400 eurų, kad kalėjimo parduotuvėje jie galėtų nusipirkti saldumynų, vaisių ir ko dar panorės jų širdis

"Visai neseniai Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria pasakė, kad visi sukčiai, kurie sėdi kalėjime, turi teisę naudotis minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Maža to, kad kalėjime jie maitinami, prižiūrimi, gydomi už mokesčių mokėtojų pinigus, jie turi galimybę uždirbti algą dirbdami arba pinigų gauna iš savo artimųjų. Aukščiausiojo Teismo pasisakyme teigiama, jog tiems "vargšams" nuteistiesiems reikia palikti 400 eurų, kad kalėjimo parduotuvėje jie galėtų nusipirkti saldumynų, vaisių ir ko dar panorės jų širdis, – pasakojo antstolė. – Tai reiškia, kad iš tokią sumą turinčio nuteistojo negalime paimti ir pervesti išieškotojui net penkių eurų. Niekam nerūpi, kad išieškotojas, kuris galbūt uždirba taip pat minimumą, bet atskaičius mokesčius gauna dar mažiau, tai yra, 361 eurą, neturi jokių teisių. Seime jau stumiamas įstatymas, kad visiems įkalintiesiems reikia palikti tam tikrą pinigų sumą."

Galima tik spėlioti, kad seimūnai taip elgiasi spaudžiami Europos Sąjungos žmogaus teisių saugotojų.

Galbūt tai lemia faktas, jog nemažai įkalintų asmenų iš valstybės tarptautiniuose teismuose prisiteisia pinigų dėl blogų kalinimo sąlygų arba jų teisių nepaisymo.

Stebuklų dar nematė

Nuo sukčių paprastai nukenčia silpniausieji, patikliausieji visuomenės nariai – pensininkai. Dauguma jų prisipažįsta santaupas namuose laikę laidotuvėms.

Patekę į sukčių pinkles ir praradę santaupas senoliai dažnai pasiligoja, ne vienas yra ir nusižudęs, tačiau tai jau kita istorija ir sąsajų tarp šių įvykių paprastai oficialiai neieškoma.

Jeigu kaltininkas nustatomas ir nuteisiamas, belieka laukti stebuklo.

Antstolė tikino, kad minėtoji klaipėdietė Ona yra reta, laiminga išimtis, nes didžioji dalis panašiai apgautų žmonių nuostolių atlyginimo nesulaukia.

Jiems, pasak V.Vėliuvienės, belieka laukti stebuklo.

Stebuklu antstolė vadina į doros kelią stojusį nusikaltėlį, ėmusį dorai dirbti ir mokėti nuskriaustiems žmonėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algys

Algys portretas
IS KALINIU NEGALI ATSKAICIUOTI,O IS 2 GRUPES INVALIDO GALI.PALIEKA140 EURU PAGALVOJIMUI AR DAR VERTA TOLIAU GYVENTI...APIE VAISTUS NET NESVAJOJU,ZIURIU KAD DUONAI UZTEKTU...

Dėmesio!

Dėmesio! portretas
Kadangi, Lietuvos valdžia ir teisėsauga iki šiol neatsako(ir tikriausiai neatsakys) į Sadūnaitės klausimą kur yra Garliavos skandalo metu pagrobta mergaitė ir ar ji gyva, vasario 16 šventė šiemet nebus švenčiama.

Paaiškinsiu paprastai

Paaiškinsiu paprastai portretas
Europos žmonių teisingumo teismas priima sprendimus vadovaudamasi tuom ką pateikia atsakovas t.y. Lietuvos valdžios atitinkama institucija. Lietuvoje pagal valdžią vidutinis atlyginimas netoli 700 eurų tai teismui tai ir pateikiama, tačiau niekam neįdomu, o ypač valdžiai, kad yra didelis žmonių kiekis, kuris uždirba minimalų ar mažiau atlyginimą. Tad jei Lietuvoje vidutinis yra netoli 700 tai kaliniams, humaniškiausio teismo manymu, 400 eurų mėnesiui yra vos ne kaip būtiniausia kasdienėm išlaidom bausmės atlikimo vietoje, kur realiai už nieką mokėt nereikia. Tai ką pasakytų humaniškiausias teismas žmogui, kuris dirbdamas, mokėdamas mokesčius ir ttt į mėnesį neuždirba nė 400 eurų ?
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių