Kapų nesaugo net Dievas

Į kapines prieš mirusiųjų pagerbimo dieną atėjęs jaunas klaipėdietis nustėro išvydęs išniekintą tėvo kapą. Vagišiai iš kapinių nugvelbė antkapio bortelius ir juos jungiančius kampus. Pasirodo, vagys sugeba pavogti ne tik kapą dengiančias akmens plokštes, bet ir pačius paminklus.

Kameros nepadės?

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė tikino, kad tokių akiplėšiškų vagysčių pasitaiko po kelias per metus.

"Klaipėdietis apie vagystę pranešė pirmadienį po pietų. Pasitaiko tokių atvejų. Tai tikrai labai nemalonu. Praneša žmonės, kad randa nudraskytas gėles nuo kapaviečių. Pasitaiko, dingsta ir paminklai, borteliai. Mes bandome registruoti tuos, kurie įvažiuoja į teritoriją. Tačiau dažniausiai pažymima, kad darbininkai važiuoja keisti bortelių ar tvarkyti kapaviečių. Nenustatysi, kas ką iš tiesų daro", – aiškino Z.Stankienė.

Bortelių ant tėvo kapo pasigedęs 25 metų vaikinas nurodė patyręs 400 eurų žalą.

Kapinių priežiūros tarnyba prie kapinių įvažos įrengė atitvarus, tačiau ilgapirščių sugauti niekaip nepavyksta.

"Juk nepatikrinsi, iš kur darbininkai atvežė antkapį. Vogtas jis ar ne. Nėra tokių lėšų kamerų tinklui pastatyti. Jei nėra interneto ryšio, tos kameros nieko neduos", – svarstė Z.Stankienė.

Vienintelis būdas atbaidyti vagis – kapavietes įrenginėti kukliai.

"Žmonės paminklus stato kuklesnius ir be papildomų metalinių detalių, kurias būtų galima lengvai numontuoti. Dažniausiai ilgapirščiai ieško metalo", – tikino Z.Stankienė.

Ieškojo pagal nuotrauką

Tačiau kaip taip nutiko, kad vagys susigundė pritvirtintais borteliais?

Paminklų meistrai tikino, jog, laikui bėgant, prie betono pritvirtinti akmeniniai borteliai atsiklijuoja, o juos susirenka vagys.

Kapaviečių tvarkymo paslaugas siūlantis Petras Puškorius tikino, kad vagysčių dažniau pasitaiko didelių miestų kapinių teritorijose.

"Mažose kaimo kapinaitėse vargu ar taip nutiktų. Nors tikrai visko pasitaiko. Mes daugiau kaimo kapinėse dirbame. Senatvėje reikia lietuvę rinktis – labai gerai kapus prižiūri. Per trisdešimt metų esu matęs visokių dalykų – vagia gėles, medelius, net ir paminklai dingsta", – kalbėjo P.Puškorius.

Paminkladirbys Algirdas Gružas tikino, kad neteko girdėti apie pajūrio krašte specialiai ženklinamus paminklus.

"Čipų nededa, bet esu matęs, kad pažymi savo paminklą, tokią lentelę pritvirtina. Bet juk negražiai atrodo", – pastebėjo A.Gružas.

Meistras prisiminė, jog vienas žmogus, kuriam buvo pavogtas paminklas, taip kantriai jo ieškojo, kad surado jį jau pastatytą ant kitos kapavietės.

"Akmuo turi savo išskirtinių dalykų. Kažkur taškelis ar kita kokia žymė bus. Žmogus nusifotografavo paminklą. Tik nusipirkęs buvo ir laikė aikštelėje. Kažkas paėmė ir pavogė. O aptiko kapinėse jau stovintį. Pagal nuotrauką ir surado", – kalbėjo A.Gružas.

Ieško tinkančios pavardės

Ne tik paminklus, bet ir kapaviečių dekoravimui skirtą skaldą vagys susišluoja.

"Nuo kelių kapų sušluoja ir vėl parduoda. Prieš kelis dešimtmečius buvo plačiai nuskambėję tėvas su sūnumi, kurie vogė paminklus ir vežė juos į Latviją. Ilgai taip vertėsi, kol sučiupo juos abu", – prisiminė A.Gružas.

Dar viena gudrybė – specialiai graviruoti apdailos plyteles. Pavyzdžiui, borteliuose ar kapavietės plotą dengiančio akmens plytelėse išgraviruojama mirusiojo vardo pirma raidė.

"Esu matęs Joniškės kapinėse, kad taip pažymėta buvo. Bet, mano akimis, nelabai gražiai atrodo. Vieną klientę net kelis kartus buvo apvogę. Kaladėles pirmiausia pavogė – padariau. Paskui ir bortelius nugvelbė, vėl dariau", – tikino A.Gružas.

Pernai viena klaipėdietė apstulbo, kai neberado visos plokštės, dengusios kapavietę.

"Tokios net panešti neįmanoma. Prieš trejus ar ketverius metus žmonės prašė naujo paminklo, nes pavogė. Raidės nebuvo iškaltos, va ir nunešė. Prieš keletą metų Plikiuose kaliau šeimos pavardę ant antkapio. Tik pavardė tebuvo. Bet, matyt, kažkam tiko. Dingo paminklas po kelių parų. O kas suras? Gal kitame šalies krašte stovi", – prisiminė A.Gružas.

Už priežiūrą – 25 eurai

O štai Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Romutė Gedminienė tikino, kad čia į užsienį išvykstančios šeimos ieško moterėlių, kurios specialiai prižiūri kapavietes.

"Daug kas ieško tokios paslaugos. Per mėnesį prašo 25 eurų už kapavietės priežiūrą. Yra visokių pensininkių moterėlių. Labai gerai, kad žmonės patys sugeba prie pensijos prisidurti. Aš pati turėjau tokią kapavietę. Vasarą kiekvieną dieną ryte ir vakare tenka eiti palaistyti gėles", – tikino moteris.

Per karščius gausiai gėlėmis apsodintus kapus tenka nuoširdžiai prižiūrėti, nes saulėje nelaistomi augalai numirtų.

"Kiti sako, kad užtenka nueiti kartą per dvi savaites. Ką tu ten rasi, jei begonijos bus pasodintos? Numirs viskas. Va ir tenka rūpintis", – aiškino R.Gedminienė.

Už 25 eurus moterys ne tik palaisto, bet ir apravi, nugrėbia lapus. Tačiau tokių paslaugų žiemą dažniausiai neprašoma. Jos populiarios tik vasarą.

"Čia vargas, taip tik atrodo, kad jokio rūpesčio. Kiti skalda užpila, uždeda plyteles, akmens plokštes. Bet dabar jau niekas pas mus nevagia. Palieka žmonės maišus su skalda. Stovi, niekas neima. Bet gal pas mus žmonės kitokie?" – svarstė pašnekovė.

Apdrausti – sudėtinga

O štai tokios paslaugos užsienyje gyvenanti jauna šeima Klaipėdoje nerado.

Suradę įmonę, kuri imsis artimųjų poilsio vietos tvarkymo, sutuoktiniai susimąstė, ar nereikėtų apdrausti naujai statomo paminklo.

Tačiau paaiškėjo, kad kapaviečių draudimo paslauga emigrantams neprieinama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Nereikia tų akmenų masyvių,kam tokius statyti,baisu į juos pažiūrėti.Paskiau dejuoja,kad nuvertė ir t.t...

Aistt

Aistt portretas
Dievas yra pasakęs " saugokis, žmogau, ir aš tau padėsiu". Straipsnis įpareigoja Dievą saugot paminklus , ar kaip? Asta, kitą kartą galvok ką rašai.

doc

doc portretas
Negi mes visai nuzmogejom? Jau ir mirusiuju nepaliekam ramybeje... Baisu...
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių